Plačiau apie tai, kokiomis medžiagomis svaiginasi Lietuvos paaugliai, atskleidė Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Europos mokyklose tyrimas (ESPAD, angl. The European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs).
Pradeda rūkyti nesulaukę 13-os
Nepilnamečiai Lietuvoje rūkyti tabako cigaretes pabando labai anksti – vidutiniškai 12,6 metų. Vaikinai pirmą kartą parūko cigarečių maždaug 12,3 m., o merginos – 12,8 m. Kasdien rūkyti merginos pradeda būdamos vidutiniškai 13,5 m., o vaikinai taip pat ankstesniame amžiuje – 12,7 m.
Vis dėlto yra moksleivių, kurie pirmą cigaretę surūkė ir net kasdien pradėjo rūkyti jau 9 m. ar dar jaunesni.
Gera žinia ta, kad tabako cigarečių rūkymas mažėja. Palyginti su 2019 metais, paauglių, kurie pirmą cigaretę surūkė 13 m. ar jaunesni, skaičius sumažėjo nuo 32,7 iki 21 proc. Be to, rūkyti jaunesniame amžiuje pradeda mažiau vaikinų – nuo 2019 m. jų skaičius sumažėjo 1,7 karto, o nuo 2003 m. – net 3 kartus.
Visgi tai nereiškia, kad bendrai rūkymas mažėja. Tiesiog tabako cigaretes keičia (o kai kur ir lenkia) elektroninės.
Apklausos duomenimis, pirmąją elektroninę cigaretę paaugliai pabando būdami vidutiniškai 12,9 m. Vaikinai tai padaro būdami maždaug 12,7 m., o merginos – 13 m. Tiesa, yra ir tokių, kurie pabando jau 9 m. ar jaunesni.
Nuo 2015 m. elektronines cigaretes 13 m. ir jaunesniame amžiuje pabando vis didesnė dalis moksleivių. Per šiuos 9 metus jų skaičius padidėjo net 4 kartus. Be to, merginos jau lenkia vaikinus – 2024 metais 13 m. ir jaunesniame amžiuje pirmąją elektroninę cigaretę surūko 33 proc. merginų ir 30,9 proc. vaikinų.
Dažniausia priežastis – smalsumas, antra – draugų ir kitų žmonių įtaka.
Kasdien vartoti elektronines cigaretes moksleiviai pradeda vidutiniškai 13,5 m. amžiaus, daugiausiai tai vaikinai.
Svarbu, kad elektroninių cigarečių vartojimas 13 m. ir jaunesniame amžiuje auga kur kas greičiau nei mažėja įprastų cigarečių vartojimas. Per 5 metus 13 m. ir jaunesnių paauglių, kurie kasdien rūko elektronines cigaretes, skaičius išaugo 3 kartus. Prie to prisideda galimybė elektronines cigaretes „pagerinti“ skoniais ir kvapais (tokias cigaretes dažniau renkasi merginos).
Merginos anksčiau paragauja ir pasigeria nuo alkoholio
Tyrimas rodo, kad alkoholio vartojimas yra plačiai paplitęs: 7 iš 10 respondentų bent kartą gyvenime vartojo alkoholį, pusė apklaustųjų tai darė bent kartą per metus, o kas penktas – per pastarąsias 30 dienų iki apklausos. Visais trimis atvejais tai dažniau darė merginos.
Merginos taip pat dažniau nei vaikinai pirmą kartą paragauja alkoholio jaunesniame amžiuje, kaip ir pirmą kartą pasigeria.
Alkoholio paaugliai pabando vidutiniškai 13 m., o pirmą kartą pasigeria maždaug 13,9 m. Abiem atvejais yra moksleivių, kurie tai darė būdami 9 m. ar jaunesni.
Kita vertus, pirmą kartą vartojusių alkoholį 13 m. ir jaunesnių paauglių skaičius mažėja – nuo 2003 m. sumažėjo daugiau nei perpus. Taip pat mažėja ir pirmą kartą pasigėrusių nuo alkoholio jaunų paauglių – nuo 2003 metų jų sumažėjo 3 kartus.
Pasak tyrėjų, tai susiję su ribojimais: „Alkoholio faktinio ir suvokiamo prieinamumo bei alkoholio vartojimo paplitimo mažėjimas sudaro pagrindą manyti, kad pastaraisiais metais vykdoma alkoholio kontrolės politika pasiteisina.“
Vis dėlto, gana geras alkoholio prieinamumas ir dažnas jo vartojimas atskleidžia, kad alkoholio kontrolė vis dar turi spragų.
Kaip nurodo paaugliai, alkoholį jie vartoja siekdami nusiraminti, pamiršti apie problemas, įveikti blogą nuotaiką, smagiai praleisti laiką, pritapti patinkančių žmonių grupėje.
Paaugliai vis daugiau svaiginasi vaistais
Tyrimas rodo, kad auga moksleivių, kurie labai jauname amžiuje (13 m. ir jaunesni) bent kartą gyvenime vartoja raminamuosius ar migdomuosius vaistus be gydytojų paskyrimo, skaičius. Šiuo metu jis siekia 22,8 proc. ir tai yra pats didžiausias rodiklis nuo 2003 m., kai jis tesiekė 13,5 proc.
Ypač ši problema būdinga merginoms – dvigubai daugiau jų (31,1 proc.) nei vaikinų (14,8 proc.) nurodė vartojusios šias medžiagas be gydytojo paskyrimo.
Šiuo metu vidutinis pirmą kartą raminamuosius ar migdomuosius vaistus vartojusių gydytojui nepaskyrus respondentų amžius yra 13,1 m. Kaip ir su kitomis medžiagomis, dalis moksleivių tai padarė būdami 9 m. ar jaunesni.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai raminamųjų ar migdomųjų vaistų be gydytojų paskyrimo nepilnamečiai gaudavo iš savo šeimos narių, jiems žinant, ir gana retai iš kitų šaltinių: patys be tėvų žinios paimdavo iš šeimos vaistinėlės, pirko arba gavo iš draugų ar / ir klasiokų, nepažįstamųjų, be tėvų žinios pirko internetu ar vaistinėse, gavo iš kitur.
„Šie faktai rodo, kad dalis tėvų neatsakingai žiūri į savo vaikų negalavimus ir savarankiškai juos gydo be gydytojų priežiūros“, – nurodoma tyrimo ataskaitoje.
Lietuvoje paplitęs ir kitų vaistų vartojimas be gydytojų paskyrimo. Skausmą malšinančius vaistus norėdami apsvaigti vartoja 11,9 proc., vaistus dėl dėmesio stokos ar hiperaktyvumo – 3,2 proc., vaistus su alkoholiu – 4,1 proc., anabolinius steroidus – 2,8 proc. paauglių.
Populiariausi narkotikai – kanapės
Kanapės išlieka dažniausiai vartojami narkotikai. Bent kartą gyvenime jas yra vartoję 11,6 proc. nepilnamečių, bent kartą per metus iki apklausos – 8,4 proc., o bent kartą per vieną mėnesį – 3,7 proc. paauglių.
Visais atvejais apklaustieji teigė, kad vartojo narkotikus 1–2 kartus, dažniau tai darė vaikinai nei merginos.
Bendrai tarp paauglių nuo 2019 metų sumažėjo ekstazio / MDMA („ratų“) vartojimas, šiek tiek išaugo amfetamino, metamfetamino, GBL / GHB („oksiko“), haliucinogeninių grybų, heroino ir švirkščiamųjų intraveninių narkotikų vartojimas.
Beveik nepakito kokaino, kreko ir LSD vartojimas.
Tačiau lakiųjų medžiagų vartojimo paplitimas toliau auga ir yra didžiausias nuo 2003 metų. Šiuo metu nustatyta 9 iš 10 paauglių teigė, kad jų vartojo bent kartą gyvenime.
Visų tirtų narkotikų vartojimas labiau būdingas vaikinams.
ESPAD tyrimo pagrindinis tikslas – surinkti palyginimui tinkamus ir patikimus duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kito rizikingo elgesio paplitimą 15–16 m. amžiaus moksleivių grupėje Europoje, siekiant stebėti ir atskirų šalių, ir bendras visų šalių tendencijas.
Lietuva šiame tarptautiniame tyrime dalyvauja jau nuo 1995 m., o nuo 2024 m. tyrimo įgyvendinimą Lietuvoje organizuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 200 Lietuvos mokyklų. Taip pat pirmą kartą buvo atlikta papildoma savivaldybių lygmens rezultatų analizė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
