Dalinamės svarbiausiais pakeitimais pacientams nuo liepos 1 d.
Psichotropiniai vaistai – tik e.receptu
Skatinant racionalesnį psichotropinių vaistų vartojimą, nuo liepos 1 d. keičiamos jų išrašymo popieriniais receptais sąlygos.
Išimties tvarka, kai nėra galimybių išrašyti elektroninio recepto, psichotropiniai vaistai (daugiausiai benzodiazepinai – migdomieji ir raminamieji) nuo liepos 1 d. galės būti išrašomi ant specialiojo recepto blanko. Rengiantis pokyčiams, gydymo įstaigos kviečiamos specialiaisiais receptų blankais apsirūpinti iš anksto.
Pagal galiojančius teisės aktus jau dabar visi vaistai (įskaitant psichotropinius vaistus) turi būti išrašomi elektroniniuose receptuose, o tik išimtinais atvejais (pvz., lankant pacientą namuose, laikinai neveikiant e. sveikatai ir kt.) jie gali būti išrašomi ant popierinių receptų blankų.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, pradėjus naudoti specialiąją popierinio recepto blanko formą, vaistų skyrimas taps skaidresnis, o padirbti receptą bus itin sudėtinga.
„Nauji saugieji popierinio recepto blankai turės registracijos numerį, o tai leis užtikrinti išrašomų receptų apskaitą bei mažinti piktnaudžiavimo galimybes“, – aiškino sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė.
Benzodiazepinų (raminamųjų ir migdomųjų vaistų) neracionalus vartojimas Lietuvoje yra didelė problema. 1 iš 4 šalies gyventojų bent kartą gyvenime vartojo raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Apklausos rodo, kad vidutinė vartojimo jų trukmė – net 86 mėnesiai, beveik pusė apklaustųjų nurodė juos geriantys kasdien.
Daugiau kompensuojamųjų priemonių
Gera žinia laukia sunkų šlapimo nelaikymą turintiems pacientams. Nuo liepos 1 d. šį sutrikimą turintys asmenys gaus daugiau slaugos priemonių – jau 60 vnt. per mėnesį.
Apie šlapimą ir išmatas sugeriančių priemonių prieinamumą, šioje srityje įvykusius pokyčius Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) kalbinama VšĮ Inkocentro vadovė gydytoja Jurga Misevičienė pažymi, kad po devynerių metų sąstingio ir tokių pacientų „nematymo“ šie susirgimai buvo pripažinti ligomis ir visi pradėjo gauti kompensaciją slaugos priemonėms.
„Dar iki sistemos pasikeitimo kompensavimui šlapimą ir išmatas sugeriančių priemonių būdavo išleidžiama apie 5 milijonus eurų. Net ir trukdant karantinui, kompensavimas išaugo trečdaliu. Tas tik įrodo, kad tai labai opi problema. Ir jei ne karantinas, nežinia, kiek papildomų valstybės lėšų būtų pareikalavę naujai diagnozuoti asmenys ir didesni kompensuojamų priemonių kiekiai. Iš to, kaip išaugo kompensavimui skiriama suma galima daryti paprastą išvadą – poreikis priemonių yra didelis“, – sako J. Misevičienė.
Turintys šlapimo ir/ar išmatų nelaikymą (patvirtintą medikų suteikiant ligos kodą) turi teisę gauti kompensaciją slaugos priemonėms įsigyti:
- esant vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymui gauna 60 vnt. įklotų per mėnesį;
- esant sunkiam – nuo liepos 1 d. bus kompensuojama 60 vnt. sauskelnių per mėnesį;
- jeigu yra ir išmatų nelaikymas, papildomai gaunama kompensacija 45 vnt. sauskelnių įsigyti;
- priemoka vaistinėse netaikoma senjorams, sulaukusiems 75 m. ir neįgaliesiems bei sulaukusiems senatvės pensijos, jei turi draudžiamųjų pajamų mažiau nei 244.15 eur/mėn.
Ligonių kasų duomenimis, 2019 m. 24 proc., 2020 – 11 proc. padidėjo gaunančių kompensuojamas šlapimą ir išmatas sugeriančias priemones. Per dvejus metus 35 proc. arba apie 15 000 žmonių išdrįso kreiptis į medikus, įvardyti, kad turi šlapimo nelaikymą ir sulaukti valstybės paramos.
Licencijuojama alternatyvioji medicina
Birželio 17 d. Seime priimtos patikslintos Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo pataisos, kuriomis siekiama atriboti moksliškai pagrįstus metodus nuo nepagrįstų. Pagal jas, 14 moksliškai įrodytų ir veiksmingų alternatyviosios medicinos sričių taps licencijuojamos.
Alternatyvioji medicina yra laikoma licencijuojama veikla dar nuo 2021 m. sausio, tačiau įstatymas įsigalioja tik dabar. Tai reiškia, kad alternatyviosios medicinos paslaugas teikiantys asmenys nuo šiol privalo turėti reikiamą išsilavinimą, priklausomai nuo veiklos srities: medicinos, reabilitacijos, farmacijos, slaugos, akušerijos, kosmetologijos, edukologijos ir kitų.
Iki šiol ši sritis nebuvo apibrėžta, tad nebuvo jokių galimybių užtikrinti nei žmonių, besinaudojančių tokiomis paslaugomis, saugumo, nei jas teikiančiųjų atsakomybės.
Rečiau kaitalios Kompensuojamųjų vaistų kainyną
Nuo liepos 1 d. įsigalioja ir dalis Seimo neseniai priimtų Farmacijos įstatymo pataisų. Nuo šiol Kompensuojamųjų vaistų kainynas bus keičiamas 2 kartus per metus. Šiuo metu tai būdavo daroma 4 kartus.
Nuo liepos mėnesio taip pat numatyta, kada sveikatos apsaugos ministras gali iš išbraukti Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno vaistiniai preparatus, o iš Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyno – medicinos pagalbos priemones.
Šio įstatymo pakeitimai, kurie leis pirmąkart išduodant kompensuojamąjį vaistą rinktis ne tik pigiausią, bet ir kitą vaistą, sumokant tik priklausančią priemoką, įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.
Daug pacientų pykčio sukėlusi kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarka buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įteisinta dar 2019 m.
