Įtampa pasaulyje išaugo, kai sausio 3 dieną JAV bepilotis orlaivis Irako teritorijoje nukovė Irano Revoliucijos gvardijos Kudso specialiųjų pajėgų vadą Qasemą Soleimani, kuris vadovavo Irano Artimųjų Rytų operacijoms.
Ataką liepė surengti JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškęs, kad iraniečių kariuomenės vadas „aktyviai“ planavo įvykdyti išpuolį prieš amerikiečių diplomatus ir pajėgas Irake.
Iraniečių aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pažadėjo „žiauriai atkeršyti“ ir paskelbė trijų dienų gedulą.
Gali keršyti slapčiomis
Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) daktarė, iranistė Ieva Koreivaitė naujienų portalui tv3.lt sakė, kad aukščiausi Irano lyderiai yra spaudžiami šalies politinių institucijų keršyti už Q. Soleimani nužudymą.
„Su Iranu susijusios karinės ir politinės grupės, pavyzdžiui Libanao „Hezbollah“, kalba apie tai, kad jie prisidės prie Irano keršto. Akivaizdu, kad kažkokių veiksmų bus imtasi prieš Ameriką, prieš jos pajėgas, jos interesus regione“, – tvirtino I. Koreivaitė.
Pasak jos, Irako parlamento balsavimas, kuriame nuspręsta pareikalauti iš šalies patraukti JAV karius, yra vienas pirmųjų veiksmų, nes šiam kaimyninės šalies politikų balsavimui įtakos turėjo ir Iranas.
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala portalui tv3.lt teigė, kad Irano atsakas gali būti paslėptas.
„Tai nebūtinai vyks tiesiogiai iškeliant Irano vėliavą“, – kalbėjo pašnekovas.
Kaip kalbėjo L. Kojala, svarstoma, kad Iranas gali imtis kibernetinių atakų prieš valstybinį JAV sektorių, ar dideles šalies bendroves.
„Ar tai bus tiesiogiai sietina su Iranu ir niekam nekils dėl to abejonių, sunku pasakyti. Bet, ko gero, tai leis Iranui teigti, kad Soleimani nužudymas neliko be atsako“, – samprotavo politologas.
I. Koreivaitė svarstė, kad Iranas gali taip pat bandyti apsiausti amerikiečių pajėgas Irake, rengti dronų atakas prieš JAV svarbius objektus regione ar bandyti paveikti naftos kainą.
Iranas bando žaisti branduoline korta
Pirmuosius žingsnius Iranas jau žengė – sekmadienį paskelbė, kad šalis nebesilaikys jokių 2015 metų branduolinio susitarimo ribojimų.
Po Vyriausybės posėdžio Irano valstybinė televizija paskelbė, kad šalis lieka atvira deryboms su partnerėmis Europoje, nors joms kol kas nepavyko Teheranui pasiūlyti būdo parduoti savo naftą nepaisant JAV sankcijų. Iranas taip pat neatsiėmė pažado nesiekti susikurti branduolinio ginklo.
Tačiau sekmadienio pareiškimas yra aiškiausias Irano grasinimas nuo tada, kai JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė apie pasitraukimą iš sutarties 2018 metų gegužę.
I. Koreivaitė teigė, kad to dar negalima laikyti oficialiu Irano pasitraukimu, o veikiau kalbėjimu apie pasitraukimą.
„Tai yra korta, kuria Iranas disponuoja, ją ir naudoja“, – tvirtino ekspertė.
Pasak jos, nors iš susitarimo oficialiai yra pasitraukusios Jungtinės Valstijos, tačiau jame yra išlikusi Europos Sąjunga, kuriai svarbu šį susitarimą išlaikyti gyvybingu, kad Iranas nepradėtų urano sodrinimo proceso ir nemėgintų pasigaminti branduolinio ginklo.
„Natūralu, kad Europos Sąjunga, išsigandusi šio grasinimo, gali bandyti garsiau kalbėti apie tai, kad šios situacijos įtampa turėtų mažėti, bandyti tarpininkauti tarp JAV ir Irano. Iranas tai bando naudoti kaip poveikio priemonę. Tai yra bandymas parodyti, kad jie turi svertų ir gali juos panaudoti“, – kalbėjo I. Koreivaitė.
Karo nesiekia nė viena pusė
O kaip į atviresnį ar labiau slapukišką Irano kerštą reaguos Q. Soleimani nukovusios Jungtinės Valstijos? L. Kojalos nuomone, tai priklausys, koks bus Irano veiksmas ir prieš ką jis bus nukreiptas – ar tiesiogiai prieš JAV, ar prieš amerikiečių sąjungininkus regione.
„Tai labai priklauso nuo šių konkrečių detalių, turbūt, nė viena iš pusių nėra suinteresuota tokiu atvirtu karu, kuris turėtų ilgalaikių pasekmių ir nebūtų matoma jo pabaiga. Natūralu, kad žiežirbų atsiradimas gali būti nekontroliuojamas. JAV reakcija priklausys nuo to, ką konkrečiai padarys Iranas. Manau, kad karas nėra tas scenarijus, kurio siektų nors viena iš konflikto pusių“, – svarstė L. Kojala.
Anot RESC vadovo, apie galimą JAV ir Irano konfliktą kalbama buvo dar Baracko Obamos kadencijos metu, apie tai svarstyta ir prie D. Trumpo administracijos po atskirų Irano išpuolių, pavyzdžiui, prieš Amerikos sąjungininkę regione Saudo Arabiją.
Pastarieji įvykiai dar labiau pakurstė kalbas apie galimą naują karinį konfliktą. Socialiniuose tinkluose pradėjo populiarėti žyma #WWIII, reiškianti Trečiąjį pasaulinį karą, Q. Soleimanio nuotrauka vartotojų buvo publikuojama greta Austrijos-Vengrijos imperijos erchercogo Pranciškaus Ferdinando, kurio nužudymas, Sarajeve įvykdytas serbų nacionalisto Gavrilos Principo, 1914 m. įplieskė Pirmojo pasaulinio karo ugnį.
L. Kojalos nuomone, kadangi JAV ir Irano santykiai ne vieną dešimtmetį yra įtempti, natūralu, kad karas visada yra viena iš potencialių opcijų.
„Bet, ar Soleimanio nužudymas tą karo galimybę ženkliai padidina, sunku pasakyti. Be abejo, tai didelis įvykis ir JAV, ir Iranui. Bet, ar tai dramatiškai pakeičia abiejų pusių skaičiavimus tame sudėtingame santykyje, pamatysime labai greitu metu“, – prognozavo L. Kojala.
Kremlius atidžiai stebi
Aštrėjantį JAV ir Irano konfliktą neabejotinai stebi ir kitas politinis žaidėjas, turintis interesų regione – Rusija. Pasak L. Kojalos, Kremlius nuolat stengiasi naudotis atsirandančiais galios vakuumais, chaosu ar konfliktais regione, kurie leistų padidinti savo įtaką Artimuosiuose Rytuose.
Nors Rusija yra Irano sąjungininkė, kas aiškiai buvo galima matyti karo Sirijoje kontekste, anot politologo, Kremlius šioje situacijoje turėtų užimti stebėtojo poziciją.
„Jeigu kiltų didesnis konfliktas Vidurio Rytuose, natūralu, kad Rusija vėl ieškotų nišų sau. Pirmiausia iš stebėtojo, o ne iš aktyvaus dalyvio perspektyvos“, – sakė RESC direktorius.
Nenori tapti karo žaidimų aikštele
Ir nors kaltinimais svaidosi Iranas ir JAV, svarbiu konflikto dalyviu išlieka ir Irakas, kurio teritorijoje ir buvo nužudytas Q. Soleimani.
Pasak I. Koreivaitės, Irakas yra labai stipriai politiškai priklausomas nuo Irano, bet šalis visą laiką stengėsi balansuoti tarp JAV ir Irano interesų.
„Dabar, kai atsitiko tokia situacija, kad jam teko rinktis, natūralu, kad Irakas pasirinko Irano pusę, dėl savo stiprios priklausomybės“, – kalbėjo politologė.
Jos tvirtinimu, Irako parlamente už JAV karių patraukimą iš šalies balsavo net ir tie politikai, kurie yra prieš Irano įtaką, tačiau jaučia bendrą nuotaiką Irake, kurio visuomenė nėra patenkinta tokiu nederintu JAV veiksmu.
„Galima svarstyti, kad Irakas nenorėjo tapti ta žaidimų aikštele tarp Irano ir JAV“, – svarstė I. Koreivaitė.
Pajėgų Irake turi ne tik JAV, bet ir kitos NATO sąjungininkės, tarp jų ir Lietuva. Pasak L. Kojalos, NATO valstybės nenorės tiesiogiai įsivelti į dviejų konflikto pusių santykių aiškinimąsi.
„Aišku, nė viena NATO valstybė nenorės tiesiogiai įsivelti į šią situaciją, atsidurti taikinyje, jeigu būtų vykdomi kariniai veiksmai ar kitokio pobūdžio atakos. Ko gero, bus siekiama įvertinti situaciją ir išvengti didesnės eskalacijos, neįsitraukti į konfliktą, kurio, bent kol kas, atviro ir nėra. Kad tai liktų diskusinio, retorinio pobūdžio susirėmimas, o nevirstų kariniais veiksmais. Toks tikriausiai yra NATO šalių tikslas“, – samprotavo politologas.
Dėl aštrėjančio JAV ir Irano konflikto penktadienį nepaprastąjį susitikimą rengia Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai. Žibalo į ugnį dar įpylė ir skambiais pasisakymai socialiniame tinkle „Twitter“ garsėjantis JAV prezidentas D. Trumpas, kuris pirmadienį pakartojo, kad Iranui niekada nebus leista pasigaminti branduolinių ginklų.
Savo „Twitter“ žinutėje didžiosiomis raidėmis JAV lyderis rašė: „Iranas niekada neturės branduolinio ginklo!“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį po neeilinio Šiaurės Atlanto Tarybos (NAC) susitikimo pareiškė, kad naujas konfliktas Vidurio Rytuose niekam nenaudingas, ir paragino Iraną susilaikyti nuo tolesnių provokacijų, regione smarkiai padidėjus įtampai po praeitą savaitę įtakingo iraniečių generolo gyvybę nusinešusio JAV karinio smūgio Bagdade.
„Visi susitikimo dalyviai išreiškė nerimą dėl Irano destabilizuojamos veiklos Artimuosiuose Rytuose. Pastaruoju metu matėme Irano eskalaciją, įskaitant smūgius Saudo Arabijos energetikos objektui, be to, Iranas numušė amerikiečių droną“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Šiandienos susitikimo dalyviai paragino laikytis santūrumo ir deeskaluoti [įtampą], nes naujas konfliktas niekam nenaudingas, todėl Iranas turi susilaikyti nuo tolesnio smurto ir provokacijų“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
