Praėjusio lapkričio pradžioje duodamas interviu savaitraščiui „The Economist“ Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tvirtino, kad aljanse nėra jokio koordinavimo, priimant strateginius sprendimus tarp Jungtinių Valstijų ir NATO sąjungininkių.
„Tai, ką šiuo metu patiriame, yra NATO smegenų mirtis“, – tvirtino E. Macronas.
Į gruodį Londone vykusį NATO 70-ąjį jubiliejų atvykęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas tokius E. Macrono žodžius pavadino labai įžeidžiančiais. Pradžiuginti didžiausios NATO kariuomenės vado neturėjo ir internete pasklidęs vaizdo įrašas, kuriame Kanados premjeras Justinas Trudeau, girdint E. Macronui ir Jungtinės Karalystės premjerui Borrisui Johnsonui, laido juokelius apie D. Trumpą. Į tai JAV prezidentas atsakė J. Trudeau pavadindamas dviveidžiu.
„Aš jo teiravausi, kodėl Kanada nemoka 2 proc., ir jis tikriausiai nebuvo laimingas dėl to“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.
Tačiau nesutarimai ar išsiskiriančios nuomonės nesutrukdė minint aljanso jubiliejų šalims pasirašyti bendrą deklaraciją, kurioje pabrėžiami Kinijos keliami iššūkiai ir Rusijos grėsmė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad diskusijų dėl NATO prasmės ir misijos kilo ne kartą, ypač po Šaltojo karto pabaigos.
„Aljansas tiek stiprus, kad išgyveno tas krizes, jis sugeba rasti iš naujo savo misiją ir ją permąstyti“, – teigė politikas.
Konservatorius tvirtina, kad NATO šiuo metu grįžta prie savo šaknų – kolektyvinės gynybos principo, tai ypač sustiprėjo po prasidėjusio karinio konflikto Ukrainoje.
„Prieš tai buvo orientacija į operacijas už aljanso ribų, Irakas, Afganistanas. Manau, kad Rusijos karas su Ukraina grąžino aljansą prie savo šaknų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Buvęs užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis teigė, kad diskusijų dėl NATO reikalingumo buvo kilę ir JAV prezidentui D. Trumpui, kuris dažnai keisdavo savo išsakomą požiūrį apie aljansą. Pasak jo, nors D. Trumpas kartais demonstruoja nenuoseklumą, jis nemažai prisidėjo stiprindamas Baltijos regiono – vienos jautriausių NATO teritorijų apgynimo prasme – saugumą, paskatino vis daugiau valstybių vykdyti duotus įsipareigojimus aljansui ir skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.
„Mes geroje ir saugioje pusėje. Aljansui kyla problemų, bet neabejotinai yra potencialas jas visas išspręsti“, – tvirtino A. Valionis.
Atsidūrėme ne laiku ir ne vietoje
Interviu „The Economist“ E. Macronas kritiškai įvertino ir antros didžiausios NATO karinės galios Turkijos veiksmus prie kurdų kovotojus Sirijos šiaurėje. Šiai operacijai nepritarė kitos aljanso valstybės, o JAV, Turkijos prašymu, patraukė savo karius iš teritorijos.
„Vyksta NATO sąjungininkės – Turkijos – nekoordinuoti agresyvūs veiksmai teritorijoje, kur yra ant kortos pastatyti mūsų interesai“, – interviu teigė Prancūzijos vadovas.
A. Valionis prie Turkijos veiksmų prieš kurdus prideda ir šalies politinį flirtą su Rusija, rusiškų priešlėktuvinių sistemų pirkimą.
„Tas nepasitenkinimas NATO valstybių tarpe kyla, Turkija kartais visai nesielgia taip, kaip turėtų elgtis lojalus NATO partneris“, – teigė diplomatas.
Nepasitenkinimas aljansu kilo ir Ankaroje, užkulisiuose buvo kalbama, kad Turkija ruošiasi blokuoti Baltijos valstybių ir Lenkijos gynybos planą. Vis tik NATO viršūnių susitikime pavyko šį klausimą išspręsti ir Turkija nesudarė kliūčių plano tvirtinimui. Pasak L. Kasčiūno, tokie Turkijos veiksmai nebuvo tiesiogiai nukreipti prieš Baltijos valstybes ir Lenkiją.
„Kai yra nesutarimai tarp didžiųjų NATO valstybių, gali atsitikti taip, kad mes atsiduriame ne laiku ir ne vietoje, kaip atsitiko dėl gynybos planų. <...> Tokių problemų gali atsirasti ir toliau, to atmesti negalime“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, Turkija turi pati sau atsakyti į klausimą, kaip save mato NATO sudėtyje. L. Kasčiūno teigimu, ši šalis aljansui yra be galo svarbi – Turkija turi antrą didžiausią kariuomenę tarp NATO narių, šalyje daug aljansui svarbių aerodromų, karinių bazių.
Tačiau, kad ir kokia Turkija bebūtų svarbi NATO partnerėms, ateityje ji gali sukelti dar sumaišties tarp sąjungininkų, sako A. Valionis. Diplomato teigimu, neatmestinas scenarijus, kad užsitęsus konfliktui Sirijos pasienyje, Turkija gali paprašyti kitų NATO valstybių pagalbos.
„Tai būtų galvos skausmas visiems, todėl tikiuosi, kad taip neįvyks, ir Turkijos veikla ateityje bus atsakingesnė“, – tvirtino A. Valionis.
Nuomonę keičiantis Trumpas mums palankesnis?
Nerimo kyla ne tik dėk antrosios, bet ir dėl pirmosios pagal dydį NATO kariuomenės – JAV – galimų veiksmų. Ypač tada, kai kalba pasisuka apie tai, ar Amerika gintų priešo užpultą kitą aljanso narę, pavyzdžiui, kurią nors iš Baltijos regiono valstybių.
Abejonių dėl to, ar JAV griebtųsi ginklo ginti sąjungininkes kilo po to, kai Ovalinį kabinetą užėmė D. Trumpas. Prieš tapdamas prezidentu, rinkimų kampanijos metu, jis ne kartą buvo išsakęs mintį, kad JAV gali palikti NATO, jei aljansas nesiims pokyčių. Jau tapęs prezidentu, D. Trumpas, sakydamas savo pirmąją kalbą Kongresui, tvirtino, kad šalis išliks NATO ir, esant būtinybei, gins savo sąjungininkus.
Prieš metus „The New York Times“ citavo D. Trumpo administracijoje dirbantį šaltinį, kuris teigė, kad prezidentas ne kartą siūlė JAV pasitraukti iš aljanso. Kitą dieną po straipsnio publikavimo D. Trumpas paneigė šiuos žodžius ir teigė, kad jis šimtu procentų palaiko NATO, tačiau kitos šalys turi pasistengti labiau ir skirti daugiau pinigų gynybai.
NATO šalys yra įsipareigojusios gynybai skirti 2 proc. nuo šalies BVP, tačiau toli gražu ne visos šio įsipareigojimo laikosi. Šį rodiklį yra pasiekusi JAV, Jungtinė Karalystė ir dauguma Rytų ir Vidurio Europoje įsikūrusių NATO narių, tarp jų ir Lietuva.
D. Trumpas ne kartą pirštu bedė į galingas pasaulio ekonomikas, tokias kaip Kanadą ar Vokietiją, klausdamas, kodėl jos nesilaiko įsipareigojimų aljansui.
Prieš D. Trumpui prisiekiant, būta nuogąstavimų, kad naujasis prezidentas gali užsimerkti prieš mūsų regiono saugumo problemas. Tačiau, anot L. Kasčiūno, „pasaulis ne tik, kad nesugriuvo“, bet ir įvyko atvirkštinis procesas.
„Amerikos buvimas mūsų regione sustiprėjęs yra, reikia tai pabrėžti. Ignoruoti faktų negalime, be Trumpo administracijos tai nebūtų įvykę“, – tvirtino konservatorius.
2020 m. pabaigoje JAV vyks prezidento rinkimai ir juose D. Trumpas sieks iškovoti antrąją kadenciją. L. Kasčiūno teigimu, jei D. Trumpas bus perrinktas, klausimas, kokią politiką jis vykdys antrosios kadencijos metu.
„Čia svarbūs du dalykai. Vieni sako, kad jis išvis išsivaduos iš visų institucinių gniaužtų ir darys, ką nori. Galbūt tai ir nebus gerai. <...> Bet yra kita vizija, kurią aš labiau palaikau. Tai, kad jam nebereikės tiek dirbti vidaus auditorijai. Galbūt galės galvoti apie stipresnės Amerikos tarptautinėje erdvėje palikimą, o stipresnė Amerika mums yra gerai. Egzistuoja du spėjimai, kaip jis galėtų elgtis, jei liktų prezidento poste. Tačiau daug kas labai priklausys nuo jo komandos“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jeigu D. Trumpas pralaimės, L. Kasčiūno nuomone, Lietuvai, saugumo prasme ir NATO aktyvumo mūsų regione kontekste, palankiausia būtų Baracko Obamos viceprezidentu buvusio Joe Bideno pergalė. 77 metų politikas kol kas lyderiauja ir visuomenės nuomonių apklausose.
„Jis tęstų tradicinę Amerikos užsienio politiką: įsipareigojimai sąjungininkams, pagarba tarptautinėms institucijoms“, – teigė konservatorius.
Daugiau klausimų kiltų, jei prezidento rinkimus laimėtų kol kas nuo J. Bideno reitingų lentelėse atsiliekantys Bernie‘is Sandersas ar Elizabeth Warren. Šie kandidatai yra kiek labiau ideologiškai nukrypę į kairę ir, pasak L. Kasčiūno, vykdytų progresyvią užsienio politiką.
„Tarptautinėje politikoje ta reiškia, kad jie peržvelgs nacionalinio saugumo sampratą, kuri dabar yra grindžiama kariniais politiniais aspektais. Jie gali pradėti daugiau kalbėti apie klimato kaitą, mažumų teises, kas yra svarbu, bet geopolitiškai tai ne tos temos, kurios mums svarbios. Tos progresyvios užsienio politikos varianto aš baiminuosi.
Tai juodoji dėžė, iš kurios gali išeiti Amerika kaip bedantė, nekalbanti apie geopolitines temas, kalbanti apie postmodernias grėsmes, kas nebūtinai atlieps mūsų geopolitinio saugumo sampratą“, – samprotavo L. Kasčiūnas.
Turime orientuotis į JAV
Pastaraisiais metais Lietuva žengė reikšmingus žingsnius užtikrindama savo saugumą ir įvaizdį aljanse. Gynybos išlaidos išaugo iki 2 proc. nuo BVP ir dar augs, į Lietuvą atvyksta naujausia karinė technika, nuo 2019 metų rudens mūsų šalyje dislokuotos nuolatinės JAV karių pajėgos.
„Tu turi būti stiprus, kad būtų ramūs metai. Toliau privalome investuoti į gynybą, turime likti 2 proc. klube, tik per tai mes galėtume parodyti ir savo sąjungininkams, tai pačiai Amerikai, kad mes esame tikri sąjungininkai“, – artimiausią Lietuvos perspektyvą nacionalinio saugumo perspektyvoje piešė L. Kasčiūnas.
Pasak politiko, kai tarptautinės institucijos yra plėšomos vidinių nesutarimų ir trinčių, Lietuvai reikėtų ieškoti nišų, kaip rasti priėmimą prie Vakarų sąjungininkų.
„Tai yra, galvoti apie į Ameriką orientuotus karinius pirkimus, per dvišalį, regioninį aspektą ieškoti būdų, kaip sustiprinti savo vaidmenį didžiojoje JAV strategijoje. Apie tai mums reikėtų galvoti artimiausiais metais“, – svarstė L. Kasčiūnas.
A. Valionis teigė, kad reikia neprarasti dabartinių pozicijų, kuriose NATO aljanse įsitvirtino Lietuva.
„Pasiekėme 2 proc. ir esame pakviesti papietauti su kitais 2 proc. klubo nariais, galime kalbėti prie to stalo kaip pilnateisiai, visus savo įsipareigojimus įvykdę, nariai ir galime reikalauti, kad aljanso įsipareigojimai mūsų atžvilgiu būtų veiksnūs, vyktų tolesnis gynybos planų formavimas“, – kalbėjo diplomatas.
