Ministro pirmininko pateiktame projekte siūloma arba ribotą laiką perduoti mokyklas, išskyrus pradines, valstybės pavaldumui, arba tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms.
„Yra parengtas susitarimas, kuris jau buvo išplatintas politinėms partijoms. Šiandien buvo išgirstos nuomonės, kokios galimybės ir perspektyvos, kaip jį patobulinti“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo S. Skvernelis.
Pokyčiai laukia ir nesusitarus
Anot premjero, linkstama prie to, kad švietimu turėtų rūpintis pačios savivaldybės, pats S. Skvernelis sako pritarsiantis tam modeliui, dėl kurio susitars partijos.
Paklaustas, ar mokyklų tinklas bus pertvarkomas, jei politinės partijos neras bendro susitarimo, S. Skvernelis patikino, kad vis tiek bus imamasi tobulinti tinklą.
„Žinoma, kas yra Vyriausybės programoje numatyta, toliau tuos darbus darysime, nepaisant to, susitarimas bus pasirašytas ar ne. <...> Jei nepasirašys, tai bus tam tikras indikatorius švietimo bendruomenei, ar politikams tas klausimas yra svarbus tik ketveriems metams, ar jis tikrai svarbus valstybei“, – patikino S. Skvernelis.
Susitikime su S. Skverneliu nedalyvavo Laisvės partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai.
Premjeras taip pat nesibaimina, kad projektas, patekęs į darbo grupės Seime rankas, gali labai nutolti nuo savo pradinio varianto. Anot S. Skvernelio, kad partijos rastų konsensusą, kuris gali ir skirtis nuo Vyriausybės nuomonės.
Turi pastabų
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad dabartinis projektas yra pagrindas diskusijoms, nes visos politinės partijos jam turi pastabų.
„Tai padarytas dokumentas, kad nesėdėtume prie stalo su baltu lapu. Turime dokumentą, kuris yra pagrindas diskusijoms. Manau, kad labai daug laiko neprireiks, nes visi turime savo matymą“, – žurnalistams penktadienį sakė R. Karbauskis.
Paklaustas, kurį iš dviejų S. Skvernelio siūlomų kelių palaiko, R. Karbauskis sakė manantis, kad „savivaldą reikia stiprinti“, todėl pačios savivaldybės turėtų spręsti savo mokyklų likimą.
Projektą toliau redaguos Seimo darbo grupė, penktadienį patvirtino Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas valstietis Eugenijus Jovaiša. Jo teigimu, darbo grupė greičiausiai bus patvirtinta Seimo valdybos sprendimu.
Reikia diskusijos
Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta, kad politinėms partijoms gali būti sunku pasirašyti bendrą sutarimą, kai artėja rinkimai, tačiau ministras mano, kad šiame etape svarbu vystyti diskusiją, kaip galima tobulinti švietimo situaciją Lietuvoje.
„Labai svarbu yra nebijoti iškelti diskusijai klausimus, į kuriuos reikia ieškoti atsakymų. <...> Ta diskusija, kuriuo santykiu galima derinti centralizaciją ir decentralizaciją yra labai reikalinga. Asmeniškai, palaikau santykį, kuris yra grindžiamas delegavimu savivaldybėms ne tik tam tikrų funkcijų, bet ir instrumentų“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo A. Monkevičius.
Tiesa, ministras pažymi, kad savivaldybių veikla turėtų būti prižiūrima.
Pasirašyti – po rinkimų
Tuo metu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dabartinį premjero pasiūlytą projektą vadina nuliniu
„Iki rinkimų pasirašyti jo yra nerealu, paprasčiausiai dėl to, kad jį galima vertinti kaip deklaraciją nepadarytų darbų. Tai neturėtų tapti uždanga to, ko neapdarė dabartiniai valdantieji“, – žurnalistams kalbėjo Seimo narė.
Vis dėlto ji mano, kad ilgalaikis strateginis susitarimas dėl švietimo yra reikalingas, apie jį reikia diskutuoti dabar, o pasirašyti – po rinkimų.
Esminiai pokyčiai
Pagal premjero pateiktą projektą, valstybė taikytų „intervencines priemones“ pertvarkyti silpniausias mokyklas ir skirtų joms tikslinį finansavimą. Projekte pateiktas ir siūlymas iki 2022 metų šalyje panaikinti jungtines klases vidurinio ugdymo įstaigose.
Pats S. Skvernelis anksčiau yra sakęs, kad optimizuoti mokyklų tinklą trukdo tai, kad mokyklos priklauso savivaldybėms, tačiau finansavimą joms skiria valstybė.
Taip pat projekte numatoma ilgalaikė vizija – siūloma ankstinti privalomąjį ugdymą ir ilginti pradinį ugdymą, be to, įtrauktos nuostatos dėl pedagogų rengimo, švietimo pagalbos ir kitų švietimo sistemai svarbių sričių stiprinimo.
Siekiant šių tikslų, partijoms siūloma sutarti didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais.
Kritika dėl nesutvarkyto tinklo
Lietuva jau ne vienerius metus girdi Europos Komisijos priekaištus dėl itin išsiplėtusio mokyklų tinklo.
Dar 2017 m. Valstybės kontrolė audite „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai“ išsakė kritikos dėl per lėtai optimizuojamo mokyklų tinklo ir akcentavo, kad mažos ir jungtinės klasės neužtikrina gerų moksleivių rezultatų. 2018 m. iš 1089 Lietuvos mokyklų 381 mokykla turėjo jungtinių klasių.
Audite pažymima, kad išlaidos mažoms klasėms išaugo daugiau nei 2,5 karto, o jungtinių klasių turėjo apie 30 proc. audituotų mokyklų.
Nors 2014–2016 m. mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 14 tūkst., mokyklų – 49-iomis, finansavimas švietimui išaugo 61,7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 51,3 mln. eurų iš savivaldybių biudžetų. 2019 metų duomenimis, mokinio ugdymas mažoje mokykloje 7,5 karto brangesnis nei didelėje.
