Moters teigimu, šuo buvo pririštas prie būdos, 5 metrų atstumu nuo pastatų. Kuomet moteris priėjo prie šuns būdos rado tik pusę nutrūkusios grandinės.
Šiandien Jovitai pavyko rasti savo šunelį šalia Bijūnų kaimo esančio Dapų ežero. Augintinis buvo negyvas, su plėštine žaizda, ant jo kūno liko daug įkandimo žymių, taip pat ir įkandimai kaklo srityje.
Prie šuns būdos moteris pastebėjo vilko pėdsakus, jų taip pat aptiko ir ant netoli esančių arimų.
„Nesuprantu kodėl Lietuvoje taip saugomi vilkai. Vilkai visai įžūlūs, ateina prie pat namų. Ir maža to, kad gadina ūkininkų turtą t.y pjauna gyvulius, tai dabar pradėjo kėsintis į tai, kas žmogui yra brangu, į jo geriausią draugą – šunį. Ar verta šitaip saugoti vilkus? Juk tai ne pirmas atvejis, kai vilkai iš žmonių atima geriausią draugą. Ir tikrai tokių atvejų bus daugiau, jei vilkų nepradės naikinti, o jų labai daug. Apie ką galvoja valdžia? Ar jie laukia kol vilkas pasikėsins į žmogaus gyvybę? O gal net tada bus svarbiausia vilkai, bet ne žmonės ir jų interesai. Ar tėvai gali būti ramūs dėl savo vaikų, juk tai nutiko tarp dviejų kaimų, čia dažnai ir vaikai vaikštinėja.
Arba tiesiog valdžiai nerūpi žmogaus jausmai, jie nesupranta, kaip šuns šeimininkui, kuris savo šunį myli, maitina, globoja, rūpinasi yra skaudu matyti negyvą savo mylimą augintinį, ir prie viso šito suprasti, kad šuo labai kankinosi, nes dar buvo paliktas vilkų gyvas. Arba valdžia neturi jausmų ir nesupranta svetimo skausmo...Taip, galima pradėti kaltinti augintinio šeimininką, kad jis kaltas ir neapsaugojo šuns, ir kai siautėja vilkai reikia savo augintinius slėpti nuo vilkų. Bet tai tikra nesąmonė būtų“, – rašė nuo vilkų nukentėjusi Jovita.
Moteris baiminasi, kad kitą kartą vilkas užpuls ne šunį, o kieno nors vaiką. Moteris šunį augino 8 metus, ji stipriai dėl to išgyvena.
Vilkai puola šunis, bet ne žmones
Vilkai jaučia šunims prigimtinę neapykantą, nors jie ir yra labai artimos giminės. Žmonių jie prisibijo.
„Pamatęs žmogų vilkas gali sustoti, apsižiūrėti, o paskui jis iš karto dingsta. Ta žvėries baimė vis tiek egzistuoja, dėl to tikrai nereikia abejoti, žmogaus jis šiaip sau nepuls“, – kalbėjo aplinkos ministerijos darbuotojas, gamtininkas ir biologas Selemonas Paltanavičius.
Mokslininkai sunkiai gali paaiškinti, tačiau šunys, kiek žinoma net iš XIX a. šaltinių, nukenčia nuo vilkų.
„Medžiotojai medžioklei naudoja šunis. Tuomet puikiai išryškėja vilkų ir šunų priešprieša. Nesvarbu kiek miške gyvulių: stirnų, šernų, šerniukų – tada, kai medžiotojai atvažiuoja su savo šunimis – vilkai pirmiausia papjauna paleistus į mišką šunis, nors jie maisto turi pakankamai. Čia ne dėl maisto taip įvyksta.
Kai kas sako, kad taip yra dėl konkurencijos, bet to nepavadinsi konkurencija – tai yra prigimtinis dalykas. Šiaip vilkas šuniui yra artimiausias giminaitis, šunys ir vilkai netgi gali kryžmintis ir jų vislūs palikuonys būna. Tačiau vis vien šunys nuo vilkų nukenčia“, – kalbėjo S. Paltanavičius.
Tokių atvejų būna kasmet
Lietuvoje šunys kasmet nukenčia nuo vilkų, tik ne visuomet žmonės apie tai praneša. Nukenčia ir avys bei ožkos.
„Prieš ketvertą penketą metų Biržų rajone, Kupreliškio kaime, buvo susidariusi tokia situacija, kad vilkai nemažai kaimo šunų sudraskė. Vieni vilkai puola tik smulkesnius šunis, kiti nesibodi ir didelių, gali užpulti ir arklius.
Praeitą savaitę Žuvinto rezervate, darbuotojai vaizdo kameromis užfiksavo 9 vilkus. Tai yra viena vilkų šeima, kurią sudaro 9 vilkai. Jie kartu medžioja, ten yra keturi šių metų jaunikliai, kiti vilkai – vyresni. Tokia šeima gali tikrai stambų gyvūną užpulti. Nors šiaip, karvę ar arklį vilkai puola ypatingai retai. Dažniausiai tai būna avis, ožka ar kitas smulkus gyvūnas.
Taip nutinka tik tuomet, kai vilkas gali prie gyvulių prieiti, geriau gyvulių nelaikyti pamiškėse, juos reikia saugoti.
Jei užpuolamas šunelis, tuomet jis nesikankina, dažniausiai yra kandama į sprandą, arba į kaukolės pamatą. Šis atvejis nėra žiauriausias iš mano matytų“, – kalbėjo S. Paltanavičius.
Kitą savaitę prasidės medžioklės sezonas
Kitą savaitę, nuo spalio 15 dienos, prasideda vilkų medžiojimo sezonas. Taip pat pradedami medžioti ir kiti gyvūnai. O kai miškuose padaugėja šūvių vilkai tampa baikštesni.
„Europoje vilkai yra saugomų gyvūnų sąraše. Mūsų žemyne ši rūšis yra pakankamai reta – kai kur jų visai nėra, kaip Vakarų Europoje. Pas mus taip pat nėra jų labai daug. Tačiau mes galime reguliuoti jų skaičių, kasmet yra nustatomas limitas, kiek jų galima nušauti. Šį sezoną limitas kol kas nėra nustatytas. Pernai galima buvo nušauti 60 vilkų.
Kiekvienos žiemos gale skaičiuojama kiek Lietuvoje yra vilkų. Kai yra geros sąlygos, na dabar jau kelinti metai tos sąlygos yra gana prastos, pagal pėdas sniege daromos apskaitos. O tai kartais būna netikslu. Nes radus vilko pėdsakus, nėra aišku, kiek jis po tą mišką vaikščiojo. Todėl buvo pasinaudota kita metodika ir vilkai skaičiuoti šeimomis. Kiekviena šeima turi savo teritoriją. Buvo identifikuotos 34 šeimos, o vidurkis šeimos – 8 vilkai. Vilkai po vieną negyvena.
Gamtoje valstybių sienų nėra. Tarkime Lenkijoje vilkai nemedžiojami. Todėl į tuos pietvakarinius rajonus, Suvalkiją vilkai veržiasi ir žala ten jaučiama. Kenčia avys, veršiukai ir kiti. Latvijoje populiacija siekia 800 – 1000 vilkų. Tai yra daug didesnė už mūsų. Todėl šiauriniai rajonai, Biržų kraštas susiduria su iš šiaurės ateinančiais vilkais. Ir mūsų žvėrys gali laisvai migruoti.“, – pasakojo S. Paltanavičius.
Medžiojimo sezonas trunka iki balandžio, bet paprastai tiek ilgai sezonas nesitęsia, nes kai nustatoma kiek vilkų galima sumedžioti, paprastai, jau sausį sezonas pasibaigia, nes pasiekiamas limitas.
