selemonas paltanavičius

„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sako biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriaus Selemono Paltanavičiaus dukra knygas kartais rašo ir per atostogas, kurias būtinai praleidžia Lietuvoje su šeima ir draugais.

Akmeniškis Alius Lizdenis užfiksavo nedažnai pastebimą reiškinį – ant sniego ropojančią rupūžę. Žmonėms iškilo klausimas: ar normalu, jog šiuo metų laiku, kai kurie miško gyventojai nebijo šalčių ir atsikelia iš žiemos miego? Alius pasakoja, kad prasidėjus elniu ragų metimo sezonui, jo pomėgis – vaikštinėti po miškus ir ieškoti numestų ragų.

Kėdainių rajono gyventojai prieš keletą dienų kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą prašydami gelbėti ant užšalusio tvenkinio tupintį gulbiuką. Pagalbos tarnybos siunčiamos nebuvo, o ir gulbiukui nieko ir nenutiko. Dotnuvos seniūnijos Vainotiškių kaimo gyventojai pastebėjo ant užšalusio Akademijos tvenkinio ledo tupintį gulbiuką. Vieni svarstė, kad jis sužeistas, kiti – kad sušalęs ir išbadėjęs. Viena moteris apie galimai kenčiantį paukštį pranešė pagalbos centrui.

Socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos, kuriose matoma, kad rudenį pražydo kaštonai. Žmonės stebisi tokiu reiškiniu ir nesupranta, kodėl tai galėjo įvykti, nes įprastai kaštonai pradeda žydėti vėlyvą pavasarį. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius atsakė į klausimą, kodėl toks reiškinys įvyko? Gamtininkas atskleidė, kad žydi ne tik kaštonai, tačiau ir obelys ar kriaušės.

Ir žmogumi–uraganu, ir tuo pat metu jautruole vadinama muzikologė, visuomenininkė, televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaitė išlydėta amžino poilsio. Atsisveikinti su šviesia, tautos taip mylėta asmenybe į Antakalnio kapines rinkosi ir kolegos, ir visiškai nepažįstami, tik iš ekranų menininkę matę žmonės. „Oi, liuli liuli nurūko... Visi berneliai stovėjo. Oi,  liuli liuli stovėjo“, – atrodo dar vakar traukė dainas, bendravo su jaunimu.

Pastebėjote viename kamuolyje besirangančius žalčius – pasistenkite nesiartinti prie linksmai nusiteikusio gyvių kamuolio, kitaip, kaip aiškina gamtininkai, sudrumsite, kaip tik dabar vykstančias žalčių vestuves. Po tokių vestuvių prabėgus keliems mėnesiams, maždaug liepą, žalčiai susilauks palikuonių. Lietuvoje gyvena dvi žalčių rūšys, viena – kaip tik minima pasakoje „Eglė žalčių karalienė“, itin reta ir dauginasi kitaip, nei geltonskruosčiai, dažniausiai mūsų sutinkami žalčiai.

Nors už lango balta ir dar žiema rodo nagus, dalis tautiečių jau ima mėgautis klevų sula. Tiesa, kai kurie guodžiasi, esą šiemet jos bus kaip niekada mažai, mat žiema buvo be didesnių šalčių. Gamtininkai pritaria, tačiau ragina dar neskubėti – tikrinti, kiek bus sulos, visgi reikia kovo pradžioje, kai jau pasirodys pirmieji pavasario ženklai. Varėnos pašonėje gyvenantis Algimantas išbando pirmuosius klevus. Keli jau pragręžti miške, sulos ieško ir šalia namų augančiame medyje.

Paukščiai, kaip ir dauguma kitų gyvūnų jaučia artėjančią žiemą. Aplinkoje atsiranda naujos spalvos, spusteli šaltukas, o migruojantys paukščiai tai ženklas ir mums, kad keičiasi sezonas. Jau greit sulauksime paukščių, kuriems Lietuva yra pietūs.

Jau aiškėja, kokių orų galima tikėtis rugsėjo 1-ąją ir apskritai pirmosiomis rudens dienomis. O kol kas alinantiems karščiams nesitraukiant jau ne tik dienomis, bet ir naktimis, miškininkai baiminasi, kad teks uždrausti lankytojams eiti į miškus. Jau dabar miškų gaisringumas pasiekęs priešpaskutinę – ketvirtąją gaisringumo klasę. O gamtininkai baiminasi kitų dalykų – dėl karštos ir sausos vasaros gali išnykti kai kurie varliagyviai.

Uteniškė namo kieme savo telefonu nufilmavo kaip du vilkai nekreipdami dėmesio į žmonių aplinką vaikosi kiškį. Gyvūnai zuikį nusivijo visai greta moters. Drąsi moteris dar bandė gelbėti ilgaausį ir vilkus vijo šalin, tačiau šie net nekreipė dėmesio ir pralėkė pro šalį. Priemiestyje, šalia automobilių aikštelės gerokai po vidurnakčio uteniškė Renata pamatė grobį besivejančius du vilkus apie kuriuos buvo girdėjusi ir ankščiau, neva šie sukinėjasi šalia Utenos. Ir štai jie čia.

Dzūkijoje – didelė šventė. Į Lazdijų rajono pelkes sugrįžo daugiau nei 70 balinių vėžlių. Roplių kiaušiniai beveik prieš metus buvo surinkti iš dėtaviečių ir išvežti į Kauno zoologijos sodą. O sustiprėję ir ūgtelėję mažyliai parvežti į gimtąją Dzūkiją, kur, tikėtina, gyvens visą šimtą metų. Lazdijų rajone esančioje Metelių regioninio parko direkcijoje šurmulio ir emocijų – per kraštus. Proga ypatinga – į gimtuosius namus iš Kauno parvežti baliniai vėžliai.

Savo kieme kretingiškė Jūratė Matiejauskienė pro namų langus pamačiusi ežiuką, net negalėjo pagalvoti, kuo baigsis visa istorija. Išbėgusi anūkams nufotografuoti netikėto svečio, moteris tapo tikra gelbėjimo operacijos įvykio liudininke. Dabar, susidūrusi su laimingai pasibaigusia nelaime, Jūratė įspėti nori ir kitus, kuriai taip pat būti atsargesniems, paantrina ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Vapsvos – vabzdžiai, kurie be galo svarbūs gamtai, tačiau vasaros metu, poilsiaudami ir krimsdami saldžius ledus jų vaikomės visais įmanomais būdais. Tačiau pasirodo, šie vabzdžiai lietuvius puola ne tik šiltuoju, tačiau ir šaltuoju žiemos sezonu. Kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ įmonės rinkodaros vadovė Eglė Krasilnikovienė pasakoja, kad žmonės dėl vapsvų skambina ir prašo pagalbos ne tik vasarą, tačiau ir žiemą. „Gavome iš klientų užklausą gruodį, kad Lazdijų rajone namus puola vapsvos.

Daugumai lietuvių pastarosiomis savaitėmis nerimą kelia iš žiemos miego pabudę ir tarp sniego pusnių pasirodę gyvūnai – barsukas, ežys ir kiti miško žvėreliai. Tačiau tv3.lt portalo skaitytoją nustebino ilgakojų varlių pasirodymas, kurios netikėtai pasirodžiusios ant balto sniego surengė šokavimo pasirodymą. Varlės, kaip ir dauguma kitų gyvūnu žiemos metu sau ramiai snaudžia ir laukia pasirodančios šilumos pavasarį, kuomet galės išlysti iš savo žiemaviečių ir pradėti neršti.

Smulkaus sudėjimo, balto kailiuko ir labai judrus medžioklinis žvėrelis žebenkštis – retai gamtoje pastebimas žmogaus. Užfiksuoti žiemos metu baltą žebenkštį pavyko ir portalo skaitytojai Astai (moters vardas ir pavardė redakcijai žinomas), kuri iš pradžių pamanė, kad tai – retai matomas Lietuvoje šermuonėlis. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius paaiškino, kaip šiuos du giminingus žvėris galima atskirti ir kodėl jų neverta baimintis.

„Tėvai nuo mažumės skatino domėtis ir gerbti gamtą – nuo mažo voriuko balkone iki laukinių gyvūnų. Būdama maža sakydavau: kai užaugsiu, saugosiu gamtą“, – apie savo vaikystės patirtis pasakoja gamtininko Selemono Paltanavičiaus dukra Saulė. Jos svajonės ir norai išsipildė, Saulė tapo gamtininke, gyvena Meksikoje ir kaip tėtis rašo knygas.

Nedideli, įkyrūs ir visada pasiruošę skaudžiai gelti – uodai gali sugadinti nuotaiką kiekvienam. Įprastai dideli jų būriai kiekvieną vasarą zyzia Lietuvos upių ir ežerų pakrantėse. Visgi, šiemet daugelis pastebi, kad šių kraujasiurbių gerokai mažiau nei įprasta. Mokslininkai sako, kad dėl to kalta itin sausa ir karšta vasaros pradžia. Tiesa, priduria, jog poilsį gamtoje mėgstantys tuo džiaugtis neskubėtų.

Viena moteris iš Vilkaviškio rajono portalui tv3.lt atsiuntė nuotraukas ir vaizdo įrašus su jų sodybos teritorijoje gyvenančiomis voverėmis. „Mes gyvename Vilkaviškio rajone, Vištytyje. Mūsų sodyba yra prie ežero, bet atokiau nuo gyvenvietės, aplink sodybą auga daug medžių, tad joms čia turbūt patinka. Voverės jau pora metų čia gyvena. Tačiau nuo rudens jos visada ateina arčiau, nes čia auga du graikiškų riešutų medžiai, kurie nespėjo nunokti, nes visi buvo nuraškyti dar iki prinokimo.

Už lango dar atrodo žiema, tačiau miške jau galima pamatyti pirmuosius pavasario pranašus. Pumpurus jau krauna ir pamažu skleidžiasi gluosniai, blindės ir karklai. O ar vadinamieji kačiukai jau greitai atneš pavasarį, domėjosi mūsų žurnalistai. Močiutė Agnė – Vilniaus centre gėles parduoda ne pirmus metus. Bet taip anksti prekiauti kačiukais, kaip sako senolė, tenka ne kasmet. Šiemet, pasak močiutės, pavasaris pasijuto, kaip niekada anksti.

Į TV3.lt portalą kreipėsi sunerimusi Trakų rajono gyventoja Jovita. Moteris teigia, kad Raipolio kaime, Trakų rajone šį sekmadienį dienos metu apie 11 valandą vilkas užpuolė jos mylimą šunį.  Moters teigimu, šuo buvo pririštas prie būdos, 5 metrų atstumu nuo pastatų. Kuomet moteris priėjo prie šuns būdos rado tik pusę nutrūkusios grandinės. Šiandien Jovitai pavyko rasti savo šunelį šalia Bijūnų kaimo esančio Dapų ežero.

Vairuotojus pareigūnai įspėja apie prasidėjusią gyvūnų migraciją. O tai reiškia, kad visi sėdę prie vairo turi būti atidesni. Juolab, kaip sako gamtininkai, pastaraisiais metais gyvūnai tampa mažiau baikštūs ir į kelią išbėga dažniau. Ir ne tik naktį, bet ir dieną. Tokių įvykių kaip sako pareigūnai per migraciją padaugėja trečdaliu. Neišvengiama ir mirčių. Gamtininkai sako, kad dabar kaip tik prasidėjo rudeninė žvėrių migracija, tad kelyje vairuotojai turi būti dar labiau budrūs.

Neeilinė vos dviejų mėnesių lapiuko gelbėjimo operacija. Šalčininkų rajone greičiausiai partrenktą ir daugybinius lūžius patyrusį mažą lapiną iš mirties nagų traukia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio veterinarai. Iš pradžių džiaugęsi išgelbėta gyvybe, dabar gyvūnų gelbėtojai gūžčioja pečiais – o kur dėti išgelbėtą dar mažą trikojį lapiną? Mat atgal į gamtą jis grįžti nebegalės, o jokių specialių įstaigų neįgaliems laukiniams gyvūnams Lietuvoje – nėra.

Kol daugelis skundžiasi žvarbiais ir nemaloniais orais, mūsų klimatas nepaliauja šilti. Pasirodo, ką tik pasibaigęs gruodis buvo net trimis laipsniais šiltesnis nei ilgametė norma. O lapkritis visame pasaulyje buvo kone šilčiausias per visą stebėjimų istoriją. Klimatologai įspėja, kad orai šils ir toliau, o tai lems, kad mus nuolat kamuos ekstremalūs reiškiniai, o vasaros – atvirkščiai – gali būti vėsesnės.

Kalendoriuje žiema, o štai darželiuose žydi gėlės ir skleidžiasi krūmai. Laukuose šliaužioja tritonai, šokinėja viena kita varlė, iš miego bunda ežiai – štai tokiais pavyzdžiais dalijasi gamtininkai šiemet pastebėję kaip niekada daug keistų gamtos išdaigų. Ir nors gamtos nepaauklėsim, gamtininkai baiminasi, kad staigiai iššoksiantis šaltukas gali pridaryti nemenkai žalos. Labiausiai, kaip prognozuojama gali nukentėti ne Lietuvos klimatui pritaikyti, bet čia auginami augalai.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt   Štai, esame naujuose metuose, naujuose kalendoriniuose metuose, nes gamtos metų ratas pradėjo suktis anksčiau ir spėjo išsukti mums jau septynias naujos šviesos minutes. Tokios šviesos dar nepajausime, tačiau kaip gera žinoti, kad ją turime. Gera žinoti, kad turime ir žiemą. Kai kur jau regime visus lauko grumstus paslėpusį sniego baltumą. Ir šaltuko regėjome. Žvejams ir vėl ledo tiltai pakloti. Žodžiu, žiema – jos pati pradžia.

Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Jei kartą miške palikote dovanų girios žvėrims, žinokite, kad davėte įžadą, ir tai tapo jūsų prievole. Taip teigia gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Anot jo, vienkartinių dovanų gyvūnai nelaukia, nes gamtoje akcijų nebūna. „Gyvūnai net nepajaus, jie tikrai neateis tų jūsų vienkartinių lauktuvių, nes jų nelauks. Juo labiau jei įteiksite jas labiausiai netikusiu būdu – morkas sukabinsite ant eglučių. Niekam jos tokios nereikalingos“, – tikina S. Paltanavičius.

Norint, kad paukščiai priprastų ir žinotų, kur ieškoti lesalo atšalus, jau vertėtų įrengti lesyklas. Vis dėlto su lesalu svarbu nepersistengti, pastebi gamtininkas Selemonas Paltanavičius. „Atsižvelgiant į dabartinius orus, tikrai atrodo, kad žiemos gali ir nebūti, bet, nežiūrint to, daugelis gyvūnų jau atkeliavo prie mūsų namų. Zylės barbena į langą, kai kurie žvėrys irgi arčiau namų susirinko“, – sako S. Paltanavičius.

Erkės gamtoje išliks visą laiką, tačiau tikimybė, kad jos paklius ant mūsų rūbų, sumažės tuomet, kai prasidės šalnos, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Kaip teigia medicinos entomologė Milda Žygutienė, vaikščioti po miškus ramiau bus galima nuo lapkričio. „Nesu grybautojas, tačiau mėgstu vaikščioti po mišką, fotografuoti gyvūnus. Deja, bet visą vasarą į miškus dėl erkių stengiuosi nekelti kojos, girdėjau, kad dabar jos yra labai išbadėjusios.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gal tai nuliūdins grybauti išsiruošusius žmones, bet „grybų lietus“ tęsis neilgai, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. „Kas jau spėjo į sėkmingą grybavimo atidarymą, tie – laimingieji“, – interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ teigia jis. Anot gamtininko, pirmąsias 2–4 dienas, tik pasirodžius grybams, beveik visi jie buvo sveiki. Tikėtina, kad dabar, pasak S. Paltanavičiaus, iki 70–80 proc. rastų grybų bus sukirmiję. „Grybų laukėme ne tik mes.

Pastaruoju metu aplinkosaugininkai nuolat sulaukia neišskridusių baltųjų gandrų likimu susirūpinusių žmonių skambučių. Nors šiuos paukščius paprastai išlydime rugpjūčio 24-ąją, per šv. Baltramiejų, šiemet jie gana anksti pakėlė sparnus skrydžiui į žiemavietes. Nemažai nespėjusių sukurti porų ir dar nesubrendusių gandrų išskrido rugpjūčio pradžioje, kiti iškeliavo vos sutvirtėjus jauniklių sparnams.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Būtent kregždžių lizdai ir juose esantys kiaušiniai arba jaunikliai dažniausiai nukenčia nuo kiaunių, o apsaugoti lizdus galima tik labai netradiciniais būdais, teigia gamtininkas Selemonas Paltanavičius. LRT radijo klausytoja teiraujasi, kaip iš palėpės išprašyti kiaunę ir apsaugoti pastogėje įsikūrusias kregždes.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Į LRT radiją kreipėsi Vida iš Anykščių, susirūpinusi jos bites erzinančiais kovarniais. „Mano bityne šį pavasarį aukštose eglėse apsigyveno kovarniai. Jie kelia labai didelį triukšmą, ir bitės tapo piktos. Prašau atsakyti, ar tie kovarniai tikrai kenkia bitėms? O jei taip, ką daryti? Kreipiausi į seniūniją. Seniūnas bendravo su gamtosaugininkais. Jų atsakymas – išsikelk bites“ – pasakoja moteris.

Nors šių metų vasara prasidėjo labai anksti ir augalų vegetacijos nestabdė šalnos ir sausros, tačiau uogos bei vaisiai noksta, grybai auga kaip kasmet – tradiciniu laiku. Aplinkosaugininkai sulaukia prašymų paaiškinti apie uogų, ypač bruknių ir spanguolių, rinkimo terminus, taip pat siūlymų nustatyti šių uogų rinkimo sezono pradžią.

 Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Miškuose gana gausu žemuogių, pasirodė ir pirmosios voveraitės, baravykai. Aplinkosaugininkai primena, kad nevalia rinkti pernelyg mažų grybų, o uogaujant privalu nedraskyti uogienojų. Už tokius pažeidimus numatytos administracinės baudos. Varėnos miškų pakelės vėl mirguliuoja nuo siūlančiųjų vasaros gėrybių. Pirmosios žemuogės, pasak dzūkų, prisirpo prieš gerą savaitę. Kaip įprastai.

Vasara yra vasara. Kaip ir bet kuris kitas metų laikas, ji turi teisę viską daryti savaip. Štai ir dabar vėl palengva grįžta šiluma. Tiesa, savaitės pradžioje mus maloniai glosčiusi vėsa ir raminusi drėgmė nespėjo įkyrėti. Prisiminę, kaip atrodė praėjusių metų birželio vidurys, mes galime tik džiaugtis, nes neregėjome šalnų ir ilgo vėsos bei lietų periodo. Dar anksti daryti išvadas, dar viskas priešakyje. Iki Joninių liko vos dešimt dienų, saulė jau baigia savo kelią į šviesos aukštį.

Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“ „Tai gal jau dabar pavasaris?“ – klausiame vieni kitų, nors suprantame, kad turime tikrą atsakymą – taip, jau pavasaris. Vėluodamas daugiau kaip mėnesį, jis paskubomis bando atkartoti visą paprasto pavasario kelią. Žiūri, saulėtą dieną sniego pakraščiai kažkur nematomai pradingsta ir nenubėga nė vienas upeliūkštis ar srovė. Sniego per kovą ir balandžio pradžią sukaupta labai daug, tačiau gali būti, kad potvynio nesulauksime.

Paukščių žiedavimas – svarbus mokslinis procesas. Šis ornitologų darbas leidžia stebėti paukščių populiacijas, jų pokyčius, migracijos kryptis. Žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius pabrėžia, kad būna situacijų, kai paukščių žiedavimas gali padėti išvengti net pavojingų ligų protrūkių. „Turbūt daugelis pamena paniką dėl paukščių gripo, kuri prieš kelerius metus kilo visame pasaulyje.

Pati vasario pabaiga... Kalendorius skaičiuoja paskutines žiemos dienas – tiesa, kalendorinės žiemos, tokios lyg ir ne visai tikros, žmonių sugalvotos. Sakytum, mūsų protėviai, ėmęsi kurti kalendorius, nežinojo, kad žiema trunka ne 3, o visus 4 mėnesius, kad ji yra ilgiausias metų laikas? Dabar, žvalgydamiesi atlydžių ir galimų kitų pavasario ženklų, mes jų tikrai randame.

Lietuvoje liepa, pats liepų žydėjimas. Mūsų krašte gali rasti augančias bent keleto rūšių liepas - ne visas jas pažįstame, nes kai kurios yra atvežtinės ir gana egzotiškos bei retos. Mūsų miestuose, miesteliuose auginamos iš Pietų Europos kilusios sidabrinės ir grakščiosios liepos, iš Šiaurės Amerikos įvežtos amerikinės, kai kur - daug retesnės mongolinės ir japoninės liepos. Anksčiausiai žydėti pradeda taip pat žmonių sodintos didžialapės liepos, kilusios iš Europos pietinių regionų.

Vasara keliauja aukščiausio šviesos taško link. Visi žinome, kad kitą savaitę prasidės ilgiausių dienų metas - kurį laiką diena nei trumpės, nei ilgės, ji truks net 17 valandų 18 minučių. Vadinasi, nakčiai teks mažiau kaip 7 valandos. Mus turėtų džiuginti net toks faktas, kad žiemą, prieš Kalėdas, dienos ilgis - tik 7 valandos 14 minučių. Dabar kartu su visa vasara keliaujame aukščiausian šviesos taškan.

Visas pasaulis švenčia Tarptautinę biologinės įvairovės dieną - mums gal ne visiems įprastą, tačiau iš tikro pačią suprantamiausią ir žemiškiausią šventę. Esame įpratę šventes minėti turėdami didelių laimėjimų. Ši šventė yra kitokia - pati biologinė įvairovė, jos turtingumas yra daugiau negu laimėjimas. Jeigu tikslingai siekiame ją pažinti, nustatyti jos būklę ir, reikalui esant, saugome, padedame retoms ir nykstančioms rūšims ar bendrijoms, tai ir yra šventės vertas reikalas.

Nuo trijų vilkų miškininką išgelbėjo motorinis pjūklas. Jo garsai išgąsdino plėšrūnus, grėsmingai besiartinusius prie miško tankmėje dirbusio žmogaus. Du vilkai - per šuolio atstumą, trečias - grėsmingai besiartinantis. Tokioje padėtyje prieš kelias dienas buvo atsidūręs Biržų rajono Būginių girininkijos girininko pavaduotojas 30 metų Andrius Samulionis. Įamžino telefonu.

Premija laimėtojams vakar buvo įteikta LRT klube. Eugenijus Drobelis, žymus ornitologas, gamtos mokslų daktaras, daugiau kaip dešimties knygų apie paukščius autorius, Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas, jau tris dešimtmečius tiriantis, filmuojantis ir fotografuojantis Čepkelių valstybinio rezervato gamtą, premiją pelnė už filmą „Kai teksi kurtiniai“. Tai subtilus pasakojimas apie kurtinių tuoktuves. Jis kurtas ne vienus metus.

Lietuvoje penktadienį aštuonioliktą kartą bus minima Žemės diena. „Šios dienos tikslas - ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į aplinką, klimato atšilimo keliamas problemas, neatsakingą vartojimą, bet ir skatinti kiekvieną gyventoją prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Šiais metais pasaulio bendruomenė skatinama tapti „žaliąja karta“, - Žemės dienos proga sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Vasario 12 d., ketvirtadienis Tūkstantis ir dešimt metų 11.00-18.00                  BY Knygos paslaptys. Rašto žinovas Kastusas Šydlouskis (Baltarusija) dalijasi rašymo ant beržo tošies ir vaškinių lentelių paslaptimis. 12.00-14.00                  Iliustravimo džiaugsmai.

Aplinkos ministerija skelbia gavusi pranešimų apie gruodį netoli Kauno pražydusias žibuokles, į butus suskridusius uodus. Tačiau, pasak specialistų, tokių reiškinių dar nereikėtų vadinti anomalijomis – anomalija esą būtų per sausio mėnesio atlydžius lizdus pradėję krauti paukščiai, užmegzti vaisiai. Ministerija teigia gavusi „daug pranešimų apie gamtos reiškinius, kurie šiuo metu stebina gyventojus“. Pranešama, jog Žuvinte laikosi apie 1 tūkst.

Vilkų gynėjai įtaria, kad šiuos žvėris medžioti leidusi Aplinkos ministerija kratosi papildomų rūpesčių. Esą uždraudus vilkų medžiokles valdininkams tektų pasirūpinti kompensacijomis ūkininkams, padėti jiems apsaugoti gyvulius nuo plėšrūnų, rašo „Lietuvos žinios“. Šią savaitę vilkų gynėjai prie Aplinkos ministerijos pastato padėjo vilko nuotrauką ir porą vainikų, uždegė žvakes.

Jungtinė nevyriausybinė vilkų apsaugos taryba pirmadienį prie Aplinkos ministerijos (AM) žada padėti gedulo vainiką ir uždegti žvakes, protestuodama prieš AM spendimą leisti per 2008-2009 vilkų medžioklės sezoną padidinti sumedžiojamų vilkų skaičių nuo 20 iki 30. Minėtos visuomeninės organizacijos bei Aplinkos ministerijos pateikiami vilkų populiacijos dydžio skaičiavimai gerokai skiriasi.

Per pirmadienį prasidedantį 2008 - 2009 metų vilkų medžioklės sezoną leidžiama nušauti 30 vilkų. Medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, turės ne vėliau kaip per 48 valandas raštu pranešti apie laimikį atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento rajono ar miesto agentūrai, pranešė Aplinkos ministerija. Kai bus nušauta 30 vilkų, jų medžioklės sezonas bus nutrauktas. „Šiais metais Lietuvoje suskaičiuoti 273 vilkai. Nemažai jų atklysta iš Latvijos, kur vilkų labai gausu.