• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors pastaruoju metu švietimo sistemos spragų klausimas dažniausiai keliamas per mažų pedagogų ir dėstytojų atlyginimų kontekste, tai toli gražu nėra vienintelė švietimo problema Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria septynias ydas, kurias šiuo metu mato Lietuvos švietimo sistemoje.

Nors pastaruoju metu švietimo sistemos spragų klausimas dažniausiai keliamas per mažų pedagogų ir dėstytojų atlyginimų kontekste, tai toli gražu nėra vienintelė švietimo problema Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria septynias ydas, kurias šiuo metu mato Lietuvos švietimo sistemoje.

REKLAMA

Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius švietimo įstaigų reitingus, kur išrikiuoti nauji dalykiniai universitetų, kolegijų, gimnazijų reitingai, savivaldybių reitingas pagal mokinių mokymosi rezultatus, tyrimas kaip korepetitoriai keičia mokymosi kultūrą ir kt.

Pirmoji yda: mokyklų tinklas

Menka paslaptis, kad nemaža dalis Lietuvoje veikiančių mokyklų suburia per mažą mokinių skaičių, turi kurti jungines klases, o jų išlaikymas valstybei kainuoja per brangiai. Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vis dar nesiima ryžtingai optimizuoti mokyklų tinklą.

REKLAMA
REKLAMA

„Per tuos pastaruosius ketverius metus, ypač šiais metais, nieko neįvyko. Buvo užsibrėžta dalį mokyklų uždaryti, bet taip ir neuždarė vasarą. Tai šiandien turime 312 mokyklų, kuriose mokosi mažiau nei po 120 mokinių. Ir kartu iš to seka nekokybiškumas, nes mažose mokyklose sunku užtikrinti aukštą kokybę“, – kalbėjo G. Sarafinas.

REKLAMA

Antroji yda: finansai

Ši problema, kaip pastebi G. Sarafinas, susijusi su mokyklų tinklu. Ir nors Lietuva švietimui skiria daugiau lėšų nei milžinė Vokietija, svarbiausia, anot G. Sarafino, ne pinigų kiekis.

„Svarbesnis yra efektyvus jų panaudojimas. Ir Lietuva su tuo efektyviu pinigų panaudojimu niekada nedraugavo. Pas mus yra sočiai mokyklų ir šiandien, kuriose mokiniui tenka nuo 40 iki 60 kv. m., ir tų pastatų išlaikymas ir šildymas kainuoja dešimtis milijonų eurų, kuriuos mes jau seniausiai galėjome skirti ir mokytojų algų padidinimui, ir naujoms laboratorijoms, ir pagalbos specialistams, ir kompiuteriams. Vaikai galėjo turėti visiškai kitą kokybę“, – svarstė žurnalo redaktorius.

REKLAMA
REKLAMA

Trečioji yda: mokiniai

Savaime suprantama, švietimo sistemoje svarbią rolę atlieka ir mokiniai. Kaip teigia G. Sarafinas, siekdami, kad mokymo kokybė augtų, mokinių galėtume prašyti nebėgioti iš pamokų ir nesirinkti lengviausio kelio.

„Japonijoje pamokų nepraleidinėja 92 proc. vaikų, Lietuvoje – 50 proc. Ir iš viso Lietuvoje per metus vaikai praleidžia nuo 28 iki 30 mln. pamokų. Tai stulbinantis skaičius. Gimnazistams nuo 11 klasės reikėtų pasiūlyti nesirinkti lengviausio kelio, nes pastebime, kad didelė masė atsisako visų sunkiųjų fundamentaliųjų dalykų ir renkasi lengvuosius. Jie 11 klasėje turi pasirinkti, ką mokysis sustiprintai, ką baziniu lygiu, ko apskritai nesimokys“, – vardino G. Sarafinas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, aukštųjų mokyklų dėstytojai liudija, kad pirmakursiai neturi bazinių fizikos ar chemijos žinių, nes dar mokykloje nusprendė su šiomis disciplinomis atsisveikinti.

„Net ir egzaminai tai paliudija. Šiemet chemijos egzaminą laikė 1,6 tūkst. dvyliktokų iš 24 tūkst. abiturientų. Labai mažai. Vadinasi, jiems nereikia chemijos. Fizikos egzaminą laikė 2,8 tūkst., net informatikos egzaminą šiemet Lietuvoje laikė tik 3 tūkst. jaunuolių“, – stebėjosi G. Sarafinas.

REKLAMA

Ketvirtoji yda: tėvai

Čia aktualūs keli klausimai: ar tėvai vaikams perka knygų, ar patys jas skaito, ar skaito savo vaikams, ar namuose turi sukaupę bent kokią biblioteką, o gal paprasčiausiai perleidžia vaikų „auklėjimą“ išmaniesiems telefonams.

„Nuo to priklauso visa kita. Negalima teigti, kad tėvai Lietuvoje yra abejingi savo vaikams. Ne, jie nėra abejingi. Tai, kad 40 proc. tėvų savo vaikams samdo korepetitorius, rodo, kad jie nėra abejingi. Bet tai yra jau pavėluotas rūpestis ir rūpestis pro šoną, kuris atneša neigiamų pasekmių. Tada vaikai į įprastas mokyklas eina pramogauti, o tai atsiliepia tiems vaikams, kurie į mokyklą ateina dar su tikslu mokytis. Yra dar ir tokių vaikų“, – teigė G. Sarafinas.

REKLAMA

Penktoji yda: mokyklų vadovai

Nuo mokyklų vadovų pasiekimų priklauso ir 20 proc. mokyklos mokinių pasiekimų, tvirtina G. Sarafinas.

„Jeigu vadovas kelmas, tai mokinių pasiekimai apie dugną sukasi, o jeigu pažangus, tai iš karto atsiliepia mokinių pasiekimams labai teigiamai. Bet Lietuvoje ketvirtis mokyklų šiuo metu neturi mokyklų vadovų. Tai tos mokyklos – tarsi pereinami kiemai be tvarkos, be sistemos, be reikalavimų ir be atsakomybės. Ir tai nesikeis, dabar dar labiau sumažės mokyklų, kurios turi nuolatinius vadovus“, – prognozavo žurnalo redaktorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šeštoji yda: specialistų trūkumas

Psichologų, socialinių pedagogų ir pagalbos specialistų trūkumą G. Sarafinas įvardina šeštąja švietimo yda ir mano, kad šiuo klausimu Lietuva pateko į akligatvį.

„Naujoji pedagogų rengimo sistema vis dar gimdymo kančiose ir gal kitų metų vasarą mes galime tikėtis nors ir nežymaus, bet šiokio tokio proveržio. Mokytojo tobulinimo, kvalifikacijos kėlimo sistema yra apskritai numirusi Lietuvoje, o naujoji išvis embriono būsenoje“, – pabrėžė G. Sarafinas.

REKLAMA

Jo manymu, būtent specialieji pedagogai Lietuvos mokiniams gali padėti pasiekti geresnių rezultatų, kaip tai įvyko, pavyzdžiui, Estijoje.

„Būtent pagalbos specialistai pernešė ir Singapūrą, ir Estiją į aukštesnės kokybės lygą. Kai vaikams po pamokų nusamdomi už valstybės lėšas pagalbos specialistai ir dirba su jais papildomai, tai tik tuomet ir įvyksta lūžis. Lietuvoje tai dar vyksta retoje mokykloje, gal kažką pakeis vadinamasis pagalbos krepšelis mokykloms“, – svarstė G. Sarafinas.

REKLAMA

Septintoji yda: politikai

Šitoje vietoje G. Sarafinas išskiria būtent savivaldybių politikus, kurių rankose yra neefektyviai veikiančių vietos mokyklų likimas.

„Daugelis jų yra pakankamai abejingi, išsidraikę ir net nekelia tokio klausimo, ką aš, kaip politikas, turėčiau padaryti, kad mano savivaldybėje kuo daugiau mokinių pasiektų maksimumą pagal savo gebėjimą, kad kuo daugiau mokinių įstotų į aukštąsias mokyklas ten, kur jie nori. Nekyla toks klausimas dažnu atveju ne tik merams, vicemerams, bet ir švietimo skyrių vedėjams, mokyklų direktoriams ar net mokytojams“, – reziumavo G. Sarafinas.

Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvos 15-mečių skaitymo gebėjimai gerėja, mažėja atotrūkis tarp vaikinų ir merginų, rodo naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų