Politologai sako, kad jei kartelė bus nuleista, ateityje Seime bus daugybė marginalų bei dar didesnis politinis cirkas.
Opozicija ploja rankomis – Seimo vartų platinimo valdantiesiems prastumti nepavyko. Konservatoriai ir liberalai balsavime dėl kartelės nuleidimo iki 3 procentų partijoms ir 5 procentų koalicijoms nedalyvavo, todėl galutinio sprendimo ketvirtadienį priimti nepavyko. Tam reikėjo bent 71 balso.
Jei praėjusių rinkimų metu, vietoj dabar nustatytų barjerų – 5 proc. partijoms ir 7 proc. koalicijoms, būtų galioję naujai siūlomi, į Seimą būtų patekę korupcijos skandaluose nuolat minimi darbiečiai ir N. Puteikio su K. Krivicku koalicija.
„Mano supratimu, tai yra desperatiškas veiksmas, siekiant užsitikrinti bet kokią galimybę patekti į Seimą. Ir aš pritariu tiems politologams, kurie sako, kad čia ne tik tai Puteikis patektų į Seimą ar socdarbiečiai, bet ir patys valstiečiai“, – sako Seimo narys Gabrielius Landsbergis.
„Minusai yra akivaizdūs. Jei mes manome, kad šis Seimas jau yra fragmentuotas, jame yra daug keistų iniciatyvų, sunku rasti sutarimą, tai kitame Seime tokių atsitiktinių sprendimų ir, jei galima taip sakyti, atsitiktinių žmonių būtų dar daugiau“, – mano Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Opozicija tikina, kad keisti žaidimo taisykles prieš pat rinkimus – neetiška. Todėl ruošiasi siūlyti bent tai, kad sumažinta kartelė būtų taikoma tik nuo 2024-ųjų.
Pirminė kartelės nuleidimo idėja priklauso liberalui Simonui Gentvilui, kurio partija taip pat balansuoja ties kartelės riba. Tiesa, jo siūlymas buvo kiek mažiau drastiškas – iki 4 procentų partijoms ir 6 procentų koalicijoms.
Vienas iš pagrindinių kartelės nuleidimo iniciatorių – Centro partijos vadovas Naglis Puteikis – tikina, kad plačiau marginalams atverti Seimo vartai darbui tikrai nepakenktų. Esą tai kaip tik užtikrintų sėkmingiau veikiančią demokratiją. Jam antrina ir socialdarbietis Gediminas Kirkilas, mat marginalai į Seimą patektų greičiausiai konservatorių ar kitų didžiųjų sąskaita.
„Suomijoje jokios fragmentacijos nėra. Danijoj taip pat nėra. Šalys, kuriose yra mažos rinkimų kartelės, kaip tik gyventojai jaučiasi, kad yra pas juos geresnė demokratija, nes yra kas jų pažiūras atstovauja. Net ir pačių mažiausių sluoksnių“, – pasakoja Seimo narys Naglis Puteikis.
„O kodėl mes tada negalim apkaltinti dešiniųjų, kad jie nori susirinkti kitų partijų balsus. Ar čia nesavanaudiška? Taip pat savanaudiška“, – teigia Seimo narys Gediminas Kirkilas.
Ir tai, kad kartelę nuspręsta pažeminti likus metams iki rinkimų, pasak valdančiųjų, yra labai logiškas sprendimas.
„Manau, kad yra natūralu, kad stengiamasi teisės aktus, kurie reguliuoja rinkimų sistemą, pakeisti kuo anksčiau“, – kalbėjo Seimo narė Agnė Širinskienė.
Politologai tikina, kad kartelę nuleisti valdantiesiems, nepaisant šiandieninės nesėkmės, gali pavykti ateityje. Lietuva dėl to esą turės skaudžių pasekmių.
„Tame Seime, kai kartelė bus sumažinta iki 3 procentų, atsiras dar daugiau balagano, atsitiktinių politikų, bus didesnė fragmentacija. Jeigu dabar mes pergyvenam dėl to, kad Seimas labiau primena cirką, o ne Seimą, tai… po kitų Seimo rinkimų pergyvensime dar labiau“, – sako politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
Tokie valdančiųjų norai, maskuojami didesnėmis demokratijos idėjomis, pasak politologo, yra paprasčiausias jų asmeninių interesų tenkinimas.
„Ir valstiečiai, ir socialdarbiečiai, kurie stumia ir palaiko šią iniciatyvą, jie tiesiog naudojasi savo valdžia ir tarnybine padėtimi pasigerinti savo asmenines, partines, politines sąlygas prieš Seimo rinkimus.“
Pasak politologų, nuleidus kartelę, nuo lenkų atsiskirtų bei į parlamentą patektų tokios partijos kaip Rusų aljansas. Taip pat tokie asmenys kaip su Nagliu Puteikiu ir Kristupu Krivicku į Seimą besitaikanti Eglė Kručinskienė, rinkėjų šiuo metu nurašyti – Uspaskichas, Juozaitis ar Paulauskas su Zuoku.
