„90 tūkst. daugiau nei pirminė sąmata visi darbai kainavo“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Benkunskas.
Pasak jo, bendra atstatymo suma siekia 1,3 mln. eurų.
„Iš jų 700 tūkst. eurų dengia draudimo lėšos, šiek tiek daugiau nei 300 tūkst. skiria Vyriausybė ir likusios lėšos skirtos savivaldybės biudžeto“, – teigė meras.
Anot sostinės vadovo, gyventojų lėšos sudaro maždaug penkis procentus visų atstatymo kaštų.
V. Benkunskas sako, kad atstatymo kaina išaugo, nes buvo daryti papildomi darbai – visame name pakeisti radiatoriai, nors iš pradžių tai nebuvo planuota.
Kiek anksčiau šiemet buvo sumontuotos namo sienos, perdangos, laiptinė, stogo konstrukcijos, atstatytos inžinerinės sistemos butuose ir laiptinėse.
Sostinės valdžia prognozuoja, kad gyventojai jau greitai galės sugrįžti į namus.
„Vyksta kaip tik baigiamosios procedūros iš rangovų pusės atiduodant pastatus. Planas yra, kad gruodžio mėnesio pirmą savaitę, gal šiek tiek ir anksčiau pavyks, kad žmonėms bus galima jau grįžti į savo butus“, – teigė V. Benkunskas.
Kraštiniuose butuose gyvenusiems žmonėms, pasak mero, reikės atlikti tik kosmetinius apdailos darbus, tuo metu sprogimo visiškai suniokotų butų savininkams juos teks atstatyti „nuo nulio“.
„Dabar jie atiduoti savininkams bus su daline apdaila ir jie turės jau susiremontuoti, įsirengti savo nuožiūra, bet tuos kaštus irgi, kas turi draudimą, visiškai dengs draudimo kompanijos“, – kalbėjo V. Benkunskas.
„Gyventojai, kurie ten gyveno, negalės dar greitai įsikelt“, – pridūrė meras.
Pasak jo, neapdrausti devyni butai, jų savininkams susitvarkyti patalpas ir prisidėti prie visų darbų teks iš savo lėšų.
„Bet priminsiu, kad kiekvienas butas gavo išmokas savivaldybės nelaimės atveju ir didžioji dauguma gyventojų gavo tas maksimalias išmokas, kurios siekia daugiau nei 7 tūkst. eurų“, – teigė V. Benkunskas.
Atstatymo darbus daugiau nei pusei neapdraustų butų savivaldybė dengė šimtu procentų, nes juose gyveno pensinio amžiaus žmonės, kurie turi tik šį būstą ir mažas pajamas, sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.
Anot jos, nors taryba yra priėmusi sprendimą, kad laikini būstai dabar yra suteikti iki balandžio, jie galės juose likti iki kol bus baigti visi įrengimo darbai.
„Žmonės, kurie gyvena socialiniuose būstuose savivaldybės suteiktuose, tikrai galės gyventi tiek, kiek jiems reikės, kad jie susitvarkytų ir galėtų įsikraustyti į savo namus“, – tikino vicemerė.
Du sprogimai ir gaisras Viršuliškėse esančiame daugiabutyje kilo sausio pradžioje, jo metu žuvo du žmonės – nepilnametis ir suaugęs asmuo.
Dėl įvykusio gaisro be pastogės iš viso liko 57 namo gyventojai, dalis jų persikraustė į socialinius būstus.
