Atkreipia dėmesį į kilmę
Naujausias „RAIT Group“ tyrimas parodė, jog 52–56 proc. šviežios vištienos pirkėjų priimdami pirkimo sprendimą didžiausią dėmesį skiria žaliavos kilmės bei produkto pagaminimo šaliai. Kaip pasakojo „Vilniaus paukštyno“ prekinių ženklų vadovė Monika Romaškaitė, dažnas vartotojas galvoja, jog žino produkto kilmės šalį, bet neretai jo įsitikinimas būna klaidingas.
„Suprantama, kad vietinės kilmės produktas bus neabejotinai šviežesnis ir geresnės kokybės. Tad pirkėjas ieško savo produkto ir tai vertina. Tačiau dėl rinkoje susiklosčiusios situacijos, kai ir iš užsienio šalių atvežta paukštiena ar mėsa gali būti parduodama neakcentuojant tikros kilmės šalies, dažnas vartotojas yra suklaidinamas.
Jei pirkėjas parduotuvėje mato, pavyzdžiui, skirtingas šviežios vištienos produktų pakuotes, o visos jos turi lietuviškus pavadinimus ir lietuvišką ženklinimą, jam peršasi išvada, kad tai – vietinės kilmės produktas. Realybė yra kiek kitokia, nes tokie produktai gali būti atvežti iš svetur, tačiau tik supakuoti Lietuvoje. Vis dėlto norint būti užtikrinam dėl prekės rekomenduojame atkreipti dėmesį į veterinarinį ženkliuką. Tai privalomas ženklinimas kiekvienai pakuotei“, - sakė prekinių ženklų vadovė.
Naujiena rinkoje
Iki šiol pirkėjai neturėjo galimybės nustatyti, kur tiksliai pakuotėje esanti paukštiena buvo užauginta, tačiau „Vilniaus paukštyno“ specialistai ryžosi pakeisti rinką ir suteikti daugiau informacijos vartotojams įvesdami žymėjimą, kuris parodo, iš kur tiksliai atkeliavo tos partijos vištiena. Jau dabar parduotuvių lentynose pirkdami šviežią ir be antibiotikų užaugintą „Vilniaus paukštyno“ vištieną, ant etikečių rasite paženklintas Lietuvos vietoves, iš kur būtent ji yra kilusi. Šiuo metu viščiukai „Vilniaus paukštynui“ auginami 32 skirtingose Lietuvos vietovėse.
„Atrodytų, kad tai yra tik viena trumpa papildoma eilutė ant etiketės, bet ji suteikia labai daug informacijos ir aiškumo. Su komanda į unikalią „Vilniaus paukštyno“ gamybos grandinę „nuo lauko iki stalo“ žiūrime rimtai ir su didele atsakomybe. Viskas nuo grūdų viščiukų pašarui iki prekybos centro lentynoje atsiradusių produktų yra užauginta ir pagaminta Lietuvoje. Didžiuojuosi galėdama pasakyti, jog apjungėme plačią Lietuvos augintojų ir ūkininkų bendruomenę. Tai tarsi savotiška paukštininkystės ekosistema, kurios šaknys apima visą mūsų šalį. Nuo šiol ir kiekvienas pirkėjas galės pasijausti šio tvaraus ryšio dalimi bei tuo pačiu bus užtikrintas produkcijos atsekamumu bei kokybe“, – mintimis dalijosi M. Romaškaitė.
Ką reiškia „be antibiotikų“ ar „be hormonų”?
Norintieji valgyti sveiką vištieną visuomet atkreipia dėmesį, kaip buvo auginami paukščiai bei ar auginant viščiukus nebuvo naudojami antibiotikai ar hormonai. Pasak „Vilniaus paukštyno“ kokybės tarnybos vadovės Skirmantės Sokolovskienės, tyrimais įrodyta, jog visa vištiena, kuri guli prekybos centrų lentynose, savyje neturi antibiotikų, net ir tuo atveju jei auginimo metu viščiukams buvo taikytas gydymas antimikrobinėmis medžiagomis ir augintojas taikė vaistams nustatytą išlaukos periodą.
„Didieji vištienos gamintojai Lietuvoje palaipsniui mažina antimikrobinių medžiagų naudojimą ir taip gerina viščiukų broilerių auginimo sąlygas bei užtikrina, kad auginimo metu viščiukai broileriai nesusirgs. Dėl to vėliau nereikės gydymo antimikrobinėmis medžiagomis. Tai itin svarbu ir paukštienos vartotojų sveikatai, nes per maistą gali išsivystyti organizmo pripratimas tam tikroms antimikrobinėms medžiagoms. Užrašas ant pakuotės „užauginta be antibiotikų“ reiškia jog viščiukai broileriai viso augimo metu buvo sveiki, nesirgo, todėl jų nereikėjo gydyti. Tai užtikrinama viščiukams broileriams suteikiant komfortiškas sąlygas, lesinant kokybišku bei subalansuotu lesalu.
Norint užauginti sveiką paukštį reikia suvaldyti eilę faktorių. Turime gauti sveiką viščiuką, o tai yra įmanoma tik valdant visą grandinę ir patiems auginant sveikus tėvinius pulkus bei iš jų gaunant sveikus inkubacinius kiaušinius, o vėliau ir sveikus vienadienius viščiukus. Vėliau svarbu tokį viščiuką patalpinti į saugią nuo bakterijų ir ligų sukėlėjų aplinką, suteikti jam tokias mikroklimato sąlygas, kuriose jis, gaudamas subalansuotą maitinimą, galėtų sveikas augti“, – pasakojo specialistė bei pridūrė, kad dar vienas egzistuojantis mitas yra apie hormoninius preparatus. Neva paukštynuose mėsiniai viščiukai broileriai yra lesinami hormoniniais preparatais ir būtent dėl jų poveikio taip greitai auga. Tačiau broileriai yra auginami griežtai laikantis Europos Sąjungos (ES) ir šalies teisės aktų, o hormonai augimo stimuliavimui ES yra uždrausti nuo 2006 m.
„Vilniaus paukštyno“ kokybės tarnybos vadovė patikslino, jog ant vištienos produktų etikečių neleidžiama ženklinti teiginio „be hormonų“, nes ES ir šalies teisės aktai griežtai draudžia naudoti hormoninius preparatus. Tai kontroliuoja ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Ant pakuotės – tik aiški ir tiksli informacija
Siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų sveikatos apsaugą ir garantuoti jų teisę gauti informaciją, turi būti užtikrinta, kad vartotojai būtų tinkamai informuojami apie jų vartojamus maisto produktus. Maisto produktų ženklinimo taisyklėse yra griežtai reglamentuota, kad ant produkto pakuotės privalo būti nurodytas maisto produkto pavadinimas, sudedamosios dalys, pagalbinės perdirbimo medžiagos, kurios gali sukelti alergijas, tikrų sudedamųjų dalių ar jų kategorijų kiekiai, grynasis maisto produkto kiekis, minimalūs tinkamumo vartoti terminas bei visos specialios laikymo ir vartojimo sąlygos bei kilmės šalis.
S. Sokolovskienė pastebi, kad ant pakuotės esanti informacija negali vartotojų klaidinti ir privalo būti aiški, įskaitoma bei parašyta vartotojui suprantama kalba.
„Papildomoje ženklinimo informacijoje gamintojai gali išskirti produkto privalumus nurodant tam tikrus teiginius ar ženklus, tačiau tokiu atveju produktas privalo atitikti numatytus reikalavimus, pavyzdžiui, turintys mažiau riebalų neperdirbti paukštienos produktai (riebalų turi būti ne daugiau kaip 10 g/100 g produkto) gali būti ženklinami „Rakto skylute“. Teiginys „baltymų šaltinis“ gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei mažiausiai 12 proc. maisto produkto energinės vertės sudaro baltymai ir pan.“, – pastebėjo specialistė.
