Apie tai pokalbis su statybų bendrovės „Hanner“ vadovu Arvydu Avuliu.
Susidaro įspūdis, kad kuo griežtesnis karantinas, tuo geriau nekilnojamojo turto rinkai. Per praėjusius porą mėnesių matėme rekordus būsto rinkoje Vilniuje, matėme pakilimą Kaune, rekordinį atsigavimą Klaipėdoje. Kodėl tokia situacija?
Sausio mėnesį Vilniuje buvo parduota 570 butų. Tai yra maždaug 13 proc. daugiau nei praėjusiais metais ir maždaug 20 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Tie skaičiai patvirtina, kad poreikis ir paklausa rinkoje yra. Vilnius yra augantis miestas, gyventojų skaičius didėja. Akivaizdu, kad dalis gyventojų nori investuoti savo santaupas, kurios stovėdamos bankuose gali tiesiog nuvertėti.
Ar jie nebijo prarasti darbų, savo pajamų? Ką jie tada darys?
Pavasarį, kai buvo karantinas, daugelis gyventojų buvo nežinioje. Buvo daugiau baimės. Dabar, rudenį, tos baimės yra nelikę. Dėl darbo ir pajamų praradimo – tokia rizika yra labai maža. Išskyrus atskirus verslus. Kalbama apie ekonomikos atsigavimą ir mažai kalbama apie kažkokias krizes. Tai paskatina žmones veikti drąsiau.
Ar jūs matote ekonomikos atsigavimo požymių? Kaip tik viskas pastaruoju metu blogėja.
Nors šiandien dar negalime pasidžiaugti ypatingais rezultatais, bet lūkesčiai žmonių yra tokie, kad po 3 mėnesių ar po pusmečio situacija rinkoje pagerės. Jie vadovaujasi tais lūkesčiais ir priima sprendimus pagal tai, ko tikisi ateityje.
Paaiškinkite, kodėl taip smarkiai brangsta būstas Vilniuje? Paklausa didelė, o pasiūla maža.
Rinkose susidaro paradoksali situacija. Investuotojų, norinčių statyti būstą, yra. Yra ir pinigų. Daugiausiai problemų kyla su žemės klausimais. Apie 70 proc. projektų Vilniuje yra statoma ant valstybinės žemės. Valstybinė žemė šiuo metu yra nuomojama. Nacionalinės žemės tarnyba yra užėmusi pakankamai agresyvią politiką ir kiekvienu atveju, kai bandoma nugriauti senus pastatus, o vietoje jų statyti naujus, tarnyba siekia nutraukti nuomos sutartis.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo reportaže, kurį rasite straipsnio pradžioje.
