Savo kaltės nepripažinęs visuomenininkas Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinis direktorius Aleksėjus Greičius nuteistas ketverių, savo kaltę pripažinęs Mindaugas Tunikaitis – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis, pranešė teismas.
Ši byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.
Abu vyrai buvo kaltinami dėl bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (FSB), vykdant jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje.
Kaltinamieji vienas kito nepažinojo, tačiau juos siejo ryšiai su tuo pačiu FSB agentu, veikiančiu Kaliningrado srityje. Abu kaltinamieji informaciją rinko ir ją perdavė už atlygį.
Bylos duomenimis, M. Tunikaitis gyveno pasienyje, nuolat vyko į Karaliaučiaus sritį, kur jį pasitikdavo ir, teismo teigimu, „rafinuotai verbavo“ FSB pareigūnas. Lietuvos pilietis beveik šešerius metus stebėjo, fotografavo ir filmavo objektus, surasdavo informaciją interneto puslapiuose ar sužinodavo ją per kitus asmenis.
Pasak teismo, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, gailėjosi, savo parodymais padėjo susidaryti visą vaizdą apie užsienio valstybės žvalgybos institucijos vykdytą ir vykdomą veiklą.
A. Greičius, pasak teismo, veikdamas kartu su Rusijos žvalgybos atstovu, beveik ketverius metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos žvalgybos atstovui.
Kaltinamasis neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl šnipinėjimo yra įrodyta.
Teismas pažymėjo, kad nors kaltinamųjų rinkta informacija nebuvo valstybės paslaptį sudaranti informacija, tačiau įstatymų leidėjas užsienio žvalgybos organizaciją dominančią informaciją prilygina valstybės paslaptį sudarančiai informacijai.
Skirdamas bausmę A. Greičiui, teismas nurodė, kad jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, padarytas labai sunkus nusikaltimas, už kurį įstatymo leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki 15 metų.
Teismas padarė išvadą, kad šiam kaltinamajam turi būti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau parenkant artimą sankcijos minimumui bausmės dydį atsižvelgta į užsienio valstybei pateiktos informacijos mastą ir tos informacijos keliamą pavojų.
Įvertinta tai, kad suteikta informacija yra daugiausia susijusi su kultūriniais renginiais, minėjimais Lietuvoje, jos pavojingumo laipsnis yra mažesnis negu perduodant žvalgybos tarnyboms valstybės paslaptį sudarančią informaciją.
Skiriant bausmę M. Tunikaičiui nustatyta, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes.
Teismas padarė išvadą, kad jis į šnipinėjimą buvo įtrauktas palaipsniui, iš pradžių jam vykdant menkus žvalgybos atstovo nurodymus. Vėliau nuteistasis įsitraukė į vis sunkesnę žvalgybinę veiką, už jo paslaugas būdavo atsilyginama.
Pasak teismo, supratęs savo veikos nusikalstamą pobūdį, M. Tunikaitis bijojo prisipažinti Valstybės saugumo departamento pareigūnams apie vykdomą šnipinėjimą.
Įvertinta ir tai, kad vyras turi šeimą, sveikatos problemų. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad net ir minimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta, tai prieštarautų įstatymo nuostatoms, todėl paskirta dukart mažesnė nei minimali sankcijoje numatyta bausmė.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
