Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse apeliacinį skundą bei panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą, pranešė LVAT.
Vyriausybės atstovas prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 metais patvirtintos taisyklės neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymui ir principui „teršėjas moka“.
Pagal taisykles, konteinerių aikštelėse ar šalia jų neleistinai paliktas didžiųjų gabaritų, statybos ir griovimo, tekstilės, pavojingas ar kitokias atliekas surenka ir išveža didelių gabaritų atliekų vežėjas, gavęs savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ užsakymą. Už atliekų surinkimą ir išvežimą apmoka konteinerių aikštelei priskirto nekilnojamojo turto objektų savininkai.
Abejota, ar tokia taisyklė yra teisėta, kadangi nesilaikant principo „teršėjas moka“, preziumuojama, jog atliekas paliko konteinerių aikštelei priskirto nekilnojamojo turto objektų savininkai, ir jie turi atlyginti žalą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas teigė, jog taisyklėse nustatytas ne atsakomybės taikymas, o mechanizmas ir pareiga apmokėti vietinę rinkliavą už atitinkamų atliekų sutvarkymą.
LVAT pažymėjo, kad taisyklė taikytina tik tada, kai nenustatomas atliekas konteinerių aikštelėje ar šalia jos neleistinai palikęs asmuo, o vienintelis kriterijus, pagal kurį atliekų turėtojais yra laikomi tik tai konteinerių aikštelei priskirto nekilnojamojo turto objektų savininkai, yra atliekų palikimo vieta – konkreti aikštelė ir teritorija iki 5 metrų atstumu šalia jos. Atliekas palikus didesniu nei 5 metrų atstumu, už jų sutvarkymą yra sumokama iš savivaldybės biudžeto lėšų.
Teismas pastebėjo, jog vienu atveju, kai teršėjo nėra galimybės nustatyti, priskiriamos atitinkamo nekilnojamojo turto objektų savininkų atliekoms, o kitu atveju už tai moka savivaldybė.
Pasak LVAT, savivaldybės taryba nepagrindė tokio skirtingo teisinio reguliavimo ir nepateikė duomenų, jog atliekas konteinerių aikštelėse ar šalia jų neleistinai palieka būtent atitinkamoms konteinerių aikštelėms priskirto nekilnojamojo turto objektų savininkai.
„Iš esmės rėmėsi tik samprotavimais ir prielaidomis, kurie nėra pakankami atitinkamai konteinerių aikštelei priskirto nekilnojamojo turto objektų savininkus savaime pripažinti nurodytų atliekų turėtojais – teršėjais“, – teigiama pranešime.
Anot LVAT, tiek komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas, tiek ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymo organizavimas yra priskirtas savivaldybių atsakomybei. Pasak LVAT, savivaldybės turi užtikrinti, kad būtų taikomas principas „teršėjas moka“.
Pasak LVAT, jei nėra galimybės nustatyti teršėjo, nėra pagrindo tokias atliekas savaime laikyti būtent atitinkamai konteinerių aikštelei, kurioje ar šalia kurios jos buvo neleistinai paliktos, priskirto nekilnojamojo turto objektų savininkų atliekomis.
