Lietuvos medikus vienijančioje „Facebook“ grupėje slaugė pasidalino savo birželio ir liepos mėnesio atlyginimais, pastebėdama, kad net dirbdama daugiau valandų, vis tiek uždirba mažiau. Slaugytoja dirba pilnu etatu.
Daugiau dirba – mažiau uždirba
„Sako, atlyginimai kyla, mažiau verkite, o dirbkite ir užsidirbkite. Pabandžiau... Kaip pas jus, nežinau, bet va pas mane būna ir taip. Dirbi daugiau – atlygis mažesnis“, – stebėjosi slaugė.
Moters paviešintame algalapyje matyti, kad birželį ji dirbo 98 valandas ir uždirbo 1155,99 eurus „ant popieriaus“. Liepą moteris dirbo 95,3 valandas ir uždirbo 1124,71 eurus „ant popieriaus“.
Algalapyje matyti, kad moters nudirbtos valandos skirtingais mėnesiais įvertinamos skirtingai. Pavyzdžiui, birželį moteris gavo 111,45 eurų priemoką už 34 valandas naktinio darbo, o liepą už 40 valandų naktinio darbo gavo tik 108,31 eurus.
Nors daugelis grupės narių ėmė piktintis, kad „kuo daugiau dirbi, tuo daugiau nuskaičiuoja“, keli medikai atkreipė dėmesį, kad vieni darbo mėnesiai būna „pigūs“, o kiti „brangūs“, priklausomai nuo darbo dienų skaičiaus per mėnesį.
Atlyginimai gali skirtis
Ir išties, šių metų birželį buvo 19 darbo dienų, o liepą – 23 darbo dienos. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė atkreipia dėmesį, kad, norėdami žinoti, kaip ir kodėl gali kisti jūsų atlyginimas, turėtumėte atkreipti dėmesį į darbo sutartį.
Jos teigimu, jei asmens darbo sutartyje numatytas konkretus valandinis atlygis, atlyginimai už birželį ir liepą bus skirtingi, mat birželį, skaičiuojant penkių darbo dienų savaitę, buvo 152 darbo valandos, o liepą – 183.
„Darbo sutartis gali būti net trijų tipų. Vienas tipas, kai nustatomas valandinis arba dienos atlygis. Kadangi kiekvienas mėnuo turi skirtingą darbo dienų ir darbo valandų skaičių, tai kiekvieną mėnesį, dirbant pagal tokią darbo sutartį, bus kitokia alga – vieną mėnesį mažesnė, kitą mėnesį didesnė“, – tv3.lt sakė D. Čibirienė.
Antrasis sutarties tipas – nustatytas mėnesinis atlyginimas, pavyzdžiui, 1,3 tūkst. eurų, kuris nekinta nepriklausomai nuo darbo dienų ar valandų skaičiaus per mėnesį.
„Ir dar trečias variantas gali būti, kai atlyginimas mokamas pagal išdirbį, nustatomą normą. Pavyzdžiui, pasiūsi tiek sijonų, iškasi tiek griovių, įmūrysi tiek plytų – yra įvestas kiekinis matavimo vienetas, kuris yra įkainotas – kiek kainuoja vieneto pagaminimas. Tai tokiu atveju net ne už valandas ir dienas, o už pagamintą kiekį mokamas atlyginimas“, – sakė D. Čibirienė.
2019 m. pradžioje vidutinis uždarbis Lietuvoje siekė 1262,7 eurus „ant popieriaus“, t. y. 802,7 eurus „į rankas“.
