„Ta pareigybė nėra politinė pareigybė. Nėra nei politinės partijos, nei kažkokia su politine pareigybe susijusi asmenybė. Tiesiog yra prezidento patarėja, jos kompetencija, žinios galės būti vertinamos“, – pirmadienį žurnalistams teigė S. Skvernelis.
„Aš manyčiau, jeigu ji būtų partijos narė ar susieta su kažkokia politine jėga, gal tokių abejonių nekiltų. Bet Seimas apsispręs, nes prezidentas turi prerogatyvą, išimtinę teisę teikti, mūsų pareiga apsvarstyti kandidatūrą ir priimti sprendimą“, – akcentavo jis.
Todėl parlamento vadovas nemano, kad tai, jog I. Segalovičienė yra prezidento politinio pasitikėjimo patarėja, galėtų būti kliūtis skiriant ją į valstybės kontrolierius.
„Respublikos prezidentas nėra politinės partijos narys. Jis yra politikas, bet nėra angažuotas – visiems vienodai teisingas, kaip ir numato Konstitucija. Tai jo patarėjai irgi visiems yra vienodai teisingi ir nesiejami su tuo politinio atšilimo ar atšalimo laikotarpiu“, – sakė jis.
Kaip skelbta anksčiau, prezidentas pirmadienį pateikė savo patarėjos I. Segalovičienės kandidatūrą į valstybės kontrolierius.
Seimo darbotvarkėje nurodoma, kad antradienį ši kandidatūra bus pristatyta parlamentarams.
I. Segalovičienė šalies vadovo vyriausiajai patarėja pradėjo dirbti 2019 metų rugpjūtį, o kadenciją baigiantis M. Macijauskas Valstybės kontrolei vadovauja nuo 2020 metų gegužės.
Anksčiau ji yra dėsčiusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo institute, dirbusi šio universiteto Strateginio planavimo departamente kokybės užtikrinimo srityje.
Vėliau I. Segalovičienė buvo Kauno miesto mero patarėja socialiniais, švietimo ir bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis klausimais, o į Prezidentūrą atėjo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovo pareigų.
I. Segalovičienė baigė KTU viešojo administravimo magistro studijas, atliko mokslinius tyrimus viešojo administravimo stebėsenos ir vertinimo temomis, taip pat stažavosi Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.
