„Man atrodo, arti šimto Seimo narių turi tuos leidimus. Du negavo. Net ir Algirdas Sysas, kuris sakė „aš 30 metų neėmiau ir man nereikia“ – turi. Ir procedūra nebuvo nei skausminga, nei baisi, kaip čia bando kai kas pavaizduoti, kad kažkas duoda sutikimą save sekti. Visiškas nesusipratimas, ne apie tai net reguliavimas yra“, – šią savaitę interviu Eltai sakė S. Skvernelis.
„Net ir paskutinis užpildęs (klausimyną – ELTA) Ignas Vėgėlė – jam pasirašiau taip pat leidimą. Jis buvo paskutinis, užpildęs klausimyną pagal tą terminą“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad pavasario pradžioje LRT televizijai S. Skvernelis teigė, jog parlamente esama Seimo narių, kurių užimami postai įpareigoja juos turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija, tačiau šiuo klausimu nėra pasikreipę į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir nėra užpildę atitinkamo klausimyno. Tuomet politikas paragino tokius parlamentarus kreiptis dėl leidimų dirbti su medžiaga, pažymėta slaptumo grifu. Priešingu atveju, pažymėjo jis, tokie parlamentarai gali netekti užimamų postų Seime.
Šiuo metu tvarka, numatanti, kokias pareigas Seime užimantiems parlamentarams reikalingi atitinkami leidimai, reguliuojama Seimo pirmininko potvarkiu. Seimas jau svarsto Statuto pataisas, kuriomis siekiama šį reglamentavimą įtvirtinti įstatymu.
Kaip numato įstatymas, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – šiuo atveju, Seimo pirmininkas.
Iki šiol leidimo dirbti su slapta medžiaga negavo tik du Seimo nariai – „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis ir Dainoras Bradauskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
