Premjere, kuo šiemet ypatingos jūsų Kalėdos?
Matyt, Kalėdos visuomet būna ypatingos. Kiekvieni metai labai skirtingi, įvairūs. Tai aš džiaugiuosi ir tikiuosi, kad šitos Kalėdos yra tam tikro etapo pabaiga ir kiti metai, kurie išauš, bus geresni, laimingesni ir džiaugsmingesni.
Paprastai žmonės sako, kad Kalėdos yra apmąstymo, susimąstymo metas ir apgalvoja visus metus. Kokie šie metai buvo jums?
Man metai buvo tokie, kurių nenorėčiau pakartoti niekada gyvenime, jeigu asmeniškai kalbant apie metus. Kalbant apie mūsų valstybę, tai tikrai manau, kad buvo sėkmingi ir geri metai.
Žmonės sako, kad valdžia susimovė šiais metais. Kaip jūs žiūrite? Gal jūs kažko nepadarėte?
Valdžia susimautų tada, kada žmonės gyventų skurde, kada būtų žmonėms atiminėjamos socialinės išmokos, atlyginimai, bedarbystė augtų, šalies ekonomika stotų, ūkis griūtų. Tada būtų taip. Bet dabar viskas yra atvirkščiai.
Šiemet ir prie jūsų langų ėjo protestuoti pedagogai, dėstytojai, ugniagesiai. Gal nėra taip gerai?
Unikalu. Aš tikrai džiaugiuosi, kad žmonės drąsūs, reiškia savo norus, lūkesčius, kurie dabar yra ypatingai aukšti. Ir jeigu mes anksčiau matėme protestus, kada žmonės protestavo dėl to, kad jiems nėra didinami atlyginimai, arba kelė riaušes, kada yra mažinami atlyginimai, tai dabar žmonės reiškia savo nuomonę, būdami nepatenkinti, kad jiems nedidėja atlyginimai, imant kadenciją, 50 proc. ar 40 proc.
Tai iš vienos pusės yra ir džiugu, kada netenkina tokie mastai atlyginimų kėlimo. Bet, kai palygini paskutinius aštuonerius metus, tuos pačius dėstytojus aukštųjų mokyklų, ketverius metus jiems buvo sumažinti atlyginimai arba atimti neteisėtai, ketverius metus apskritai nedidinami. Mes dabar per trejus metus jiems 50 proc. pakeliame. Taip, tikrai tai nėra tas atlyginimas, kuris turėtų būti profesoriaus, dėstytojo, docento, doktoranto, bet tai yra 50 proc. daugiau.
Lygiai tie patys ugniagesiai gelbėtojai. Niekas turbūt nesiginčijame, kad jie turėtų uždirbti tiek, kad galėtų saugiau ilsėtis tas tris paras, o ne ieškoti papildomų darbų. Bet, kada beveik 45 proc. atlyginimo augimas ir vidurkis artėja prie 1 tūkst. eurų, tai negali sakyti, kad valdžia susimovė. Taip, lūkesčiai didesni yra ir noras yra didesnis, bet turėtume matyti visą spektrą – vaiko pinigai, pensijos, neįgalieji, mokytojai, dėstytojai, ugniagesiai, policininkai, valstybės tarnautojai.
Kai prasidėjo kadencija, tikriausiai galvojote apie didesnius darbus ir siekius. Pavyzdžiui, visada buvo tikinama, kad Žemės ūkio ministerija išsikels į Kauną. Naujiena – neišsikels. Tai ko jūs nepadarėte, ką norėjote? Nes liko tik vieni metai.
Liko net vieni metai. Yra trys ketvirtadaliai kadencijos baigta, bet liko metai. Žemės ūkio ministerija yra daugiau techninis dalykas. Tikiuosi, kad tai pavyks įgyvendinti, kad atskiri padaliniai šitos ministerijos bus Kaune. Atsiranda galimybė regione turėti centrinę instituciją ir žmonėms, kurie yra motyvuoti tarnautojai Kaune, siekti karjeros ministerijoje.
Tai kas jums dar nepavyko, jūsų akimis?
Tikrai galiu pasakyti, ką aš norėjau padaryti greičiau, sparčiau, bet tai priklauso ne vien nuo Vyriausybės. Tai švietimo sistema. Kalbant apie bendrąjį ugdymą, daug yra padaryta, aišku, yra daug kontroversiškų sprendimų, kuriuos dar sunku įvertinti, bet nesusitvarkėme su tais klausimais, kurie susiję ir su Vyriausybės, ir su savivaldybės kompetencija. Pirmiausiai kalbu apie tinklą, apie moksleivį, apie centrinę figūrą, aplink kurią turi suktis švietimas. Kada mes dar šiandien turime mokyklas, kur vaikai jungtinėse klasėse mokosi pustuštėse mokyklose, tai yra didžiulė nesėkmė.
Su sveikatos apsauga yra irgi tas pats. Pacientas dar netapo centrine figūra. Darėme tikrai daug žingsnių, kalbant apie optimizavimą, vaistų politiką, prieinamumą gydymo, bet struktūrą ir tinklas, o tai yra ir savivaldos kompetencija, mums nepavyko padaryti, kad žmogus susirgęs galėtų gauti iš karto pagalbą mūsų aukščiausio lygio ligoninėse.
Premjere, šie metai buvo savotiški ir tuo, kad kaip perkūnas iš giedro dangaus driokstelėjo ir jūsų liga. Kaip pats reagavote?
Aš jau nebenoriu kartotis, manau, kad tai yra istorija. Manau, kad kiekvienas žmogus į kiekvieną ligą reaguoja, nes tai yra liga, o tokios ligos yra ne sloga. Tai pakankamai rimtas iššūkis, tikiuosi, kad su juo susitvarkiau, tikiuosi, kad galėsiu už mėnesio kito pasakyti, kaip visa tai baigėsi.
Tai buvo tikrai sunkus periodas, aš tikrai jį visą dirbau, praeidamas šešias chemijas. Kas tą pragarą praėjo, tikrai žino, kas tai yra. Tikrai negalvojau apie ligą kiekvieną dieną, tikrai apmąsčiau. Deja, to išvengti niekas negali, niekas neapsaugotas. Tikrai dirbau, visas jėgas atidaviau. Gal mažiau buvau ekrane, bet tai suprantama. Bet visi darbai buvo padaryti, tai geriausiai parodė biudžeto priėmimas.
Kalbant apie tai, koks tas laikotarpis buvo, tai buvo visko. Parodė žmonės, kas yra kas, tikrus veidus. Kai kurie asmenys, ypač politiniai oponentai, krito žemiau plintuso, kaip jie moka sakyti. Aš kalbu apie konservatorių partiją, jos lyderius, atskirus veikėjus. Taip niekšingai elgtis, tikrai negalvojau, kad įmanoma. Bet šitoje šalyje viskas įmanoma.
Kaip jaučiatės dabar? Nes kelias savaites vis tęsėsi jūsų laikinas nedarbingumas
Aš ligą tikrai, manau, kad įveikiau. Tačiau reikia suprasti, kad po šitokio gydymo atsiranda rizikos komplikacijoms. Ir didžiausia rizika, kadangi nusilpęs imunitetas, o dabar mes turime virusų laikotarpį, tai to nepavyko man išvengti ir tas laikinas nedarbingumas buvo susijęs su tam tikrais nepaaiškinamais temperatūros svyravimais, kai reikėjo daryti tyrimus, reikėjo surasti priežastį.
Ilgai ji nebuvo randama. Nors jaučiausi pakankamai gerai ir tyrimai rodė, kad esu idealiai sveikas, tačiau mūsų medikai yra stebukladariai, surado tą problemą, tikiuosi, kad ir tą komplikaciją įveikiau.
Žmonės sako, kad, kai užpuola reikšminga liga, jie pergalvoja savo gyvenimą. Ar jūs pergalvojote kažką? Gal kažkas pasikeitė?
Žinoma. Kiekvienas pergalvojame. Prioritetai visiškai kitokie. Pagrindinis dalykas, tai vertybės, kurios ir taip buvo man labai svarbios. Bet jos tampa dar labiau akcentuojamos. Tai šeima, artimieji, draugai, aplinka, kurioje geriausiai jaučiuosi, kur turiu palaikymą, dėl kurių turiu gyventi.
Tikrai politika nėra pagrindinis dalykas, nors savo darbui atiduodu 100 proc. jėgų ir, kol dirbsiu, taip ir bus. Bet politika nėra vertybė, reitingai, skaičiai nėra vertybė, net karjera – tai antraeiliai dalykai.
O kaip šeima reagavo – žmona, vaikai? Įsivaizduoju, kad tas laikotarpis buvo visiems nelengvas.
Taip, vaikai tą pajuto. Vaikai matė ir tą padidintą dėmesį, ypač dukra, ir ji kentėjo, kentėjo šeima. Reikia turėti tam tikrą moralę ir padorumą, kada fotografas slapta lenda į tavo privatų gyvenimą, fotografuoja, kaip tu namie jautiesi po chemoterapijos, eini į šaldytuvą, valgai. Tos nuotraukos yra publikuojamos. Vaikai labai, žmona labai jautriai reaguoja.
Bet visiems yra nusispjauti. Aš gavau atsakymus iš visų institucijų, kaip sakoma, premjerą ant trijų raidžių pasiuntė, į mano privatų gyvenimą, kaip ir kiekvieno jūsų galima kištis, lįsti. Tai labai sunku. Bet šeima, draugai, artimieji, tikrieji politiniai bendražygiai parodė savo veidą, kurie mane palaikė, komanda artimiausia, parodė, kas yra kas. Tokiais momentais supranti, kokie yra žmonės.
O nebuvo noro numoti ranka į politiką?
Buvo. Bet aš jaučiu atsakomybę, kas bus, jeigu taip padarysiu. Tikrai šiandien kalbu apie tai, kad nesieju daug savęs su politika, švelniai tariant, bet niekada nesakyk niekada. Bet šiandien yra tokie nusiteikimai. Turiu galimybę baigti kadenciją garbingai, jeigu tai leis sveikata, o kol kas manau, kad taip yra. O tolesni planai yra mano planai.
Bet eisite į Seimą?
Jeigu šiandien reikėtų pasakyti, tai pasakyčiau, kad ne.
Jeigu registravote „Tėvynės labui“, o su juo nepaėjo, tai gal bus koks kitas politinis judėjimas kuriamas?
Su juo paėjo. „Tėvynės labui“ yra registruojamas. Bandoma kelti visuomenės isteriją, kad jo nebus galima naudoti, tai yra melas, netiesa, dezinformacija. Pateikta teisinė procedūra užpatentuoti „Tėvynės labui“ kaip politinės partijos arba politinio judėjimo pavadinimą. Vienintelis dalykas.
Nei tokiu, nei jokiu kitokiu vardu aš politinio darinio nekursiu.
Kaip dabar jūsų santykiai su Ramūnu Karbauskiu, ar nenusivylėte juo?
Nenusivyliau. Visko buvo, bet turbūt nėra nė vienos politinės partijos arba bendraminčių, kurie neturi tam tikrų įtampų. Buvo sunkūs metai, buvo treji rinkimai, pralaimėti treji rinkimai, galbūt vieneri man asmeniškai, buvo spekuliacijų ir sąmokslo teorijų, dėl ko taip įvyko. Bet kokiu atveju, kalbant apie mane ir Ramūną, trejus metus bandoma supriešinti mus, padaryti, kad mes kažkokie priešai esame.
Dėl pagrindinių dalykų, dėl valstybės, dėl atsakomybės už ją mes tikrai sutariame. Ir tai, kad bandoma čia įnešti kažkokią intrigą, tai nepavyks. Mes privalome tą atsakomybę jausti ir atlikti savo darbą iki galo.
Pasikeitė šiais metais ir prezidentas, jeigu mes girdėjome anksčiau, kad su Dalia Grybauskaite nebuvo lengva susikalbėti, kaip sekasi su prezidentu Gitanu Nausėda?
Turiu labai gerus dalykinius, profesinius ir, manau, žmogiškus ir asmeninius santykius.
Ko švenčių proga norėtumėte palinkėti sau ir Lietuvos žmonėms?
Kad išsipildytų jų lūkesčiai, svajonės, kad būtų sveiki patys, jų artimieji. O sau noriu palinkėti vieno – pasveikti ir turėti galimybę kuo ilgiau būti su šeima.
