Jei per pusmetį nepavyktų susitarti su Vyriausybe, grupė ketina kreiptis į arbitražą dėl pažeistų bendrovės antrinių įmonių „Vitras-S“ ir „Skinest Baltija“ teisių, pranešė grupė.
Skaičiuojama, kad dėl neteisėtų valstybės veiksmų „Vitras-S“ atžvilgiu „Skinest Rail“ patyrė 35 mln. eurų nuostolių, o „Skinest Baltija“ atžvilgiu – 27 mln. eurų nuostolių.
„Skinest Baltija“ direktorius Valdas Rasimas sako, jog valstybė, motyvuodama grėsme nacionaliniam saugumui, užkirto kelią pigiausią pasiūlymą pateikusioms grupės įmonėms gauti užsakymus, o sandoriai sudaromi su kitomis, jo žodžiais, su aukščiausiais valstybės pareigūnais susijusiomis įmonėmis.
„Kitais atvejais, kai valstybė neturi geresnio pasirinkimo, sandoriams sudaryti kliūčių nebelieka. Tai niekuo nepridengtas selektyvaus teisingumo ir diskriminacijos pavyzdys“, – pranešime sakė V. Rasimas.
Pagal investicinių ginčų praktiką, pranešus apie ketinimą kreiptis į tarptautinį arbitražą nustatomas vadinamasis „atvėsimo“ (cooling-off) laikotarpis, per kurį šalys gali taikiai susitarti.
Toks susitarimas, anot „Skinest Rail“, gali būti pasiektas, jei bus panaikinti Vyriausybės sprendimai, susiję su grupės įmonių paskelbimu neva neatitinkančių nacionalinio saugumo reikalavimų.
„Vitras-S“ buvo pripažinta laimėtoja keliuose „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotose viešųjų pirkimų konkursuose, tačiau po Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadų, kurias vėliau patvirtino ir Vyriausybė, įmonė iš konkursų buvo pašalinta. Tačiau šiemet „Vitras-S“ sudarė sandorius su „Lietuvos geležinkeliai“ dėl Rengės ir Pažeimenės geležinkelio ruožų statybos.
Iš „Lietuvos geležinkelių“ konkursų „Skinest“ grupė faktiškai buvo pašalinta pernai, strateginių įmonių sandorius tikrinančiai vyriausybinei komisijai ir Vyriausybei neleidus „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutarčių su įmone.
Vyriausybė pernai birželį nurodė, kad „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis.
Šią išvadą „Skinest“ buvo apskundusi Lietuvos teismams, tačiau jie šiemet galutinai pripažino, kad Vyriausybės veiksmai buvo teisėti.
„Skinest Rail“ apie ketinimus kreiptis į arbitražą dėl pažeistų „Skinest Baltija“ teisių ir dėl to dvišalės Lietuvos ir Estijos investicijų skatinimo sutarties Vyriausybę perspėjo dar pernai rugsėjį, tačiau iki šiol to nepadarė. Vyriausybė tuomet galiojo Susisiekimo ministeriją iki 2022-ųjų pabaigos atstovauti Lietuvai, sprendžiant visus galimus ginčus su „Skinest Rail“.
„Skinest“ šiemet gruodį taip pat apskundė Lietuvą Europos Komisijai. Anot įmonės, Lietuvos institucijos siekia eliminuoti „Skinest“ grupės įmones „Skinest Baltija“ ir „Vitras-S“ iš rinkos, o tai pažeidžia pamatines ES teisės normas. Šiemet rugpjūtį „Skinest“ Europos Komisijai apskundė ir „Lietuvos geležinkelius“, nes šie savo antrinių įmonių „LG Cargo“, Geležinkelių tiesimo centro (GTC) ir Vilniaus lokomotyvų remonto depo (VLRD) konkursus skelbia neviešai, be to, „Skinest“ įtaria galimą valstybės pagalbą šioms įmonėms.
