„Ir Lietuvoje, ir ne Lietuvoje“, – paklaustas, kur planuoja atostogauti, antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.
Politikas tikino, kad dėl atostogų užsienyje nesibaimina.
„Nebijau, aš esu pasiskiepijęs, turiu tą ir pasą vadinamą, ir lietuvišką, ir europinį. Vis tiek, reikia naudotis proga, nes, matyt, rudenį vėl bus kitaip“, – teigė S. Skvernelis.
Seimo nariai oficialių atostogų neturi. Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10 ir baigiasi gruodžio 23 dieną, pavasario prasideda kovo 10 ir baigiasi birželio 30 dieną. Laiką tarp sesijų parlamentarai planuoja savarankiškai, ne sesijos metu keliauti Europos Sąjungoje gali laisvai, o vykstant į ne ES šalis reikia gauti Seimo valdybos leidimą.
Seimui įstatymu įtvirtinti parlamentarų kasmetinių mokamų atostogų trukmę dar 2004 metais nurodė Konstitucinis Teismas (KT). Jo nutarime konstatuojama, kad „įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę“, o įstatyminis jų įtvirtinimas turi užtikrinti, kad tarpai tarp sesijų nebūtų traktuojami kaip poilsio laikas.
Seime buvo bandymų įgyvendinti šią KT nutarimo nuostatą, tačiau visi jie buvo nesėkmingi.
Pavasario sesijos pabaigoje valdantieji ėmėsi iš naujo apibrėžti Seimo narių teises ir pareigas, bet naujame įstatymo projekte seimūnų atostogos vėl neįrašytos ir neapibrėžtos. Visgi už pravaikštas ir praleistus posėdžius Seimo nariai gali būti baudžiami griežčiau nei dabar. Kad parlamentaro alga būtų sumažinta trečdaliu, jis turi praleisti bent pusę posėdžių ir nenurodyti pateisinamos priežasties. Priėmus naują įstatymą, sankcijos grėstų už kiekvieną posėdį – nuo algos nubrauktų po 5 procentus. Mažiausiai po 100 eurų, priklausomai nuo gaunamos algos.
