Pradedant nuo vasario Lenkijoje 6 mėnesiams atšaukiamas PVM maisto produktams, taip pat trąšoms, o mokesčio tarifas degalams mažinamas nuo 23 proc. iki 8 proc.
Vieniems ar kitiems svarbiausiems maisto produktams mažesnis PVM taikomas daugelyje ES šalių. Ne tik euro neįsivedusiose Lenkijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, bet ir eurą turinčiose, gerokai už Lietuvą turtingesnėse Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, ir kt.
Taigi, kodėl gaudami mažesnius atlyginimus nei kiti europiečiai, lietuviai už svarbiausius maisto produktus turi mokėti daugiau? Ar tikrai prekybininkai pas mus daug blogesni nei kitose šalyse ir sumažėjusį mokestį pasiliktų sau, o ne mažintų kainas pirkėjams?
Lenkija ėmėsi kainų augimo prevencijos
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė svarstė, kad sumažindama PVM Lenkija ėmėsi prevencinių priemonių prieš kainų augimą, kad jos kiltų mažiau ir lėčiau.
„Panašių pavyzdžių galime rasti ir pas mus. Lietuvoje buvo sumažintas PVM viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriams. Tačiau valdžia komunikavo, kad tai nėra poveikis kainoms, o prevencija, kad kainos nekiltų ir kompensacija verslininkams patyrusiems nuostolius, išaugus darbo užmokesčiui ir padidėjus kitoms sąnaudoms. Ko gero, dėl panašių priežasčių PVM atšaukiamas ir Lenkijoje.
O dalį klientų, matyt, prarasime, tačiau ne tik dėl PVM panaikinimo maisto produktams Lenkijoje, bet ir dėl pigesnių degalų. Gyventojams atsiras daugiau motyvų ten važiuoti. Jeigu žmonės nuvažiuos įsipilti degalų, suprantama, kad užsuks ir į maisto prekių parduotuves. Be to, dėl maisto produktų net nebūtina važiuoti, galima užsisakyti, kad jų atvežtų, tokia yra teikiama paslauga“, – komentavo prekybininkų atstovė.
„Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius sakė, kad mažesnis PVM padėtų žmonėms sutaupyti.
„Esame suinteresuoti stipria Lietuvos ekonomika, kurios augimui ypatingai didelės reikšmės turi tai, kur savo lėšas investuoja mūsų žmonės. Kasdieniai pasirinkimai, tokie kaip maisto produktų apsipirkimas, reiškia mūsų vietos gamintojų palaikymą, mokesčius, kuriuos Lietuvos valstybei sumokės visos su jų produktų gamyba, tiekimu, pardavimu susijusios įmonės.
Mažesnis PVM mokestis reiškia galimybę sudaryti sąlygas žmonėms apsipirkti pigiau čia ir dabar, neverčiant jų keliauti į kaimynines šalis, kurių parduotuvių lentynose laukia jau tų šalių vietinių įmonių ir ūkininkų produkcija. Mes, kaip mažmeninės prekybos bendrovė, nuolat kartojame, kad kainas didiname tik tuomet, kai tai neišvengiama dėl kylančių tiekėjų patiriamų kaštų, energijos įkainių, kylančių atlyginimų ir pan“, – komentavo prekybos centro vadovas.
Anot jo, įmonės interesas – kuo mažesnės ir vartotojams patrauklesnės kainos.
„Veikiame itin konkurencingoje rinkoje, kur produkto kaina yra lemiamas veiksnys, kodėl vieną ar kitą parduotuvę renkasi pirkėjas. Todėl Lietuvoje sumažinus ar panaikinus PVM maisto produktams laimėtų visos pusės – pirkėjas dėl ženkliai mažesnių kainų, prekybininkai dėl padidėjusių prekybos apimčių, valstybė – dėl didesnių sumokamų mokesčių per visą vertės grandinę“, – tikino V. Lukoševičius.
Sumažintas PVM papildys prekybininku kišenes?
Finansų ministrė Gintarė Skaistė priminė, kad Lietuvoje įvestos 9 proc. PVM lengvatos viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų teikėjams ir tai parodė, kas gauna didžiausią dėl to naudą.
„Tos lengvatos buvo įvestos, kaip parama verslui ir matome, kad kainos vartotojams dėl to nesumažėjo. Naudą dėl lengvatos įvedimo pasiėmė įmonės. Tuo metu jeigu būtų įvestos lengvatos pirkti maisto produktams, tikėtina, kad didžiąją tos lengvatos dalį pasiimtų perpardavinėtojai ar prekybos centrai.
Lengvatos kaštai siekia apie 0,5 mlrd. eurų, todėl manome, kad tikslingiau tas lėšas panaudoti šildymo kompensacijoms ar pensijoms didinti“, – teigė ministrė.
Anot jos, Lenkijoje yra ir daugiau veiksnių, ne tik PVM, kurie lemia mažesnes produktų kainas, t. y. didelė vidinė rinka, zloto kursas.
„Tokiai mažai ekonomikai, kaip Lietuva PVM mažinimas neduoda tokio efekto, kurio tikimasi, bet kainuoja brangiai. O nauda nusėda didžiųjų prekybos tinklų kišenėse“, – tikino G. Skaistė.
Lengvatinis PVM ištuštins valstybės biudžetą
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad Lietuvoje nereikėtų mažinti PVM.
„Kiek Lietuva ir kitos šalys jau turėjo patirčių su PVM mažinimu, dažniausiai matėme, kad kainos nemažėjo, tiek, kiek buvo sumažintas PVM. Tai rodo, kad vartotojai nepajus norimo efekto, o valstybės biudžetas praras nemažą dalį lėšų. Tad klausimas, kaip tuos biudžeto nuostolius kompensuosime?
Be to, nebūtų tikslinga visiems produktams taikyti PVM lengvatą. O išskirti būtiniausius ir nebūtiniausius maisto produktus sudėtinga. Visi norės patekti į būtiniausių produktų kategoriją. O pirkėjai yra skirtingi, vegetarams mėsa nebūtinas produktas, o kitiems atvirkščiai“, – pastebėjo ekonomistas.
Anot jo, jeigu būtų mažinimas PVM, biudžeto nuostolius būtų stengiamasi kompensuoti didinant kitus mokesčius ar įvesti juos naujus.
„O Lietuvos, kaip mažos ekonomikos, prioritetas – taikyti ne mažus vartojimo mokesčius, bet kapitalo ir darbo jėgos. Mums svarbu prisivilioti investicijas ir darbuotojus.
Lenkija eina pavojingu keliu, PVM ji panaikino laikinai. Tačiau nežinia, kokia bus maisto produktų kainų dinamika. Tikėtina, kad šiais metais maisto produktai brangs. Tada Lenkija pateks į spąstus nebegalės įvesti PVM, o jeigu įves kainos išaugs. Tad jeigu PVM lengvata liks ilgam, jiems teks ieškoti kitų būdų, kaip pildyti biudžetą“, – prognozavo Ž. Mauricas.
Maisto kainos vis tiek augs
Ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad PVM galima sumažinti ir Lietuvoje, tačiau abejotina, ar mokesčio sumažinimas duotų norimą rezultatą.
„Apskritai maisto produktų kainos yra linkusios didėti. Tikėtina, kad jos augs ir šiais metais, nes didėja žaliavų ir energetinių išteklių kainos. Taip pat apie 10 proc. auga atlyginimai, tai irgi lemia maisto kainų augimą. Juk vien minimalus atlyginimas didėja 14 proc., o maisto sektoriuje nemaža dalis darbuotojų jį uždirba.
Tad net ir sumažinus PVM, maisto kainos kažkurį laikotarpį neaugtų, arba augtų mažiau, tačiau vėliau kainų augimas įsibėgėtų. Tad Lenkija panaikinusi PVM atideda maisto kainų augimą, šioje šalyje PVM siekia 5 proc., tad didelio efekto gyventojai nepajus. Lietuvoje PVM siekia 21 proc., tad mokesčio sumažinimas ar panaikinimas galėtų atpiginti maisto produktus trumpam laikotarpiui“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, nereikėtų keisti PVM, nes jis yra gyvybiškai reikalingas valstybės biudžetui.
„Iš šio mokesčio finansuojami atlyginimai mokytojams, policininkams, gaisrininkams ir kitų profesijų atstovams. Tai yra pats svarbiausias mokestis. Šiemet augo tiek minimalus atlyginimas, tiek pensijos. Tai gyventojams turėtų atsverti padidėjusias išlaidas“, – sakė M. Dubnikovas.
Pasak ekonomisto, Lenkija neatims pirkėjų iš Lietuvos parduotuvių.
„Tie, kas visada važiavo apsipirkti į Lenkiją, tie ir toliau važiuos. O kiti dėl tų 5 proc. nemanau, kad nuspręs apsipirkinėti Lenkijoje. Tokiu būdu Lenkija bando parodyti, kad rūpinasi savo vartotojais, tačiau mokesčio panaikinimas kainų nesumažins, galbūt pristabdys jų augimą“, – pastebėjo M. Dubnikovas.
