Gydytojas pasakojo apie ką tik sunkaus infarkto ištiktą pacientą, kurį, laimei, pavyko išgelbėti. Deja, išeitys ne visada būna tokios geros.
„Praėjusią savaitę rūpinomės kritinės būklės pacientu, kurį buvo ištikęs platus miokardo infarktas, reikėjo stabilizuoti jo būklę, kol jis bus pervežamas į didesnę ligoninę pagrindiniam gydymui.
Šiandien sužinojome, kad paciento būklė yra gera, jis išleistas į namus ir laukia reabilitacijos. Labai tuo džiaugiamės, nepakartojamas jausmas yra prisidėti prie gyvybės išgelbėjimo. Bet ne visada taip pasiseka“, – pasakojo jis ketvirtadienį socialiniuose tinkluose pasidalintame įraše.
Per kelias akimirkas žmogus atsiduria ant mirties slenksčio
M. Gedminas svarstė, kad jei gydytojui dažnai tai yra dar vienas sunkus pacientas, kuriam reikia padėti, kita šis žmogus yra visas pasaulis.
„Man šis atvejis buvo ypatingas tuo, kad kai pacientas buvo prijungtas prie aparatų ir laukėme reanimobilio, pasikvietėme paciento artimuosius, papasakojome dabartinę situaciją, galimas rizikas, kokio gydymo dar reikia. Ir kai laukiant pervežimo tu matai, kad tai yra dar vienas kritinės būklės pacientas, kuriam turi atlikti tam tikrus veiksmus, procedūras, kuris turi tam tikrą diagnozę, kitam žmogui tai yra mylimas vyras, tėtis, labai brangus žmogus.
Įsivaizduokite, kad emocijų yra labai daug – dar prieš kelias valandas žmogus buvo sąmoningas, buvo čia pat, o dabar yra prijungtas prie aparatų, o jo gyvybė kabo ant plauko. Ir tikrai giliai palietė, kai išgirdau, kaip tam nesąmoningam žmogui jo žmona sako: „Tu stiprus“, „Mes nepaleisime“, „Mes esame su vaikais dėl tavęs“.
Tai tikrai palietė kažką giliai ir tada esi priverstas susimąstyti. Yra gera prisidėti prie gyvybės išgelbėjimo, bet ne visą laiką tai baigiasi taip gerai. Kita vertus, norėtųsi, kad nebūtų tokių drastiškų situacijų ir mes įvertintume tai, koks yra brangus šis gyvenimas“, – atviravo Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas.
Vizitas pas gydytoją gali išgelbėti gyvybę
Sukrėstas šio šviežio įvykio M. Gedminas kvietė žmones rūpintis savo sveikata – jei ne dėl savęs pačių, tai tų žmonių, kuriems jie yra brangūs.
„Nes būtent šiuo atveju būklei greičiausiai buvo galima užkirsti kelią, jei žmogus būtų lankęsis pas gydytojus ir laikęsis rekomendacijų. Turbūt neverta kalbėti apie tokius akivaizdžius dalykus kaip rūkymo metimas, svorio kontrolė, fizinis aktyvumas, sveika mityba ir sveika gyvensena be streso. Tai yra akivaizdūs dalykai, apie kuriuos lengva kalbėti, bet ne taip lengva padaryti.
„Būtent šiuo atveju būklei greičiausiai buvo galima užkirsti kelią, jei žmogus būtų lankęsis pas gydytojus ir laikęsis rekomendacijų.“
Tačiau egzistuoja ir medikamentinės priemonės, tai – ir širdies ligų profilaktinė programa žmonėms nuo 40 iki 60 metų amžiaus. Tiek iš kolegų kardiologų, tiek pažįstamų žmonių, kurie kreipiasi pagalbos, vis matau, kad žmonės turi didelį pasipriešinimą statinų (vaistų nuo cholesterolio) vartojimui.
Jei yra nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis ir jo nepavyksta gyvensenos keitimu (ne visiems tai pavyksta), yra kalnas įrodymų, kad statinai padeda išvengti infarkto ir insulto“, – pabrėžė gydytojas.
Mirštamumas siekia beveik 57 proc.
Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų siekia net 56,7 proc. ir tai, kaip nurodo gydytojai, gerokai viršija kitų šalių vidurkius.
To priežastis – ne tik paplitę iki kaulo smegenų žinomi rizikos veiksniai kaip rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, nejudrumas ar prasta mityba, bet ir paprasčiausias abejingumas savo sveikatai.
Todėl gydytojas ragino visus gyventojus, ypač Lietuvos vyrus, kurie turi stiprų polinkį nesirūpinti savimi ir ignoruoti sveikatą, pasinaudoti profilaktinės programos galimybe.
Pagal ją visi 40–60 metų amžiaus žmonės gali nemokamai išsitirti kraujo rodiklius, širdies funkciją ir nustatyti savo riziką.
„Jei ji yra padidėjusi ir gydytojas sako, kad reikia pradėti vartoti vaistus, nes tai gali išgelbėti nuo tragedijos, kai mes suprasime, koks brangus yra tas gyvenimas.
O jei jau yra tokie požymiai kaip kad ir menkas diskomfortas, kuris prasideda fizinio krūvio metu ir praeina, to neignoruoti, eiti pas savo gydytoją, išsitirti, nes kai jau būna skubi, neatidėliotina situacija, ne visada galima padėti. Taigi nelaukime kritinių būklių ir situacijų, nes gyvenimas yra gražus, vertinkime jį ir branginkime savo sveikatą“, – laiku pasirūpinti širdine sveikata ragino M. Gedminas.
Pakerta ir jaunus
Nors stereotipiškai vis dar pasitaiko galvojančių, kad širdies ligas reikėtų „užgyventi“ ir jos dažniau užklumpa vyresniame amžiuje, kardiologai stebi gąsdinančią tendenciją. Jie ragina širdine sveikata pradėti rūpintis nuo mažų dienų, mat infarktas ar insultas, ištinkantis vos 30-ies metų, jau nebėra tokia didžiulė retenybė.
Kaip portalui tv3.lt yra pasakojęs Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius, nors kai kuriose šalyse siūloma, kad cholesterolio tyrimas galėtų būti atliekamas jau 13–15 m. paaugliams, iki šiol didžiausias pagrindimas buvo tam, kad pirminis ištyrimas dėl ŠKL ligų įvyktų sulaukus 20-ies.
„Nepaisant to, kad neturi padidinto arterinio kraujospūdžio, yra normalaus kūno masės indekso, sulaukus 20-ies jaunuoliui jau turėtų būti pirmą kartą atliktas lipidogramos tyrimas, padarytas išplėstinis cholesterolio vertinimas, žiūrint, ar nėra padidėjusi žalingiausio mažo tankio, kitaip – „blogojo“ cholesterolio koncentracija, pamatuotas arterinis kraujospūdis.
Taip jau tokiame amžiuje įvertiname ŠKL riziką. Jei ji yra maža, tada tokį jaunuolį vėl reikėtų pasikviesti po penkerių metų ir iš naujo įvertinti situaciją. Jei jau yra pastebėti rizikos veiksniai, pagal gydytojo rekomendaciją tyrimus reikėtų pakartoti ir anksčiau“, – dėstė kardiologas.
Vis tik, kadangi vis dažniau jau 13–15 metų paaugliams nustatomas padidintas arterinis kraujospūdis, kai kuriais atvejais šių tyrimų atlikimas turėtų būti ankstesnis: „Jei yra propaguojamas sėslesnis gyvenimo būdas, pasirenkamas greitas nesveikas maistas, yra mažesnis fizinis aktyvumas, didesnis kūno masės indeksas, antsvoris, jau iškart reikėtų tiek ieškoti padidinto kraujospūdžio, tiek atlikti lipidogramą. Koreguojant mitybą, fizinį aktyvumą turėtume padėti vaikui, kad tai nebūtų dominuojantys rizikos veiksniai.“
Nauji rizikos veiksniai
R. Kubilius taip pat pabrėžė, kad be didžiųjų kardiologų išskiriamų rizikos veiksnių – padidinto kraujospūdžio, choresterolio kiekio, mažo fizinio aktyvumo, antsvorio, rūkymo – išskiriami ir nauji.
Tai yra kasdien patiriamas stresas, užterštumas kietosiomis dalelėmis, vasaros laikotarpiu didelis karštumas, išaugęs aplinkos triukšmas, trumpesnė nei 6 valandų miego trukmė, per vėlyvas nuėjimas miegoti.
Norint sumažinti ŠKL riziką gydytojas patarė pagal galimybes kiekvieną dieną vartoti sveiką maistą: racione turi būti bent 200–400 gramų vaisių, 200–400 gramų daržovių, bent vieną kartą per savaitę turėtų būti valgoma žuvis, raginama rinktis mažiau sūrių ir riebių maisto produktų, taip pat vengti greito maisto, greitosios kulinarijos patiekalų.
„Be tinkamo maisto raciono pasirinkimo labai svarbus kasdienis bent 30–40 minučių fizinis aktyvumas – ėjimas pagreitintu žingsniu, važiavimas dviračiu, bet kuri kita žmogui priimtina veikla. Tai mūsų organizmą veikia kaip vaistas – tiek mažindamas arterinį kraujospūdį, tiek greitindamas cholesterolio apykaitą, tiek mažindamas blogojo cholesterolio kiekį.
Visa tai yra pačios tvariausios ir efektyviausios nemedikamentinio gydymo priemonės jau užčiuopus pirmuosius ligos požymius. Didžiausias sveikos gyvensenos privalumas – orientuodamiesi į sveiką gyvenseną, ne tik apsaugome organizmą nuo kardiovaskulinių, bet ir daugybės kitų lėtinių neuždegiminių ligų“, – apibendrino R. Kubilius.
Nuo šių ligų miršta daugiausia lietuvių: saugotis ragina visus:
