Šiandien ne vienas mūsų atėjęs pas gydytoją ir atlikęs kraujo tyrimus, ypač lipidogramą, išgirsta gydytojo verdiktą, kad jūsų cholesterolis yra padidėjęs.
Ką tai reiškia ir kas be vaistų padėtų reguliuoti cholesterolio kiekį, „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ išaiškino Kauno klinikų kardiologas, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius.
Kada pirmą kartą pasitikrinti cholesterolį?
Paklaustas, ar jo paties cholesterolis nėra padidėjęs, gydytojas teigė, kad viskas yra normos ribose.
„Kada paskutinį kartą matavausi, buvo normos ribose. Bet visąlaik galvoju ir kardiologai pabrėžia, kad tais atvejais, jei žmogus įsivertina cholesterolį ir gydytojas sako, kad jis normalus, nereiškia, kad taip bus visą likusį gyvenimą.
Ir šiems pacientams, jei neturi rizikos veiksnių, bent po 3–5 metų naujai rekomenduojama pasikartoti lipidogramą ir įsivertinti, ar amžėjimas, atsiradę kiti rizikos veiksniai, galbūt gretutinės ligos nesąlygojo cholesterolio padidėjimo“, – pabrėžė profesorius.
Kada žmogui apskritai reikėtų pirmą kartą pasidaryti išplėstinį cholesterolio tyrimą – lipidogramą, gydytojo teigimu, dabar daug diskutuojama ir bendro sutarimo nėra.
„Skirtingos šalys įvairiausiai rekomenduoja. Bet yra nerašytas susitarimas, pabrėžiamas ekspertų, kad kiekvienas, sulaukęs 20 metų, pirmą kartą turėtų pasidaryti lipidogramą ir sužinoti, koks yra „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio kiekis.
O bendrai Lietuvoje veikia ŠKL patikros programa, į kurią raginami atvykti visi jokių nusiskundimų neturintys 40 metų sulaukę vyrai ir moterys, ir vienas pagrindinių tyrimų čia yra lipidogramos nustatymas. Tad, galima sakyti, kad kiekvienas 40-metis savo cholesterolio reikšmes jau tikrai turi žinoti“, – kalbėjo R. Kubilius.
Kiek mityba turi reikšmės cholesteroliui reguliuoti?
Kardiologas pasakojo, kad taip jau yra genetiškai nulemta, kad apie 70 proc. cholesterolio yra sintetinama žmogaus organizme, o iki 30 proc. lemia, ką mes galime gauti iš išorės su tam tikrais maisto produktais.
„Tad kartais galima sakyti, kad dauguma atvejų nuo žmogaus kartais ir nepriklauso, kiek jis turi „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio. Tai tiesiog genetiškai determinuota ir užprogramuota sintezė, organizmas su tuo susidoroja ar ne, žmogus tik iš dalies gali nesirinkti riebalais praturtintų maisto produktų ir į organizmą neįnešti daugiau to cholesterolio.
Jis patarė renkantis maistą vengti vadinamo greitmaisčio, pusfabrikačių, riebalais praturtintų produktų, net ir mėsą labiau riboti, mat ji savyje turi riebalų.
„Kita vertus, labai svarbu pabrėžti, kad padidėjęs cholesterolis yra vienas iš 40 žinomų ŠKL rizikos veiksnių. Deja, jis, kaip rūkymas ir arterinis kraujospūdis, galvojama, yra patys esmingiausi žmogaus sveikatai. Valstybių politikai net svarsto ir ekspertai tam pritaria, kad imamasi įvairiausių priemonių, ribojamas kai kurių „blogąjį“ cholesterolį turinčių produktų naudojimas.
Prieš 10-metį nustatyta direktyva, kuria apribota, kad galutiniuose konditerijos gaminiuose būtų kuo mažiau sočiųjų riebalų rūgščių, nuo kurių dramatiškai padidėja cholesterolio kiekis. Jei valstybės imasi įvairių ribojimų ar skatina gamintojus rinktis sveikesnius produktus, užtikrinus, kad visuomenė suvartos mažiau „blogojo“ cholesterolio, taip reikšmingai galėtume geriau kontroliuoti ŠKL ir kitus lėtinius susirgimus“, – dėstė R. Kubilius.
Pasak jo, jei valstybei savo piliečiams įvairiomis priemonėmis pavyktų sumažinti bendrojo cholesterolio koncentraciją bent 1 mmol/l, galvojama, kad apie ketvirtadaliu populiacijoje būtų sumažintas sergamumas ŠKL.
Ne visas cholesterolis blogas
Gydytojo aiškinimu, mokslininkai taip pat pabrėžia, kad pats iš savęs cholesterolis įgytų blogąsias savybes, atsidėtų kraujagyslėse ir formuotų aterosklerotines plokšteles, organizme būtinas uždegiminis procesas.
„Jį jau katalizuota kiti rizikos veiksniai – padidintas kraujospūdis, rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas. Nieko nekoreguojant susidariusios aterosklerotinės plokštelės gali užkimšti kraujagyslės spindį. Neretai tik kai pacientui jau įvyksta miokardo infarktas, galvos smegenų insultas, ir sužinoma, kad tai nulemia nebyli kraujagyslėmis šliaužianti aterosklerotinė plokštelė“, – konstatavo kardiologas.
Tiesa, ne visas cholesterolis yra „blogas“. „Cholesterolis, galėtume įsivaizduoti, yra kraujo riebalai, susijungę su baltymais ir būtent tų kraujo riebalų dalelių yra įvairiausių ir jos išmatuojamos ir klasifikuojamos pagal dydį. Taigi cholesterolio dalelių spektras yra didžiulis. (...)
Didelio tankio arba „gerasis“ cholesterolis veikia priešuždegimiškai arba mažina aterosklerotinę plokštelę, visos mažo skersmens, mažo tankio lipoproteino dalelės pasižymi agresyviu aterosklerotiniu poveikiu“, – dėstė R. Kubilius.
Kas padės sumažinti cholesterolį be vaistų?
Paklaustas, kaip gi būtų galima išvengti padidėjusio cholesterolio, pašnekovas pabrėžė, kad visuomet, pacientas turi diagnozuotą ŠKL ar ne, pirmo susitikimo su gydytoju metu yra apkalbama, kokios gyvensenos reikėtų laikytis, kas galėtų pamažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
„Sveikos gyvensenos kryptis, tinkamų produktų pasirinkimas pirmiausia būtų tai, ką maksimaliai galime padaryti nemedikamentinėmis priemonėmis. Bet nemedikamentinės priemonės yra labai ribotos, galvojama, kad jos cholesterolio vertes gali koreguoti iki 10–15 proc., ir tai turėtume tam skirti daug pastangų“, – pabrėžė kardiologas.
Gydytojo aiškinimu, šiuo metu pasaulyje pristatoma, kad yra net 24 įvairios dietos, pastaruosius 7 metus iš eilės populiariausia ir veiksmingiausia dieta, mažinanti cholesterolį ir gerinanti ŠKL ir kitų lėtinių ligų išeitis, buvo pripažinta Viduržemio jūros dieta. „Galvojama, kad ji yra pacientų atpažįstama ir mėgstama laikytis“, – nurodė jis.
Gydytojas patarė rinktis kuo mažesnio liesumo produktus, tarp jų – ir pieno, susilaikyti nuo riebių maisto produktų, niekada nevartoti įvairių pusfabrikačių, stipriai perdirbto maisto:
„Dabar įtvirtinta, kad šeimoje pasigamintas maistas yra saugiausias ir geriausias. Greitai gal net sulauksime gairių, kad rekomenduojama nepiktnaudžiauti maitinimusi kavinėse, nes ten nėra visada užtikrinamas sveikas pasirinkimas.“
Ypač naudingas alyvuogių aliejus
Vardydamas pagrindiniu sveikos mitybos principus kardiologas pabrėžė, kad trečias svarbus dalykas yra vaisiai ir daržovės.
„Turėtume rinktis 4–5 porcijas, viena porcija prilygsta 100 gramų. Bet net mano kolegos, kai bando suvartoti 300–400 gramų salotų, tai jau yra iššūkis ir jau yra darbas pačiame pasirinkime“, – neslėpė R. Kubilius.
Labai svarbus yra įvairių riešutų pasirinkimas. Pasak profesoriaus, jų reikėtų suvartoti iki 30–40 gramų, mat juose yra gausu antioksidantų, fitosterolių.
„Tai turėtų būti nesūdyti, natūralūs riešutai, jais būtų galima pasigardinti ir maistą, salotas, bet 30–40 gramų riešutų privalu suvartoti. Įvairios ankštinės kultūros taip pat pasižymi teigiamu poveikiu.
Galvojama, kad kuo daugiau racione sunaudosime alyvuogių, ypač šviežiai spausto aliejaus, tuo bus į naudą. Jis pristatomas kaip pati natūraliausia cholesterolį mažinanti priemonė ir net turi poveikį aterosklerotinių plokštelių regresijai“, – vardijo gydytojas.
Jis pridūrė, kad vaisiai ir daržovės, kurie savyje turi daug baltymų, ne tik padeda mažinti cholesterolį, jos taip pat teigiamai veikia mažinant ir arterinį kraujospūdį, gerai veikia esant kitiems lėtiniams susirgimams.
Tai pat jei anksčiau raudoną mėsą buvo rekomenduojama valgyti 1– 2 kartus per savaitę, dabar siūloma tą daryti tik keletą kartų per mėnesį, o pirmenybę atiduoti žuviai.
Pakilti nuo stalo reikėtų pasisotinus 80 proc.
Taip pat svarbus yra ir porcijos dydis ir vienu kartu suvartojamo maisto kiekis.
„Ilgaamžių sveikos gyvensenos tyrinėjimai rodo, kad auksinis gėris būtų, jei sugebėtume atpažinti tą būklę, kai esame pasisotinę 80 proc. Reikėtų nepersivalgyti, neapsunkti, mažesnis kalorijų skaičius teigiamai veikia ne tik ŠKL, bet ir kitas sistemas“, – patarė gydytojas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Viduržemio jūros dietos taikymas nėra vien tik tam tikrų pasirinkimas.
„Kuo man patinka ši dieta, kad jos laikantis svarbus ir socialumas – kad visi drauge šeimoje gamintų, bendrautų, maisto gaminimas ir ragavimas laike išsitęstų. Įrodyta, kad tai nėra tik maisto pasigaminimas ir valgymas, bet turimas ir emocinis kontekstas, kas turi vėl didelį poveikį žmogaus sveikatai“, – akcentavo R. Kubilius.
Sėslumas – naujas rūkymas?
Be to, pažymima, kad mityba – dar ne viskas, ją reikėtų derinti pirmiausia prie fizinio aktyvumo pokyčių.
„Girdėjau vienoje ekspertų konferencijoje, kad kėdės išradimas yra didžiausia civilizacijos rykštė, nes jei nebūtų kėdžių, naudotumėmės pakeliamais stalais, tai vėl poveikis mūsų lėtinėms ligoms, įskaitant ir ŠKL, būtų kitoks. Ką klausytojams noriu pabrėžti, kad kiekvieną produktą sveikai įvertintų, nesakome, kad susilaikytų nuo įprastos mitybos.
Man patiko Kanados kardiologų asociacijos rekomenduota dieta, kurią pats galiu susidėti, žinodamas, kiek joje yra ankštinių kultūrų, polinesočiųjų riebalų rūgščių, žuvies, neriebių pieno produktų. Šį racioną tiesiog turiu suvartoti, o tos įprastos mitybos nėra būtinybės atsisakyti. Nes tikima, kad sveikas, gerasis maistas persvers ir išstums tą blogąjį pasirinkimą. (...)
Nepaisant to, kad mitybinės rekomendacijos yra labai svarbios, man, kaip kardiologui, patiko pastebėjimas, kad visų pirma turi būti kasdienis fizinis aktyvumas. Jei anksčiau buvo tuščia maisto piramidė, kur bazė buvo rekomendacija rinktis sveikesnius produktus, dabar bazė yra fizinis aktyvumas ir tada jau įjungiami rekomenduojami produktai“, – patarimus dalino kardiologas.
