Specialistai tikina – jeigu žmogui taip patogiau, tai kodėl jam drausti? Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) savo ruožtu gyventojus skatina vakcinos po šalį nesivaikyti.
Ribojimo, kur skiepytis, nėra, tad gyventojai gali vakcinuotis bet kuriame Lietuvos gale. Jau pasigirdo pasakojimų, kad žmonės skiepą savotiškai vaikosi ir vakcinuotis važiuoja į kitas savivaldybes negu gyvena. Pasitaiko tokių, kurie dėl skiepo pasiryžta sukarti šimtus kilometrų.
Sunkina vakcinavimo procesą kitur
Vienas pirmųjų apie tai, kad gyventojai vaikosi vakcinos po šalį prabilo Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Dar praėjusią savaitę, kai Šiauliams žadėtos vakcinos dėl prastos epidemiologinės situacijos buvo vis dėlto paskirtos Vilniui, pasitaikė šiauliečių, sėdusių į automobilius ir išrūkusių pasiskiepyti Vilniuje.
Meras sako žinantis konkrečius žmones, kurie kelis šimtus kilometrų dėl vakcinos vyko į sostinę.
Tai, kad gyventojai gali skiepytis ir kitose savivaldybėse, pasak A. Visocko kelia kelias problemas. Pirma, pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu jau yra skiepijamos žemesnės amžiaus grupės nei Šiauliuose, o kadangi skiepytis vykti galima bet kur, tokiu atveju gyventojai yra savotiškai skatinami vykti į kitą savivaldybę.
Antra, jei gyventojai pasiskiepija kitur, problemų kyla jų gyvenamajai savivaldybei.
„Antro skiepo atveju darosi labai sudėtinga situacija. Įsivaizduokite, dalis žmonių nuvažiavo į Vilnių, bet jie pas mus buvo pakviesti antram skiepui. Mes jį skaičiuojame, mes gi nežinome, kad jį paskiepijo. <...>
Mes iš pat pradžių turime pasižiūrėti, kiek jų turime rezervuoti antram skiepui po savaitės ar po dviejų, kai pasako, kad mes neturėsime sklandaus tiekimo ir neaišku. Tai ką žiūrime? Juk negalime antro nepaskiepyti, būtinai nuo to ir pradedame. Klausimas, o kiek žmonių nuvažiavo į Vilnių antro skiepo? Mes lygiai taip pat jį įsitraukę į savo planus“, – tv3.lt sako A. Visockas.
Mero nuomone, yra dvi išeitys. Pirma – leisti skiepyti gyventojus tik jų gyvenamosiose savivaldybėse. Tai, pasak A. Visocko, galėtų padėti sustabdyti gyventojų vykimą skiepytis į Vilnių, kur per prioritetines grupes judama greičiau. Antra, padėtų, jei būtų sukurta vieninga sistema visiems besiskiepijantiems registruoti.
Pasak Šiaulių miesto mero, tokia tvarka nėra suprantama, skatina judėjimą tarp savivaldybių, o tai galimai prisideda prie viruso plitimo.
„Tai yra nelogiška, nes tai skatina judėjimą ten, kur tu rasi sau palankesnį variantą. Per amžiaus grupes vienos savivaldybės judės sparčiau, kitos lėčiau ir pasidarys taip, kad atvažiavęs žmogus iš kito miesto paims to miesto žmogaus skiepą, o to miesto žmogui gali ir nebelikti, o jie neregistruoti negali. Išeina kas pirmesnis, tas gudresnis. <...>
Mes neseniai uždarinėjome miestus, nes sakėme, kad judėjimas padidina sergamumą. Taip iš tikrųjų gali būti, kai nuvažiuoji į tam tikrą vietą, gali parsivežti, nenuvažiuoji – neparsiveši. Dabar atlaisvinam viską iki tiek, kad net dėl skiepo gali važinėti“, – komentuoja A. Visockas.
Veryga: gali būti pateisinamų priežasčių, bet nereikėtų kurti paskatų
Susirūpinimą gyventojų migravimu šalies viduje dėl skiepo pareiškė ir buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga. Parlamentaras teigia šį klausimą vertinantis nevienapusiškai.
„Gali taip atsitikti, kad žmonėms, kurie gyvena savivaldybės pakraštyje ir jiems ne jų savivaldybė yra patogesnė nuvykti pasiskiepyti. Tiesiog dėl atstumo. Gali būti tokių dalykų, kai tvarka gali būti racionaliai paaiškinama ir pateisinama“, – tv3.lt komentuoja A. Veryga ir priduria, kad pastarasis gyventojų judėjimas šalyje dėl vakcinos buvo paskatintas tam tikrų valdžios sprendimų.
Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią savaitę dėl prastos epidemiologinės situacijos Vilniuje, vakcinų tiekimas savivaldybėse buvo perskirstytas daugiau vakcinų nukreipiant sostinei.
A. Veryga pastebi, kad prioritetinė eilė Vilniuje šiuo metu juda greičiau, Vilniuje yra skiepijami jaunesni žmonės nei kitose savivaldybėse.
„Tuo tarpu regionuose, kur vis dar yra nepaskiepyti ir vyresni gyventojai, jie pradeda judėti praradus tas vakcinas rajonams tie, kurie buvo užregistruoti, nori greičiau pasiskiepyti, pradėjo judėti į Vilnių. Man tai atrodo švelniai tariant keista. Vyriausybė pralaikė Lietuvą uždarytą. Tarp savivaldybių labai ilgą laiką nebuvo galima judėti ir buvo sakoma, kad tai buvo dėl to, kad būtų mažiau kontakto ir panašiai.
Dabar sukuriamos paskatos judėti žmonėms, kurie turi norą greičiau pasiskiepyti. Dar daugiau, pasižiūrėkime, kokį vaizdą matome tame pačiame Vilniuje. Tikrai labai sunkiai sekasi valdyti srautus, žmonių grupes, ten, kur yra vakcinacijos centrai ir neaišku, ar ten rizika užsikrėsti neegzistuoja“, – komentuoja A. Veryga.
Parlamentaras teigia manantis, kad leidimas skiepytis bet kur iškreipia vakcinavimo prioritetus. Pirma reikėtų užtikrinti, kad kuo daugiau rizikos grupėms priklausančių asmenų būtų paskiepyti. Tai esą pabrėžia ir Izraelio atstovai.
„Savivaldybėms reikėtų stengtis paskiepyti būtent šias grupes, kurioms rizika užsikrėtus mirti yra labai didelė. Ne tiek pasiekti kažkokį super didelį skaičių, bet tiksliai skiepyti. Aišku, jeigu vakcinos yra paimamos iš regionų ir atiduodamos Vilniui ir ten yra skiepijamos grupės, kurių rizika yra maža, net ir kalbant apie tai, kad situacija Vilniuje yra sudėtinga, tai nepagrindžia tokio sprendimo.
Lietuva yra kompaktiškas kraštas, netruks infekcija parkeliauti iš Vilniaus, kažkur kitur, juo labiau, žmonės juda, keliauja, buvo Motinos diena, žmonės judėjo, važinėjo, yra savaitgaliai, orai šyla ir žmonės tikrai judės. Tai yra labai neatsakinga nuiminėti vakcina nuo kitų ir nepaskiepyti tų rizikos grupių, kurių rizika yra pati didžiausia“, – sako A. Veryga.
Čaplinskas: situacija parodo akmens amžių
Profesorius, užkrečiamųjų ligų ekspertas Saulius Čaplinskas mano, kad kuo paslaugų prieinamumas gyventojmas yra didesnis, tuo geriau. Specialisto teigimu, jei žmogui yra patogiau vykti skiepytis į kitą savivaldybę, jam ir turėtų būti suteikta galimybė tai padaryti.
Iš kitos pusės, kaip sako profesorius, nesuprantama, kodėl sveikatos priežiūros paslaugų gyventojai negali gauti sau patogioje vietoje, pas savo šeimos gydytojus.
„Manau, tai nelogiška. Jeigu tos vakcinos, kurios gali būti laikomos buitiniame šaldytuve, tai galbūt ir šeimos gydytojas galėtų skiepyti? Čia yra sudėtingesnis klausimas dėl logistikos, bet čia naujos realybės ateities diskusijos klausimas.
Mes turėtume grįžti prie normalios medicinos, o normali medicina prasideda juk nuo šeimos gydytojo. Tie didžiuliai vakcinacijos centrai, prognozuoju, kad ateityje tokių dalykų nebebus, nes tai turės būti skiepijimas kaip ir kiti skiepijimai, kaip ir kitos pirminio lygio paslaugos – atliekamos šeimos gydytojo“, – tv3.lt komentuoja S. Čaplinskas.
Neseniai šalies vakcinavimo centruose matėme nutįsusias eiles, žmonių būrius, stringančias sistemas. Paklaustas, ar vertina dabar veikiančius šalies vakcinavimo centrus saugiais, profesorius sako, kad situacija primena akmens amžių.
„Tai rodo, kad buvo neatlikti namų darbai. Šita pandemija kaip lakmuso popierėlis atskleidžia silpnas vietas, kurios buvo užsisenėjusios metų metais. Tarp jų ir IT technologijos ir visi kiti dalykai.
Jeigu šiais laikais negalima sureguliuoti srautų, vakcinacijos srautų, tai apie ką čia kalbėti. Kai kiekvienas žmogus turi savo asmens kodą, kai jau nebėra žmogaus, kuris neturėtų savo mobilaus telefono ir t.t., tai parodo akmens amžių“, – komentuoja S. Čaplinskas.
Profesorius sako, kad sieti ilgą laiką taikytų judėjimo tarp savivaldybių ribojimų su gyventojų judėjimu tarp savivaldybių dėl skiepo, nereikėtų. Tai esą yra du visiškai skirtingi dalykai.
„Virusas plinta ne dėl to, kad žmonės juda, o dėl to, kaip žmonės elgiasi judėdami, kaip jie kontaktuoja, ar jie saugosi, ar ne. Virusas plinta ne autostradoje ar magistraliniame kelyje, o pirmiausia jis plinta šeimoje arba kolektyve. Tas kolektyvas gali būti arba darbo, arba kažkokios laisvalaikio veiklos kolektyvos, tarp jų privatūs vakarėliai, privatūs renginiai“, – komentuoja profesorius S. Čaplinskas.
SAM keliauti dėl vakcinų nerekomenduoja
SAM teigia, kad ribojimo, kur gyventojams reikėtų skiepytis, niekad nebuvo. Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Birutė Kavaliauskienė sako, kad to teisės aktai niekad neribojo.
„Vakcinacija – asmens sveikatos priežiūros paslauga, taigi, galioja paciento teisė rinktis paslaugos teikėją. Teisės aktai paciento pasirinkimo niekada neribojo“, – tv3.lt komentuoja B. Kavaliauskienė.
Tačiau SAM kartu skatina gyventojus laikytis epidemiologinių apribojimų ir neskatina perteklinio judėjimo tarp savivaldybių.
„Vakcinavimo vietos pasirinkimas pateisinamas tais atvejais, kai pacientai nori suderinti skiepijimą su darbu kitoje savivaldybėje arba kitais atvejais, kai neišvengiamai tenka būti kitoje savivaldybėje (pvz., slaugos ir globos įstaigose teikiamos paslaugos ne gyvenamosios vietos savivaldybėje arba asmuo karantino metu gyvena pas artimuosius ir pan.). Kitaip tariant, kad asmeniui nereikėtų vien dėl pasiskiepijimo vykti į gyvenamosios deklaruotos vietos savivaldybę“, – sako B. Kavaliauskienė.
Šimonytė įspėja dėl gyventojų migravimo skiepytis
Portalas tv3.lt neseniai rašė, kad premjerė Ingrida Šimonytė skeptiškai vertina Vilniaus vakcinavimo planus.
Vilniaus miesto savivaldybei paskelbus, vyresnius nei 35 metų amžiaus gyventojus ji ketina pradėti skiepyti jau nuo penktadienio, I. Šimonytė sakė nenorinti, kad skirtingos savivaldybės gyventojus skiepytų skirtingais greičiais. Antraip, anot premjerės, gyventojai vyks į kitas savivaldybes skiepytis nuo Covid-19.
„Mes norėtume, kad labai didelių skirtumų nebūtų. Todėl, kad vakcinavimo registracijos sistema turėtų veikti kaip įmanoma universaliau ir neturėtų sudaryti paskatų kitų savivaldybių gyventojams registruotis vakcinuotis ne savo savivaldybėje todėl, kad ten yra kažkokios kitos sąlygos.
Norėtume per šias artimiausias savaites sustoti ant to paties arba labai artimo laiptelio, kad ta masinė vakcinacija būtų masinė, priešingu atveju tai atskiri vakcinacijos tempai atskirose savivaldybėse“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Masinė vakcinacija, kai skiepytis galės visi norintys, prasidės nuo gegužės 31 dienos.