Vakcinavimo tempams įsibėgėjus miestų savivaldybės po truputį kalba apie kitų prioritetinių grupių skiepijimą.
Daugiausiai vakcinų gavusi Vilniaus savivaldybė jau kitą savaitę kviečia skiepytis 45-erių ir vyresnius gyventojus, jei vakcinavo kitas grupes arba jei su jais susisiekus norinčiųjų skiepytis daugiau neatsiranda.
Užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad paskiepijus didžiausią riziką turinčias prioritetines grupes reiktų svarstyti leisti skiepytis visiems norintiems.
„Nereikia galvoti ir gaudyti tų žmonių, kurie nenori eiti šiai dienai skiepytis. Skiepykim visus, kurie nori – nepriklausomai nuo amžiaus. Tol kol nebus kolektyvinio imuniteto ir kol virusas neužges, mes turėsim gyventi taip. Ir tai turėtų būti nauja mūsų realybė“, – sako jis.
Karantinas neefektyvus
Kelias dienas iš eilės fiksuojamas COVID-19 atvejų skaičius grįžta prie praėjusių metų gruodžio rodiklių, didieji Lietuvos miestai skelbia apie naujus protrūkius darbovietėse, ligoninių lovų užsipildymą.
S. Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad prie išaugusių užsikrėtimo skaičių prisidėjo didesnė karantino laisvė. Tačiau galvoti apie grįžimą prie griežtesnių karantino sąlygų galvoti nevertėtų, nes jis efekto nebeturi.
„Karantinas yra efektyvus tik 3–4 savaites, o ne mėnesių mėnesius. Jis buvo reikalingas, kad persitvarkytų sveikatos ir socialinė sistemos, įvairios įmonės, organizacijos ir kad kiekvienas pilietis savo elgsenoje priimtų, kad mes jau turime gyventi naujoje realybėje. Jeigu bus tęsiama draudimų, karantino retorika, vadinasi, yra nesuprasta, kad karantino tikslas ne toks“, – toliau pasakoja S. Čaplinskas.
Anot jo, tai, kad žmonės nebesilaiko pandemijos valdymo priemonių ir protestuoja prieš juos yra katastrofa: „Tik žmonių palaikomos priemonės gali būti efektyvios“.
Kaip išeities sustabdyti plintantį virusą grįžtant prie griežtesnių ribojimų, infektologas, profesorius Arvydas Ambrozaitis taip pat nematytų.
Jis teigia, kad užsikrėtimų šuolis yra tik santykis tarp karantino laisvinimo ir lėto vakcinacijos tempo.
„Vėl griežtinti karantino nebeįmanoma, nes visos šalys jį po truputį laisvina. Vis tiek visur tokia pati tendencija, nežiūrint, kad didėja sergamumas ir miršta žmonės. Bet dabartinėje situacijoje yra vakcinacija, o ne grįžimas prie karantino“, – sako jis.
Vakcinavimo klaidos
Infektologas A. Ambrozaitis sako, kad ugdyti žmonių sąmoningumą gali būti per vėlu, nes jiems buvo pateikta per daug negatyvios informacijos.
Jis pabrėžia, kad buvo padaryta didelė klaida, kai buvo sustabdytas skiepijimas „AstraZeneca“ – tai pažeidė vakcinos pasitikėjimą.
„Vakcinacija didėja, Lietuvoje apie 22 proc. gavo pirmą dozę. Didžiausias jėgas ir dėmesį skirti reikia vakcinacijai, kuo sparčiau ją vykdyti ir mažiau skleisti nepagrįstas baimes. Nekalbėti apie krešulių susidarymą vienam žmogui iš milijono, kai trys milijonai žmonių mirė nuo infekcijos visame pasaulyje. <…> Nuo krešulių Lietuvoje ir taip kasmet miršta tūkstantis žmonių“, – A. Ambrozaitis.
Dėl netinkamos komunikacijos jam antrina ir S. Čaplinskas: „Iš esmės turėtų būti visai kitas informacijos pateikimo algoritmas. Dabar pasakyti žmogui, kad karantinas atsilaisvino ir dėl to plinta virusas, kad reikia naudoti kaukes skamba kaip šūkiai. Jie lygiai tiek pat efektyvūs, kiek ir „eikit skiepytis, „petys už laisvę“. Jie paskęs žmonių galvose“.
Tinkami sprendimai nepriimti
Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis Lietuva pagal užsikrėtimų skaičių COVID-19 per pastarąsias savaites Europos Sąjungoje yra 6-ta, o pagal mirtingumą – 13-ta.
Anot S. Čaplinsko, tokių rodiklių būtų buvę galima išvengti, jei per pandemijos metus būtų imtasi kitokių prevencijos priemonių.
„Žmonės taip pat užsikrečia kolektyvuose, tai jiems reikia duoti instrumentus – reikia juos šviesti, formuoti ir jais pasitikėti. Jie žino, kaip tai organizuoti.
Jei norima, kad nešiotų kaukę, tai pirma reikia užtikrinti, kad jis turės ją. Ateina į prekybos centrą be kaukės – išvaryti jo nereikia, reikia jam duoti tą kaukę“, – sako jis.
Taip pat profesorius įžvelgia ir nemažai klaidų sistemoje.
„Mes prieisime ir matysime, kad ilgą laiką virusas plito sveikatos priežiūros įstaigose, socialinės globos namuose. Ten buvo aiškios priemonės, ką ir kaip reikia daryti, bet klausimas, kodėl jos nesuveikė. Ar dėl to, kad nebuvo pakankamai laikomasi saugos priemonių, ar nebuvo padaryta tai, kas priklauso“, – pasakoja jis.
Pasak jo, su rizika gyvensime mažiausiai 2–4 metus, todėl reikia priimti faktą, kad turime keisti gyvenimo stilių: „Bet ne taip, kad užsidaryti namuose, nieko nedirbti, o kaip valdyti riziką, kad kiekviena veikla būtų maksimaliai saugi“.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje 674 tūkst. žmonių pasiskiepiję pirmąja vakcinos doze, iš jų – 269 tūkst. vakcinavosi antrąja skiepo doze.
