Kaip portalui tv3.lt pasakojo RVPL sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narė Aurelija Vaitkevičienė, įstaigoje nebeužsibūna ne tik medikai, tie, kurie tiesiogiai užtikrina paslaugas pacientams, – didelė kaita yra ir administracijoje, dalis darbuotojų pareigas eina tik laikinai. Jos teigimu, visa tai apsunkina galimybes teikti kokybiškas paslaugas pacientams.
„Ypač skausminga tai, kad įstaigą paliko 5 gydytojai. Tai yra jauni žmonės, jau turintys praktiką. Kitaip sakant, tai – aukso vertės specialistai. Ir jie išėjo. Bet ir kiti asmenys – psichologai, slaugytojos – yra ne mažiau svarbūs teikiant paslaugas ir normalų gydymą“, – komentavo RVPL Gerontopsichiatrijos skyriaus vadovė.
Pirmasis apie RVPL sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjungos skundus pirmadienį pranešė LRT radijas.
Vienam gydytojui – 20 pacientų ir daugiau
Gydytojos teigimu, dabartinė situacija ligoninėje nėra normali, mat darbo krūviai yra neadekvatūs.
„Nors labai protestavome, mūsų direktorius yra patvirtinęs tvarką, kad vienam gydytojui normalus darbo krūvis yra 14 pacientų, Norvegijoje tai yra 7 pacientai, perpus mažiau.
Gydytojui kuruoti 14 pacientų yra labai daug, bet realybė tokia, kad tiek mes neturime, turime po 20, o vasaros atostogų metu ar jei kas suserga, 42 lovų skyrius tenka vienam gydytojui. Gerai, jei jis nebūna užpildytas, tai būna 35 pacientai ir vienas licencijuotas gydytojas“, – komentavo A. Vaitkevičienė.
Pašnekovės aiškinimu, SAM teiginiai, kad ligoninėje yra daug gydytojų, neatitinka tikrovės.
„Iš ministerijos išgirdome, kad pas mus yra 78 gydytojai, mes su lapukais skaičiuojame, kad jų yra 26–28, neskaičiuojant priėmimo skyriaus, nes jie epizodiniai, neskaičiuojame konsultantų, gydytojų rezidentų“, – kalbėjo profesinės sąjungos atstovė.
Pasak jos, rezidentai daugiau atlieka dokumentinė dalį darbo ir neturi sprendžiamosios galios, be gydytojo priežiūros gydymo praktiškai neskiria.
„Jie yra įdarbinti asistentais ir ligoninė laikosi ant jų pečių. Mūsų ligoninė ruošia specialistus – gydytojus psichiatrus, jie automatiškai, jei sąlygos būtų geros, niekur nebėgtų. Tačiau taip nėra. Jie įsidarbina asistentais, juos paruošiame, jie įgauna patirtį ir išeina. Šiais metais iš baigusių rezidentūrą psichiatrų pas mus atėjo 3 jaunos gydytojos, iš kurių viena jau nebedirba.
Problema yra, kad šie žmonės dar mokosi, tu negali 100 proc. jam palikti pacientų, turi jį kuruoti, patarti, analizuoti, kaip kas vyksta. Taigi gydytojas turi papildomą darbą ruošti personalą, kuris vėliau kažkur dingsta“, – kalbėjo A. Vaitkevičienė.
Nepatrauklūs ir algomis
Paklausta, ar darbo dideli darbo krūviai ir personalo stygius yra pagrindinė priežastis, kodėl specialistai užveria įstaigos duris, pašnekovė nurodė ir atlyginimo problemas.
„Algas visada turėjome neblogas, bet dabar nebeesame tokie konkurencingi, tad žmonės ieško, kur geriau. Pavyzdžiui, medicinos psichologų algos už etatą čia net mažesnės nei Vilniaus poliklinikose. Įvertinus, kad dar jie gali dirbti privačiai, tai mes nesame labai patrauklūs“, – dėstė ji.
A. Vaitkevičienės tvirtinimu, psichologinis klimatas įstaigoje taip pat yra blogas, bendravimas ir bendradarbiavimas su administracija labai ribotas.
„Mes bandėme išsireikalauti profesinės rizikos vertinimą, kuris buvo atliktas 2022 lapkričio mėnesį, pagal visas tvarkas ir įstatymus tą ligoninė turėjo padaryti prieš 2,5 metus. Profsąjunga pagal šakos sutartį turi teisę susipažinti su dokumentais, kurie susiję su darbuotojų sauga, kovo mėnesį kreipėmės raštu į direktorių, bet duomenys nebuvo pateikti.
Teikiant pakartotinius prašymus buvo žadama, kad „tuoj“. Buvo bandoma argumentuoti, kad dviejų skyrių struktūros pasikeitė ir reikėtų iš naujo daryti tuos vertinimus. Yra vilkinimas, neatsakymas, o tai yra svarbu, nes susiję su priklausančiu 15 proc. priedu už pavojingas darbo sąlygas. Žmonės, stebėdami tokią situaciją, nuleidžia rankas ir išeina“, – dėstė ji.
Pašnekovės teigimu, dabar visi yra laukimo būsenoje, mat vyksta įstaigos vadovo konkursas.
„Nebūtume bėdos kėlę prieš konkursą, bet dabar kadangi visa bendruomenė sujudusi, tylėti nelabai galime, kad vėliau ministerija nesakytų, kad bėdų nebuvo. Bėdos buvo – rašėme ir dėl rizikos vertinimo, nepakeltų algų, aišku, atbuline data per profsąjungos kruvinus mūšius pakėlė, bet toks yra bendradarbiavimas su mumis“, – aiškino A. Vaitkevičienė.
SAM „vertina situaciją ir tikslina duomenis“
Paprašyta pakomentuoti susidariusią situaciją, SAM nurodė, kad „šiuo metu vertina situaciją ir tikslinasi duomenis“.
„Šiuo metu turimais duomenimis, šiemet RVPL paliko 68 darbuotojai, tačiau per tą patį laikotarpį į darbą buvo priimti 93 nauji darbuotojai“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame komentare.
Ministerija nurodė, kad atliekant vertinimus situacija RVPL nebuvo blogesnė nei kitur: „Anksčiau darytoje didžiausių psichiatrijos stacionarų analizėje, pagal įvairių specialistų grupių etatų skaičių 1 lovai (priklausomai nuo skyriaus pobūdžio), situacija RVPL nebuvo blogesnė ar kažkuo išskirtinė, negu kitų psichiatrijos paslaugas teikiančių įstaigų Lietuvoje.“
Priduriama, kad anksčiau signalų dėl darbuotojų kaitos negauta nei iš RVPL, nei iš kitų psichiatrijos įstaigų. „Situacija RVPL šiuo metu yra nagrinėjama išsamiau“, – pažymėjo SAM.
Vadovas neigė kalbas apie chaosą
RVPL vadovas prof. Arūnas Germanavičius neneigė, kad įstaigoje vyksta darbuotojų kaita, tačiau dramatiškai to nevertino. Jo teigimu, profesinės sąjungos atstovų teiginiai apie įstaigoje tvyrantį chaosą – visiška netiesa.
„Su tuo visiškai nesutinku. Darbo krūviai yra paskirstyti, beje, yra kintantys. Pavyzdžiui, šių metų pavasarį ligoninėje nebuvo itin daug pacientų, jų šiek tiek padaugėjo gegužės mėnesį, kai vienu metu buvo gydyta apie 300 pacientų, 30 iš jų buvo gydyta privertinai teismo sprendimu. Kalbant apie darbo krūvį, tai yra šiek tiek daugiau papildomo darbo krūvio. Aišku, atostogų metu būna daugiau pavadavimų, bet, noriu pabrėžti, už visus juos su darbuotojais atsiskaitoma laiku“, – portalui tv3.lt sakė jis.
Jis sutiko, kad yra kitų šalių, kur vienam gydytojui išties tenka mažesnis pacientų krūvis, tačiau atkreipė dėmesį į kitaip organizuojamą darbą.
„Man yra tekę lankytis daugelyje Vakarų Europos valstybių, kur krūviai galimai kartais yra mažesni, tačiau ten kitaip yra organizuojamas darbas, ten žymiai daugiau atsakomybės tenka slaugytojams, dalį intervencijų atlieka psichologai. Olandijoje tokiems skyriams kaip mūsų su 20 lovų vadovauja psichologai, bet pas mus tai neįmanoma teisiškai. Galbūt ir mums reikėtų apie tai svarstyti, jei bus didesnė migracija į privatų sektorių“, – kalbėjo A. Germanavičius.
Dėl gydytojų kaitos nemato nieko neįprasto
Ligoninės direktorius tikino, kad matoma gydytojų kaita – nėra neįprastas procesas:
„Turime 23 skirtingas gydytojų pozicijas – tai nėra vien gydytojai psichiatrai, tai ir gydytojai anesteziologai reanimatologai, chirurgai, neurologai, vaikų ir paauglių psichiatrai, vidaus ligų gydytojai, taip pat gydytojai asistentai. Taip pat turime ir gydytojus rezidentus, todėl labai svarbu, kas toje statistikoje skaičiuojama.
Jei neskaičiuojame gydytojų, o skaičiuojame gydytojus rezidentus, kurie buvo įdarbinti asistentais, 2023 m. jų kaita yra tik 4 žmonės, kai 2022 m. buvo 6, kurie išėjo iš darbo, bet tai yra natūralu.“
Patvirtinęs, kad šiemet įstaigą paliko ir 5 gydytojai psichiatrai, turintys licenciją, A. Germanavičius tvirtino, kad jų pasitraukimo priežastys nėra susijusios su nepasitenkinimu dėl darbo organizavimo.
„Jie gauna geresnius pasiūlymus ambulatorinėje praktikoje arba persikelia gyventi kitur, keli gydytojai išvyko iš Vilniaus. Valstybinio sektorius ligoninė išties gali sunkiai atlaikyti konkurenciją prieš privatų sektorių, nes ten gydymo įkainiai yra žymiai didesni ir galima pasiūlyti didesnes algas.
Tiesa, ir pas mus nuo 2018 m. buvo nuosekliai keliamas darbo užmokestis akcentuojant prioritetą gydytojams psichiatrams, kitų specialybių gydytojams ir slaugytojams. Taigi kai kas galbūt išėjo dėl lengvesnių pacientų, renkasi mažiau atsakingą darbą. Taip pat išėjo dviejų skyrių vedėjai gydytojai psichiatrai, tačiau ir 2019 m., ir 2020 m. buvo tokių asmenų. Tai nėra kažkokia ekstraordinari situacija, kaip teigia profesinė sąjunga“, – kalbėjo RVPL direktorius.
Taip pat jis neigė tvirtinimus, esą administracija vengia bendradarbiauti su profesine sąjunga.
„Kiek kartų mano asmeniškai ir mano administracijos darbuotojų buvo kviečiama į įvairius pasitarimus, dažniausiai juos ignoruodavo. Kad ir dabar prieš daugiau nei savaitę išsiuntėme raštą dėl Gydymo ir Slaugos tarybų rinkimų ir jokių atsakymų negavome.
Tai gražiai iliustruoja jų destrukcinę veiklą. Noriu pabrėžti, kad ji prasidėjo būtent dabar, prieš direktoriaus rengiamą konkursą, kuris vyks ketvirtadienį. Tai man atrodo labai neetiška iš profesinės sąjungos pusės“, – kalbėjo A. Germanavičius.
Reforma dar išretins gretas?
Paklausta, ar darbuotojai jaučia nerimą dėl SAM vykdomos reformos ir ruošiamo įstaigos jungimas prie VUL Santaros klinikų, A. Vaitkevičienė teigė, kad tai gali dar paskatinti išeiti daugiau žmonių.
„Dėl to taip pat yra labai nerimaujama, nes žinome požiūrį į psichiatriją, nes žinome, jei prijungs prie didelės ligoninės, tikrai gerai nebus ir tai paskatintų dar didesnį specialistų išėjimą. Net pati tiek metų atidirbusi turbūt ieškočiau kitos darbo vietos“, – kalbėjo ji.
RVPL vadovas savo ruožtu pabrėžė, kad svarbiausia bus, kokios bus nustatytos jungimo sąlygos:
„Kol kas jokių teisinę galią turinčių dokumentų ar projektų iš ministerijos pusės neturime, yra galiojantys du Vyriausybės nutarimai, kurie preliminariai nustato jungimo proceso pradžią ir pabaigą, kaip tai buvo padaryta, dar nieko nežinoma.
Manau, kad prasidės įdomus bendradarbiavimo etapas tiek su kitomis didžiosiomis universiteto ligoninėmis, tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek universitetu.“
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg
)
