Seimo Sveikatos reikalų komitetas, susibūręs į neeilinį posėdį, šią savaitę aptarė sveikatos įstaigų tinko reformos eigą. Bene daugiausiai klausimų tiek gydymo įstaigų, savivaldybių atstovams ir politikams kilo dėl naujų darinių – sveikatos centrų kūrimo.
Grėsmė netekti dalies gydytojų
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos vadovas prof. Julius Kalibatas teigė, kad didžiausias reformos Achilo kulnas – žmogiškųjų resursų trūkumas.
„Matome, kad žmogiškųjų resursų yra nedaug, trūksta šeimos gydytojų, trūksta specialistų, trūksta slaugytojų. Sveikatos centrų kūrimas, kada yra funkcinis, administracinis apjungimas nei padidins gydytojų skaičiaus, nei sumažins pacientų skaičių.
Visuomenė sensta, sergamumas didėja, o gydytojų skaičius auga labai vangiai. Dalis gydytojų aiškina, kad prasidėjus tokioms perturbacijoms sveikatos apsaugos sistemoje, kadangi jau pasiekė pensinį amžių, jau išeina į pensiją. Tai yra pavojus, kad neteksime dalies gydytojų. O jų ruošimas yra gana ilgas procesas – paruošti šeimos gydytoją trunka 10–11 metų. Dalis gydytojų, reikia manyti, tikrai išvažiuos į užsienį“, – komentavo jis.
Profesorius sutiko, kad ruošiamasi plėsti šeimos gydytojo komanda – didelis palengvinimas, tai leis gydytojui užsiimti grynai ligų diagnostika ir gydymu.
„Bet vėl problemos – kada mes paruošime visus tuos specialistus šeimos gydytojo komandai, tai vėlgi labai ilgas procesas. (...) Reikia projektuoti gydytojų ruošimo paspartinimą, kad aukštosios mokyklos priimtų kur kas daugiau studentų“, – sakė jis.
Aktyviau žvalgosi į privačias įstaigas?
Asociacijos vadovas kartu įspėjo, kad apskritai užsitęsus reformai atsiranda psichologinis nuovargis, žmonės pradeda nebetikėti: „Tada atsiranda pasipriešinimas reformai, reikia į tai atsižvelgti.“
J. Kalibato teigimu, dalis šeimos gydytojų yra nepatenkinti, kad buvę nepriklausomi dabar jie bus jungiami į sveikatos centrus ir praras savarankiškumą.
„Klausimas ir dėl lėšų paskirstymo – ar tai vyks sąžiningai, mat jie dirbs didelėje struktūroje. Dalis gydytojų, kurie dirbo ir senesniais laikais, aiškina, kad reformos pradžioje pagrindiniai tikslai buvo pirminės sveikatos priežiūros atskyrimas, kad ji taptų ekonomiškai, juridiškai nepriklausoma, o dabar lyg grįžtama prie Semaškos modelio – šeimos medicina jungiama prie ligoninių. Galbūt tie nuogąstavimai yra perdėti, bet jie yra“, – konstatavo jis.
„Dalis gydytojų aiškina, kad prasidėjus tokioms perturbacijoms sveikatos apsaugos sistemoje, kadangi jau pasiekė pensinį amžių, jau išeina į pensiją. Tai yra pavojus, kad neteksime dalies gydytojų“, – sakė J. Kalibatas.
Regioninės Mažeikių ligoninės direktoriaus Sigito Kakčio pastebėjimu, jau patys ginčai dėl reformos tampa problema, nes formuojamas viešasis diskursas irgi gali atsiliepti gydytojų elgsenai.
„Dalis gydytojų mato, jog jie nebegalės dirbti tokiose viešose sveikatos įstaigose ir jie jau dabar ruošia savo kelius, kaip pereiti į privatų sektorių“, – teigė jis.
Raktas – bendradarbiavimas
Į tai reaguodama sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė teigė, kad šeimos gydytojų rengimas yra vienas prioritetų ir kasmet didinamas priimamų studentų skaičius:
„Be jokios abejonės, kadrų klausimas yra svarbiausias. Bet dar vienas svarbus klausimas yra funkcijų perskirstymo kitiems komandos nariams – tiek slaugytojams, vadybininkams, registratoriams“, – kalbėjo ji.
SAM atstovė aiškino, kad sveikatos centrai leidžia sukurti naują, bendradarbiavimu grįstą kultūrą sveikatos priežiūros sistemoje, kuri yra tinklinio valdymo pagrindas.
„O lėšų paskirstymas – kiekvienai savivaldybei pagal gyventojų skaičių yra skiriamos lėšos, bendradarbiaujant valstybinei ir privačiai medicinai pagal tai, kiek kur yra prirašytų gyventojų ir kaip savivaldybė išvysto pagalbą ir kaip parašys projektus“, – aiškino D. Jankauskienė.
Taip pat ji pažymėjo, kad „negalima prieiti prie to, kad valstybinėse įstaigose bus tik neturtingi, nemokūs pacientai su didelėmis ligomis, o privatininkai pasiims „grietinėlę“.
„Šitai ir norime šiek tiek stabdyti. Nors pripažįstame, kad pagal Konstituciją įteisinta, kad tiek viešasis, tiek privatus sektoriai yra svarbūs ir dalyvauja. Ir sąlygos, kurias suteikiame tiek bazinių paslaugų kainomis, tiek teikimo sąlygoms, abiem sektoriams yra vienodos. Tai, kad viešasis sektorius su darbo užmokesčiu atsilieka nuo privataus, yra užprogramuotas dalykas ir taip turbūt bus visada, bet yra ir priešingų pavyzdžių“, – kalbėjo ji.
SAM: paslaugų prieinamumas jau gerėja
Paklausta, ar pacientai jau pajuto kokį nors pagerėjimą organizuojant reformą, viceministrė tvirtino, kad teigiami pokyčiai yra akivaizdūs.
„Mes paveldėjome po kovido, po kai kurių gydymo įstaigų užsidarymo labai didelį užsikimšimą ir didelius gyventojų poreikius, kai reikėjo atkurti paslaugas. Uždaryti galime per dieną, o atkurti – per metus ir daugiau. Dabar didžioji dalis paslaugų yra atsistatę, tiesa, kai kurių specialybių – dar ne“, – kalbėjo SAM atstovė.
„Pavyzdžiui, ketina savivaldybė jungti centrą ir gal jungia mažą ligoninę prie poliklinikos ar atvirkščiai, ir vienas iš vadovų galimai neteks posto. Tada prasideda kalbėjimai, kad visa pertvarka bloga“, – sakė A. Matulas.
Ji teigė, kad dabar maždaug 85 proc. pacientų pas šeimos gydytojus patenka per valstybės numatytą laiką – 7 dienas, o skubi pagalba teikiama per 24 val.
„Tačiau yra daug kitų specialybių, pas juos žmonės irgi patenka įstatymo numatytu laiku, tačiau yra gal 6 specialybės, kurios turi problemų. Dėl to ligonių kasa, sudarydama sutartis paprašė gydymo įstaigų, kurių specialybių eilės didžiausios, padidinti paslaugų aprėptis, kad eilės sumažėtų. Tai pagerėjimą šia prasme mes jau matome ir, manau, pamatysime labai greitai“, – tikino D. Jankauskienė.
Matulas: metame gelbėjimo ratą
SRK pirmininkas Antanas Matulas taip pat aiškino matantis daug teigiamų reformos momentų, kitų permainų sveikatos politikoje, bet atkreipė dėmesį, kad kai kurios specializuotos paslaugos rajonuose visgi turėtų išlikti.
„Noriu paprašyti ministerijos, kad žmonės turi pamatyti gerąsias reformos permainas, ne neigiamas. Pavyzdžiui, tie dalykai, kad numatoma riboti kai kurias siaurų specialybių konsultacijas mažesnėse savivaldybėse – ar atvykstančio angiochirurgo, ar neurochirurgo. Tikriausiai tai turi išlikti.
Dėl to žmonės ir reaguoja, neva dėl pertvarkos kažkas užsidaro. Tai mano rekomendacijos, kad tos paslaugos turi išlikti, kas dabar yra žmogui efektyvu, prieinama, konsultantų atvykimas į rajonus, kai vėliau jie nusiveža žmogų į centrą ir ištiria. Tada ir nebus tų problemų“, – kalbėjo jis.
Seimo nario manymu, didžiausia kritika reformai tenka yra iš tų žmonių, kurie patiria asmenines nuoskaudas, daugiausiai – dėl netenkamų vadovų postų.
„Pavyzdžiui, ketina savivaldybė jungti centrą ir gal jungia mažą ligoninę prie poliklinikos ar atvirkščiai, ir vienas iš vadovų galimai neteks posto. Tada prasideda kalbėjimai, kad visa pertvarka bloga.
Jei nieko nedarytume dar 3, 4, 5 metus, kas būtų iš mažų ligonių? Neužtektų nei pacientų, nei medikų, dabar metame gelbėjimo ratą, kad tos paslaugos, kurių nedaug liko chirurgijoje, gydytojų konsultantų galėtų būti teikiamos namuose, dienos chirurgijos centruose“, – kalbėjo A. Matulas.
Nemato naudos nei pacientams, nei gydytojams
Kaišiadorių rajono savivaldybės vicemeras Tomas Vaicekauskas sutiko, kad kone didžiausią šaršalą dėl reformos kelia įstaigų vadovai. Tačiau kartu jis taip pat įžvelgė liekančius neaiškumus dėl finansavimo.
„Mums ypatingai skaudžiai atsiliepia šios reformos, dalis tiesos buvo paminėta, kad didžiausią šaršalą kelia įstaigų vadovai, kurie išgyvena dėl savo pozicijų. Funkcinis centro kūrimas iš principo, manau, yra pakankamai efektyvus, jei yra susitarimai, ir dabar būtų galima tą padaryti. Klausimas dėl struktūrinio centro, man ypač sudėtinga atsakyti, kokia nauda iš to bus gyventojams ar pacientams ir gydytojams. (...) Nematau, kokią naudą reforma galėtų duoti gydytojams.
Kitas dalykas, kas kelias nerimą, pats irgi tik matau administracinių kaštų sutaupymą, (...) bet nėra aišku, kiek bus gaunama konkrečiai finansavimo. (...) Finansuojant vien gyventojų skaičių, manau, nebūtų visiškai teisinga atsižvelgti, nes mažosios savivaldybės viską turės tvarkytis pagal reikalavimus, o tai tikrai nepriklauso nuo gyventojų skaičiaus. Koks priėmimo skyrius turi būti, toks turi būti, nesvarbu, ateis 10 ar 100 žmonių“, – komentavo jis.
D. Jankauskienė savo ruožtu stebėjosi tokiomis kalbomis. „Mes taip gražiai su jūsų vadovybe viską aiškinomės ir tokių klausimų nebuvo kelta. Kokia nauda gydytojams, kad paciento kelias bus geresnis, kad galės bendradarbiauti su kitais specialistais, matyti rezultatus, aiškintis, kodėl jie tokie yra?
Man keistas toks klausimas, kad gydytojai nemato naudos – net finansinę naudą jie galės matyti, nes struktūrinio centro finansavimas iš ligonių kasų bus truputėlį didesnis, funkcinių centrų liks toks, koks yra. Modernizavimo planuose visi skaičiai yra surašyti, panašu, kad jūs jų neskaitėte“, – aiškino ji.
Savo ruožtu valstietis Aurelijus Veryga kritikavo, kad toks netolygus finansavimas kvepia pacientų diskriminavimu.
„Gal galite man paaiškinti, kaip tai dera su lygiateisiškumo principu ir ar pacientai tose savivaldybėse, kurios nesteigia struktūrinio centro, yra kažkokie kitokie, nusipelno mažiau paslaugų, neturėtų jų gauti, neturėtų gauti investicijų ir panašiai?“ – pastebėjo jis.
D. Jankauskienė siūlė nepainioti dviejų skirtingų dalykų. Jos aiškinimu, finansavimas, kuris skirtas iš struktūrinių fondų, skirtas pokyčiams, o struktūrinio centro kūrimas reikalauja daugiau pokyčių: „Todėl tai nėra joks lygiateisiškumo klausimas, tai nėra finansavimas iš ligonių kasos.“
Teigia, kad pasiryžę taisyti, kas negerai
Vis dėl to dalis sistemos dalyvių ir opozicinės Seimo partijos negaili kritikos reformai, kelia klausimus dėl reformos įgyvendinimo tikslų ir būdų, baimindamiesi, kad tai neatneš naudos pacientams, nesutrumpins eilių.
D. Jankauskienė savo ruožtu atkirto, kad teisės aktai dėl sveikatos centrų steigimo įsigaliojo dar tik prieš mėnesį, tad tai yra pakloti bėgiai, o rezultatai bus matyti vėliau:
„Suprantu, kada iš mūsų jau yra reikalaujama, kad viskas turi būti įvykdyta, visi rezultatai pasiekti ir viskas padaryta. (...) Visi teisės aktai yra parengti ir rodikliai numatyti, pinigai suplanuoti. Dabar prasideda įgyvendinimas.“
Tiesa, ji pripažino, kad niekas nežino, kokiu būdu naujieji sveikatos centrai turėtų veikti efektyviausiai.
„Suprantame, kad sulaukiame daug kritikos reikia pripažinti, kad niekas nežino, kaip jie turi puikiausiai ir efektyviausiai veikti. Todėl padarėme pradinį dokumentą, aprašą, pradėjus įgyvendinti įgyvendintojai siunčia žinutes, kad jiems dar kažkas neaišku, tai esame pasiryžę tą pataisyti, jau pateiktos ir pataisos“, – komitete kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė.
