Įvairių tyrimų duomenimis, miego apnėja serga apie 4 procentai vidutinio amžiaus vyrų ir 2 procentai vidutinio amžiaus moterų. Tačiau naujausi užsienio šalių duomenys rodo, kad ši problema tik gilėja. Štai JAV tarp vidutinio amžiaus vyrų sunkaus ir vidutinio sunkumo ligos atvejų jau skaičiuojama net 16 proc.
Vis tik norint išsitirti dėl šios ligos, mūsų šalyje gali prireikti laukti trejus ar daugiau metų. Tiesa, jei paciento situacija sunkesnė, šis sudėtingas, paprastai vieną ar dvi paras trunkantis tyrimas gali būti atliktas ir per kelis mėnesius.
Įtariant miego apnėją išsitirti privalu ir vairuotojams, o jau sergant vidutine ar sunkia jos forma – gydyti. Tačiau kita bėda, kad ne visi sergantieji gauna kompensuojamą gydymą naudojant nuolatinio teigiamo slėgio aparatus, kuris pajungiamas nakčiai.
Eilėje – 840, o per metus ištiria 73
Konferenciją šiam klausimui aptarti inicijavusi Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad nusiskundimų dėl dabartinės situacijos sulaukta dar pernai.
„Pirmas prašymas, kaip ir skundas, nes moteris turbūt nežinojo situacijos, buvo gautas dėl Kauno klinikų, kur pacientė buvo informuota, kad jos tyrimai bus atlikti tik 2027 m. vasario mėnesį. Pasipylė vienas, kitas, trečias skundas dėl didelių eilių ir kitose gydymo įstaigose“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo ji.
Parlamentarė kartu pasidalino Valstybinės ligonių kasos pateiktais duomenimis, kiek yra gydymo įstaigų, kurios atlieka šį polisomnografijos tyrimą ir kiek jų atlikta 2023 m. per 10 mėnesių.
Paaiškėjo, kad Kauno klinikos atliko 500 miego sutrikimų tyrimų, Santaros klinikos – 73, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė – 48, Klaipėdos universiteto ligoninė – 69, o LSMU Kauno ligoninė – 17.
„Taigi beveik per metus buvo atlikta 707 tyrimai. Palyginimui, Santaros klinikų duomenimis, tyrimo laukia 840 žmonės eilėje, kai per nepilnus metus čia buvo atlikti tik 73 tyrimai“, – kalbėjo R. Šalaševičiūtė.
Moterys tikrina, ar miegodamas vyras dar kvėpuoja
Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovas prof. Skaidrius Miliauskas visų pirma paaiškino, kuo miego apnėja yra taip pavojinga.
„Tai yra virš 10 sekundžių trunkanti kvėpavimo pauzė miegant. Gal tai dar nieko nesako, bet pagrindiniai nusiskundimai, ypač esant obstrukcinei miego apnėjai, tai yra knarkimas naktį ir mieguistumas dieną.
Paprastai, kiek tenka matyti pacientus, būna taip, kad žmona atveda vyrą ir sako: „Jis naktį taip baisiai knarkia ir po to nustoja kvėpuoti, o aš laukiu, kas bus – kada jis pradės kvėpuoti, ar nenumirė, puolu jį žadinti ir galvoju, kas čia atsitiko“.
Pasirodo, kad mums įprastas, gal net juokingas simptomas – knarkimas ir kvėpavimo pauzės – yra potencialiai labai pavojingo susirgimo dalis. (...) Tai neleidžia visavertiškai išsimiegoti ir vyksta nuolatinis žadinimas“, – konferencijos metu dėstė profesorius.
Priklausomai nuo sutrikimo sunkumo, per valandą tokių atsibudimų gali būti 5–15, 15–25 ir virš 25. Pasak gydytojo, tai – jau labai daug.
„Tokia ilga pauzė sąlygoja deguonies kiekio kraujyje sumažėjimą. Į tai reaguodamos galvos smegenys bando žadinti žmogų, jis bando atsibusti, bet kai būna labai pavargęs, iki pilno prabudimo to nebūna. Esame matę ir iki 60 sustojimų per valandą, tai reiškia, kad kvėpavimas sustoja kas minutę. Esame matę ir širdies sustojimus, nes sudėtingo tyrimo metu mes ne tik filmuojame žmogų, o matuojame įvairius kitus parametrus, net išskiriamą anglies dvideginį“, – apie jau 25 metus veikiančią Miego laboratoriją pasakojo S. Miliauskas.
Didėja ne tik kitų ligų, bet ir nelaimių rizika
Neišsimiegojus žmogui didėja arterinis kraujospūdis, atsiranda širdies ritmo sutrikimai, dėl to miego apnėja didina susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis, tai pat – cukriniu diabetu riziką, padaugėja staigios mirties atvejų miego metu.
Pažymima, kad jei žmogus naktį neišsimiega, yra pavargęs, sumažėja jo darbingumas, išauga nelaimingų atsitikimų rizika, ypač vairuotojams.
„Gydant vidutinio sunkumo ir sunkią miego apnėją pavyksta išvengti autoįvykių. Lietuvoje tai lygiai taip pat įgyvendinama ir pacientai, kuriems įtariama miego apnėja, turėtų būti tiriami prieš išduodant pažymą, ir kurie jau turi šią ligą, tinkamai gydomi ir jų gydymas stebimas.“
„Jie patys labai gražiai pasakoja: „Kai tik žiemą atsisėdu į mašiną, šilta, mane pradeda supti, jau vos vos išlaikau, nepadeda nei kava, nei apsiprausimas šaltu vandeniu“. Turėjome keletą atvejų, kai vairuotojas su autobusu nuvažiavo nuo kelio, kitas užmigo prie vairo. Taigi tai tiesiogiai sąlygoja avaringumą kelyje“, – pabrėžė S. Miliauskas.
Tipiškas miego apnėja sergančio asmens portretas – stambesnis žmogus, kuris knarkia naktį, dieną jaučiamas mieguistumas. Pažymima, kad svorio didėjimas ne tik keičia viršutinių kvėpavimo takų anatomiją, bet ir blogina plaučių ventiliaciją. Taip pat daugėja įrodymų, kad pati miego apnėja skatina svorio didėjimą.
Vairuotojai su miego apnėja – po padidinamuoju stiklu
Kauno klinikų Miego laboratorijos vadovė dr. Guoda Vaitukaitienė gi atkreipė dėmesį, kodėl pastaraisiais metais ši problema tapo tokia aktuali.
Kaip aiškino ji, „Regitrai“ sujungus duomenų sistemas su e.sveikata, informacija apie žmones, kurie turi tam tikrų ligų ir jiems reikalingos sveikatos pažymos dėl vairavimo, atsirado lyg ant delno.
„To nematydavome, kol tai buvo slepiama popierinėse kortelėse. Čia nieko naujo neįvyksta, tik „Regitra“ pagerina santykį su e.sveikata. Ši tvarka yra ne Lietuvos – tai yra 2014 m. išleista Europos Sąjungos direktyva dėl vairuotojų tikrinimo, kuri sako, kad pakanka duomenų, jog šie vairuotojai žymiai dažniau patenka į autoįvykius.
Tuo metu gydant vidutinio sunkumo ir sunkią miego apnėją pavyksta išvengti autoįvykių. Lietuvoje tai lygiai taip pat įgyvendinama ir pacientai, kuriems įtariama miego apnėja, turėtų būti tiriami prieš išduodant pažymą, ir kurie jau turi šią ligą, tinkamai gydomi ir jų gydymas stebimas“, – kalbėjo gydytoja.
Nors šiems pacientams auksinis standartas ir pirmo pasirinkimo gydymas yra nuolatinio teigiamo slėgio aparatais (CPAP), Lietuvoje jis prieinamas tik vieno tipo miego apnėja sergantiems asmenims.
„Lietuvoje vyko diskusijos dėl jo kompensavimo ir dėkojame, kad buvo sukurta labai gerai veikianti dirbtinės plaučių ventiliacijos apartų nuomos sistema tiems pacientams, kuriems yra kvėpavimo nepakankamumas ir kurie serga centrine miego apnėja. Obstrukcinės miego apnėjos gydymo procesas buvo atidėtas kažkuriam laikui, bet sprendimo nėra. O problemos jas atidedant nedingsta“, – pabrėžė ji.
Nėra vien nutukusių žmonių bėda
Jei miego apnėja lengva, pacientas nėra mieguistas, dažniausiai pacientams patariama mesti svorį ir tai, G. Vaitukaitienės teigimu, labai padeda. Jei esama tam tikrų anatominių pokyčių, galima tą koreguoti ir chirurginiu būdu. Vis tik dalimi atveju tai nėra veiksminga. Pasak gydytojos, pas juos patenka mažuma pacientų, kurie turėtų lengvos formos miego apnėją.
Kita vertus, ji pabrėžė, kad miego apnėja nėra tik nutukusių žmonių bėda.
„Turime begalę lieknų žmonių, kurie dažnai yra neištirti dėl šios problemos ir niekas apie tai nė neįtaria. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį – dažnai plokščias veido profilis tą sąlygoja. Todėl matome labai paplitusią miego apnėją Azijos populiacijoje“, – pastebėjo gydytoja.
„Obstrukcinės miego apnėjos gydymo procesas buvo atidėtas kažkuriam laikui, bet sprendimo nėra.“
S. Miliauskas gi atkreipė dėmesį, kad jei žmogus adekvačiai gydomas, jis yra visiškai sveikas: „Paskyrus gydymą aiškiai visi pastebi – žmogus jau nebemiega per posėdžius, kiti pastebi, kad nebevartoja vaistų nuo arterinio kraujospūdžio, jam nebereikia vaistų nuo širdies ritmo sutrikimų.“
Tuo metu G. Vaitukaitienė gi pabrėžė, kad obstrukcinė miego apnėja širdies ritmo sutrikimų riziką didina virš 3 kartų, nelaimingų atsitikimų darbe ar autoįvykių metu – 6 kartus, lyginant su sveikais žmonėmis.
Iš SAM – gera žinia
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Specialiosios sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė savo ruožtu pranešė dvi geras žinias dėl miego apnėjos diagnostikos ir gydymo.
„Kaip minėta, šiuo metu aparatus turi ir polisomnografijos tyrimą atlieka 5 įstaigos. Jau yra atlikta sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimas, kuris leis šalyje atlikti ir diagnozę patvirtinti 9 sveikatos priežiūros įstaigose. Tai yra mūsų pagrindinės ligoninės mūsų 5 regionuose, kurios teikia antrinio lygio stacionarines pulmonologijos paslaugas“, – naujienomis dalinosi ji.
Taigi be minėtų 5 ligonių, šis tyrimas bus atliekamas ir Respublikinėje Panevėžio, Respublikinėje Šiaulių, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėse ir Utenos ligoninėje.
Kalbėdama apie medicinos pagalbos priemones, kurios yra taikomos miego apnėja sergantiems asmenims, ji patvirtino, kad šiuo metu kompensuojamos tik daliai pacientų. Tačiau gera žinia ta, kad ledai pajudėjo.
„Džiugu pranešti, kad kovo 13 d. komisija gavo paraišką, kurią pateikė Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugija, su siūlymu įrašyti į PSDF kompensuojamą medicinos priemonių sąrašą šiandien minimus aparatus. Taigi paraiška yra gauta, tikimės, kad komisija, įvertinusi, tikrai priims reikalingus sprendimus“, – kalbėjo I. Cechanovičienė.
Prabilus apie ligonių kasų apmokamų tyrimų apimtis ir ar jų nereikėtų didinti, G. Vaitukaitienės pastebėjimu, problema yra ta, kad metų miego sutrikimai buvo „palikti už borto“.
„Lietuvoje yra senas, sovietinis ar Rytų-Centro Europos požiūris. Į miego ir kvėpavimo sutrikimus apskritai daugelį metų buvo nekreipiamas dėmesys, miegas kažkokiu būdu mistifikuojamas. (...) Tai čia yra ir tradicijos klausimas – žinome, kad širdie ir kraujagyslių ligos yra labai svarbios, onkologija yra svarbi, o kai kurios sritys yra kaip podukros. Joms kompensavimas yra toks, kad už atliktus tyrimus ligoninė tarsi pasidengia išlaidas, bet nėra suinteresuota plėsti iki begalybės“, – pridūrė ji.
