„Vasario 16-osios išvakarėse nusilenkiame ir tiems, kas atkūrė laisvą valstybę, ir tiems, kurie ją kuria toliau: talentingą, intelektualią, autentišką Lietuvą. Nes kas, jei ne kadaise iškovota laisvė, mums leidžia šiandien realizuoti savo kūrybines galias, kas, jei ne kultūra ir menas, yra tie esminiai tautos ir valstybės įtvirtinimo elementai, padedantys mums suvokti save, o pasauliui geriau pažinti mus“, – ketvirtadienį ceremonijoje sakė G. Nausėda. „Jus, brangūs laureatai, drąsiai galima vadinti Lietuvos kultūros signatarais, patvirtinančiais jos brandą unikaliais parašais – savo kūryba“, – pridūrė jis.
Svarbiausią kultūros srities įvertinimą gavo kino režisierius Algimantas Puipa, premiją pelnęs už kino vaizdų poetinę realybę, rašytojas Saulius Šaltenis – už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių, kompozitorė Zita Bružaitė – už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą, operos solistė Asmik Grigorian – už vokalinį meistriškumą ir įspūdingą artistinę įtaigą.
Viena premija taip pat skirta Lietuvos paviljoną Venecijos bienalei kūrusioms ir „Auksiniu liūtu“ ten įvertintoms menininkėms Rugilei Barzdžiukaitei, Vaivai Grainytei ir Linai Lapelytei. Joms nacionalinė premija bus teikiama už įkvepiantį bendradarbiavimą, kuriant aukščiausio lygio kritinį meną.
Atsiimdama apdovanojimą, Z. Bružaitė menininkams linkėjo daugiau laiko kūrybai.
„Tokio laiko, kad jo dėka būtų kuriama ne tik spalva, garsas, judesys, vaizdas, bet jo dėka būtų kuriama Lietuva“, – sakė kompozitorė.
Operos solistė A. Grigorian teigė esanti dėkinga ne tik tėvams, artimiesiems, draugams bei priešams, bet ir Lietuvai.
„Esu be galo dėkinga visiems, bet šiandien labiausiai norisi padėkoti Lietuvai, nes, man atrodo, kad nesu jai dėkojusi už tai, kad mane užaugino. Užaugino drąsią ir stiprią“, – sakė A. Grigorian.
„Aš priimsiu šį apdovanojimą kaip paskatą, avansą ir dovaną drąsiai be baimės keliauti toliau ir daryti daug gerų darbų“, – kalbėjo ji.
Anot Vaivos Grainytės, kultūra valstybės gyvenime turi užimti itin svarbią vietą.
„Šiandien esame pagerbtos šia solidžia premija ir sėdime matomoje pirmoje eilėje, norėtųsi palinkėti, kad kultūra valstybės gyvenime turėtų savo patogią, matomą kėdę, o ji stovėtų saulėkaitoje, o ne pavėsyje“, – sakė V. Grainytė.
Prezidentūra atsiprašė neįleistos V. Kuodytės
Premija už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre turėjo būti įteikta ir aktorei Viktorijai Kuodytei, tačiau į ceremoniją ketvirtadienį ji nebuvo įleista.
Apdovanojant laureatus, aktorė taip pat nebuvo paminėta. Vadovybės apsaugos departamentas portalui 15 min.lt nurodė, kad aktorė nebuvo įleista, nes jos nebuvo svečių sąraše.
„Prezidentūroje vykusioje Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremonijoje dėl apmaudžios administracinės klaidos nedalyvavo premijos laureatė aktorė V. Kuodytė“, – išplatintame pranešime ketvirtadienį teigė Prezidentūra.
Prezidentūra nurodo, kad V. Kuodytei atvykus į ceremoniją, paaiškėjo, kad ji nebuvo įtraukta į Kultūros ministerijos Prezidentūrai pateiktą sąrašą ir jai nebuvo išrašytas leidimas patekti į Prezidento rūmus.
„Leidimų biurui derinant formalumus dėl leidimo suteikimo, laureatė išėjo ir su ja nepavyko susisiekti telefonu. Prezidentūra nuoširdžiai atsiprašo laureatės V. Kuodytės ir jos artimųjų. Prezidentas su ja asmeniškai susitiks ir įteiks Nacionalinę kultūros ir meno premiją“, – teigiama Prezidentūros komentare.
Ketvirtadienio vakarą G. Nausėda socialiniame tinkle „Facebook“ asmeniškai atsiprašė V. Kuodytės ir žadėjo jai parodyti „deramą dėmesį“.
„Labai apgailestauju, kad Nacionalinės premijos laureatė aktorė Viktorija Kuodytė dėl įvykusios apmaudžios klaidos nepateko į apdovanojimų ceremoniją. Atsiprašau šios talentingos aktorės bei jos artimųjų. Laureatei bus parodytas deramas dėmesys, žaviuosi jos kūryba ir asmeniškai išgyvenu dėl susiklosčiusios situacijos“, – feisbuke rašo G. Nausėda.
Kultūros ministerija dėl taip pat atsiprašo aktorės ir teigia, kad aiškinsis, kodėl įvyko tokia klaida, kai V. Kuodytės artimieji svečių sąraše buvo, o pati laureatė – ne.
„Perduodu kultūros ministro atsiprašymą dėl šios labai apmaudžios klaidos“, – BNS sakė Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič.
Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – tai sudaro 30,4 tūkst. eurų.
