Artūras Zuokas Vilniaus miesto mero pareigas su pertrauka ėjo tris kadencijas: 2000–2007 m. ir 2011–2015 m. Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti kai kuriuos A. Zuoko pažadus, kurie taip ir nevirto realybe.
Tramvajus, kuris turėjo išjudėti 2020 m.
„Svarstome galimybę nutiesti tramvajų linijas“, – tai eilutė iš mero A. Zuoko ataskaitos, skirtos apžvelgti 2000–2002 m. darbus.
Ataskaitoje rašoma, kad sostinės viešojo transporto parkas pasenęs, tad nagrinėjamos galimybės įdiegti mieste modernią transporto rūšį, o projektas svarstomas su miesto visuomene.
„2002 m. parengta Prancūzijos vyriausybės finansuota modernaus tramvajaus Vilniuje galimybių studija. Modernūs tramvajai galbūt riedės sostinės gatvėmis. Tai nuspręs Vyriausybė ir vilniečiai“, – rašoma A. Zuoko ataskaitoje.
Planuota, kad pirmoji tramvajaus linija tęstųsi nuo Santariškių iki stoties, kelionė truktų 27 minutes. Skaičiuota, kad preliminariai projektas kainuotų 583 mln. litų.
Idėja nepamiršta ir po dviejų metų. 2004 m. išleistoje A. Zuoko ataskaitoje teigta, kad tramvajaus projektas toliau puoselėjamas.
„Bendradarbiaudami su Prancūzijos įmone „Systra“ parengėme techninį planą, vertiname šio projekto finansavimo galimybes. Sostinėje ketiname įrengti 2 šiuolaikiškas tramvajaus linijas, kurios jungtų miesto centrą ir senamiestį su svarbiausiais gyvenamaisiais rajonais“, – rašoma dokumente.
Planuota, kad iki 2020 m. Vilniuje bus nutiestos dvi tramvajaus linijos – A ir B maršrutai. A maršrutu tramvajai būtų kursavę iš Santariškių į stotį ir atgal, o B maršrutu – iš Justiniškių į Lazdynus ir atgal. Pirmoji linija turėjo būti pradėta tiesti 2007 m.
Svarstyta ir apie trečią – C maršrutą Karoliniškės–Saulėtekis – tačiau, kaip minima ataskaitoje, tai sudėtingiausias maršrutas, tad dėl jo ateities turėtų būti nuspręsta vėliau.
Ataskaitoje teigta, kad projektas gali kainuoti 1,2–1,5 mlrd. litų, daugiau nei pusę tikėtasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
2007 m. Vilniuje atsirado tramvajus, visgi jis nejudėjo iš vietos.
„Vilniečiai ir miesto svečiai nuo šiandien galės pamatyti, kaip galėtų atrodyti greitasis Vilniaus tramvajus, galės pasėdėti jo vagone. Nicos miestas Vilniui paskolino jų gatvėmis važiuojančio tramvajaus modelį“, – tuomet skelbė A. Zuokas.
2007 m. savivaldos rinkimai A. Zuokui nesusiklostė sėkmingai, o kandidatuodamas 2011 m. jis jau nebeskelbė planų tiesti tramvajaus linijos. Visgi su šia idėja jis grįžta į šių metų savivaldos rinkimus.
„Vilnius yra vienintelė sostinė Europoje, neskaitant Reikjaviko, kuris yra labai mažas miestas, kuri neturi modernaus greitojo tramvajaus.
Mūsų plane yra numatyta pradėti tiesti pirmąją tramvajaus liniją, juo labiau, kad 2014 metais jau buvome parengę projektus pirmajai tramvajaus linijai nuo Santariškių iki Geležinkelio stoties.
Jis galėtų būti vienbėgis, dvibėgis, yra ir kitų šiandien technologijų. Tai šiandien yra būtina, kuri kokybiškai išvežtų tuos didžiuosius keleivių srautus, kurie šiandien Vilniaus mieste egzistuoja“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo A. Zuokas.
Meno žvaigždynas turėjo nušvisti Guggenheimo muziejuje
Kitas A. Zuoko ilgai puoselėtas, tačiau taip ir nerealizuotas projektas – Guggenheimo muziejus.
2003 m. A. Zuokas Niujorke susitiko su Guggenheimo muziejaus direktoriumi Thomasu Krensu ir domėjosi galimybėmis steigti panašų šiuolaikinio meno muziejų Vilniuje. 2006 m. Vilniaus miesto delegacijos vizito Sankt Peterburge metu aptarta galimybė Vilniuje atidaryti bendrą Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialą.
Vėliau išrinktas ir pasaulinio garso architektės Zahos Hadid projektas, muziejus turėjo atsirasti prie Baltojo tilto. Projekto biudžetas turėjo būti apie 300 mln. eurų.
„Pasiūlyti Vilnių kaip naują žvaigždę pasaulinei Guggenheimo ir Ermitažo muziejų bendradarbiavimo iniciatyvai kuriant dinamišką meno žvaigždyną“, – rašė A. Zuokas.
Politikas skaičiavo, kad dėl šio muziejaus Vilniuje per metus papildomai apsilankytų 425 tūkst. žmonių per metus, kurie papildomai sostinėje išleistų 72,5 mln. JAV dolerių.
Visgi projektą 2007 m. nugesino atėjusi nauja miesto valdžia.
„Įvertinus dabartinę situaciją, kai sostinės gyventojus neramina artėjantis šildymo sezonas ir tikimybė, kad šilumos kainos daugiau ar mažiau kils, siūlyčiau Guggenheimo muziejaus statyboms numatytas lėšas skirti senų daugiabučių renovavimui“, – pareiškė tuometis miesto meras Juozas Imbrasas.
Tautos namai ir konferencijų centras
Kitas A. Zuoko planas – ant Tauro kalno pastatyti Tautos namus. Tai būtų buvęs meno centras su 1600–1800 klasikinei muzikai skirta koncertų sale.
Projekto aprašyme teigta, kad Tautos namai skatins lietuvių tautinę savigarbą, išsaugos pagarbą Lietuvos nepriklausomybės patriarchams, o pats pastatas bus „paminklas Lietuvos šeimai“.
Ant Tauro kalno po įvairių stabdymų Nacionalinė koncertų salė turėtų atsirasti 2026 m., statybų pradžia – 2024 m.
Šalia Seimo rūmų, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė, A. Zuokas ketino pastatyti Vilniaus konferencijų centrą, kuriame tilptų 2,5 tūkst. žmonių.
Keiksmažodžiu tapęs stadionas
Nacionalinis stadionas ne vienam vilniečiui jau tapo keiksmažodžiu. Viena to priežasčių – projektas ne kartą pradėtas ir ne kartą taip ir nebuvo užbaigtas. 2006 m. A. Zuoko ataskaitoje skelbta, kad iki 2009 m. Vilniuje bus pastatytas Nacionalinis stadionas. Jame turėjo tilpti 20 tūkst. žiūrovų, stadionas turėjo būti skirtas lengvajai atletikai, futbolui kultūriniams renginiams. Pastatyti stadioną A. Zuokas žadėjo ir prieš 2011 m. rinkimus.
Nacionalinis stadionas tapo amžiaus projektu, tačiau galiausiai pajudėjo iš mirties taško. 2021 m. spalį pasirašyta koncesijos sutartis, 2022 m. sausį prasidėjo senųjų konstrukcijų griovimo darbai. Daugiafunkcis centras, kuriame be stadiono turėtų atsirasti sporto kompleksas, darželis, muziejus, biblioteka, turėtų būti užbaigtas 2025 m. pradžioje.
Graikijos saloje – nauja Vilniaus seniūnija
2011 m. A. Zuokas pasiūlė įsigyti vieną iš Graikijos salų ir ten naują Vilniaus seniūniją. Pasak politiko, sala kainuotų 7 mln. eurų, o ją būtų galima įsigyti už verslininkų lėšas. Tokią idėją A. Zuokas pagarsino konferencijoje „Versli Lietuva“. Salą sostinės meras siūlė pavadinti Dausuvos vardu.
„Dar XX a. pradžioje Lietuvos geografų draugijos prezidentas Kazys Pakštas nusprendė, kad lietuviams reikia ieškoti saugesnės teritorijos ir įkurti lietuvių koloniją. Jis pasiūlė surasti vietą, kuri būtų pusiau nepriklausoma nuo Lietuvos ir taptų rojumi lietuviams.
Iš pradžių geografas išsirinko Kubą, vėliau savo idėją norėjo įgyvendinti San Paule Brazilijoje, Angoloje arba Madagaskare. K. Pakštas utopinei kolonijai buvo sugalvojęs ir pavadinimą – Dausuva. Kodėl šios idėjos neįgyvendinus mums?“, – samprotavo A. Zuokas.
„Dausuvoje galėtų įsikurti Lietuvos turizmo biuro filialas, Druskininkų SPA Viduržemio filialas, ŠMC, Operos ir baleto, Fluxus Ministerijos filialai, Klaipėdos jachtklubo filialas, Lietuvos ambasadoriaus Graikijoje rezidencija, Jūros skautų žiemos stovykla, Saulės energetikos tyrimų centras, Senjorų žiemos stovyklos, sanatorijos ir daugelis kitų projektų. Be to, ši sala galėtų tapti 22 Vilniaus seniūnija, kuriai artimiausiu metu ketiname ieškoti seniūno“, – svarstė meras.
Šiukšlių surinkimas, sniego tirpdymas, penki miesto centrai
Į 2011 m. rinkimus A. Zuokas ėjo ir su novatoriškomis idėjomis, kaip palengvinti kasdienį vilniečių gyvenimą. Politikas siūlė sostinėje įdiegti vakuuminę šiukšlių surinkimo sistemą, kurioje atliekos būtų transportuojamos po žeme.
Taip pat žiemos metu ketinta įdarbinti modernias sniego tirpdymo sistemas, kurios neleistų Vilniuje susidaryti dideliems sniego kalnams.
Zuokas taip pat žadėjo keisti miesto plėtros planavimą, dėmesį skirti ne tik istoriniam centrui. Žadėta suformuoti penkis centrus, kurie padėtų tolygiai paskirstyti darbo vietas, sukurtų geresnę gyvenimo kokybę šalia namų ir sumažintų transporto kamščius mieste. Vienas tokių centrų turėjo atsirasti tarp Pilaitės ir Karoliniškių.
Politikas taip pat žadėjo Vilnių paversti saulės energijos miestu – į daugiabučių renovacijos programą žadėjo įtraukti saulės energiją, plokščius daugiabučių pastatų stogus padengti saulės baterijomis.
