Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia, kaip istoriškai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) sekėsi savivaldos rinkimuose tiek visoje Lietuvoje, tiek didžiuosiuose miestuose ir pateikia prognozes, kaip konservatoriams gali susiklostyti už mažiau nei mėnesio vyksiantys rinkimai.
Anksčiau lydėjusią sėkmę vargu, ar dar regės
Konservatoriai absoliučiai dominavo praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje vykusiuose savivaldos rinkimuose. Tiek 1995 m., tiek 1997 m. konservatoriai laimėjo rinkimus ir iškovojo atitinkamai 428 ir 493 tarybos narių mandatus.
2000 m. vykę savivaldos rinkimai konservatoriams buvo pažymėti nesėkme. Iškovota daugiau nei dvigubai mažiau mandatų – 199 – partijų galutinėje rikiuotėje užimta vos trečia vieta.
Tai turėjo būti pavojaus signalas tuo metu valdančiai partijai, kurio, galbūt, konservatoriai neišgirdo. 70 parlamentarų po 1996 m. Seimo rinkimų turėję konservatoriai patyrė triuškinamą pralaimėjimą 2000 m. Seimo rinkimuose – į parlamentą pateko vos 9 Tėvynės sąjungos nariai. Kaip vėliau liūdnai pajuokaus Andrius Kubilius, konservatoriai po 2000 m. rinkimų tapo vieno lifto partija.
Po dviejų metų vykę rinkimai taip pat nepasižymėjo didele sėkme, konservatoriai iškovojo dar mažiau mandatų – 193.
Nuo 2007 m. galime stebėti konservatorių grįžimą į sėkmės kelią, nors tokių rezultatų, kokius matė 1995 m. ar 1997 m., vargu, ar jie kada regės. 2007 m. – 256 mandatai, 2011 m. – 249 mandatai, 2015 m. – 253 mandatai ir 11 merų postų, 2019 m. – 263 mandatai ir 11 merų postų. Paskutiniuose savivaldos rinkimuose konservatoriai iškovojo daugiausiai tarybų narių mandatų tarp visų partijų.
Artėjant rinkimams – pedofilijos šešėlis
Sausio 23 d. Lietuvos politinį spektrą sukrėtė ilgai nematytas skandalas. Seimo narys, TS-LKD frakcijos atstovas Kristijonas Bartoševičius paskelbė, kad traukiasi iš Seimo dėl asmeninių priežasčių. Tą pačią dieną generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę, kad būtina spręsti leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo nario K. Bartoševičiaus teises klausimą.
Anot prokuratūros pranešimo, tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už seksualinį mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimą, tvirkinimą.
Nors K. Bartoševičius nėra partijos narys ir nekandidatuoja savivaldos rinkimuose, šis skandalas, pačių konservatorių nuomone, gali turėti įtakos rinkimams.
„Gali [pakenkti rinkimams]. Tai bloga, liūdna žinia, jeigu tokie faktai pasitvirtins, tai yra tiesiog blogai, vienareikšmiškai“, – Seime kalbėjo partijos vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Visai kitos nuomonės yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas.
„Aš vienareikšmiškai manau, kad nepakenks. Tėvynės sąjungos rinkėjai yra ištikimi, jie žino, už ką jie balsuoja, jie galvoja, kad tai yra geriausia partija Lietuvoje. Kažkoks vienas įvykis, kuris susijęs net ne su partijos nariu... Partija negali atsakyti, kas žmogaus smegenyse vyksta“, – naujienų portalui tv3.lt teigė V. Dumbliauskas.
Politologo nuomone, tai bus pamoka TS-LKD atsakingiau žiūrėti į nepartinių įtraukimą į rinkiminį sąrašą. Visgi partijos lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad K. Bartoševičiaus istorija neužvers nepartiniams žmonėms kelių kartu su konservatoriais dalyvauti rinkimuose.
„Aš nenorėčiau, kad <...> mes uždarytume kelius, kad mes de facto nepasitikėtume žmonėmis ir kažkaip tai turėtume juos atmesti. Aš suprantu, kad galbūt toksai lūkestis yra. Bet aš norėčiau, kad politinės bendruomenės išlaikytų galimybę būti atviros žmonėms. O kad tokių atvejų ar tokių prielaidų susidaro atviroje bendruomenėje, tai yra apmaudu ir dėl to aš labai apgailestauju“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Nebūtinai baus už buvimą valdžioje
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili naujienų portalui tv3.lt teigė, kad būtų logiška daryti prielaidą, kad artėjančiuose savivaldos rinkimuose konservatoriai pasirodys prasčiau, nei 2019 m., kadangi TS-LKD šiuo metu yra valdžioje.
„Bet šioje vietoje suveikia du veiksniai, kurie tą logiką visą gali sugriauti. Vienas iš veiksnių – TS-LKD turi labai patikimą ir stabilų rinkėją, kuris ateina prie balsadėžių. Tai yra labai svarbus dalykas, jeigu žiūrime į savivaldos rinkimus, kur žmonės yra šiek tiek mažiau linkę eiti balsuoti, mažiau linkę dalyvauti, tad kiekvienas atėjęs papildomas rinkėjas gali lemti pergalę.
Kitas veiksnys, kuris Lietuvoje tikriausiai ryškiausiai matomas, yra tas, kad vietos lygmeniu matome, kad partinė priklausomybė ne visada suveikia. Daugiau yra žiūrima į konkrečius žmones, kiek jie patinka, nepatinka. Turime pripažinti, kad savivaldoje yra daugiau tų politikų, kuriuos vietos rinkėjai labiau žino, pažįsta. Dažnu atveju, partinė priklausomybė net nesuveikia“, – dėstė politologė.
„Pagal logiką, lyg ir turėtų bausti tuos, kurie yra valdžioje, bet vietos lygmeniu yra kiti veiksniai, kurie yra ne mažiau svarbūs“, – pridūrė ji.
„Visuomet būna svarbus tas faktorius, kas yra valdžioje, o kas yra opozicijoje. Dalis žmonių balsuoja pagal tai, ar jie patenkinti esama valdžia, jos sprendimais. Natūralu, kad konservatorių rezultatams tai gali daryti įtakos“, – naujienų portalui tv3.lt teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė, politologė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.
Visgi, anot pašnekovės, kaip ir kitų rinkimų dalyvių, taip ir konservatorių rezultatus lems tai, kokie sąrašai bus pateikti kiekvieno regiono gyventojams.
„Situacija gali būti labai skirtinga. Vienose savivaldybėse konservatorių ir jų žmonių įdirbis yra didesnis, kitur galbūt jie nėra tokie populiarūs ir stiprūs, gal kai kur tai ir istoriškai susiklostę. Ten gali būti didesnis nepalaikymas“, – kalbėjo I. Unikaitė-Jakuntavičienė.
Nors dešimties didžiausių Lietuvos miestų tarybose konservatoriai turi savo atstovus, tačiau nė vieno iš šių miestų meras nėra TS-LKD narys. Politologės nuomone, šioje vietoje galima vesti paralelę su Seimo rinkimais, kai žmonės gali palaikyti partijos sąrašą, tačiau balsuoja už kitos politinės jėgos iškeltą kandidatą vienmandatėje apygardoje.
„Nebūna taip, kad sutaptų viskas“, – teigė I. Unikaitė-Jakuntavičienė.
Vilnius konservatoriams užkeikta vieta
Vilniuje, be partijai itin sėkmingų 1995 m. ir 1997 m. rinkimų, konservatoriai į priekį užleisdavo vienokiu ar kitokiu pavadinimu ar forma dalyvavusius liberalus.
2000–2023 m. konservatorių mandatų skaičius sostinės taryboje varijavo tarp 6 ir 10 mandatų, o TS-LKD būdavo antra arba trečia pagal dydį frakcija.
Konservatoriai paskutinį kartą Vilnių valdė 2011 m., kai mero kėdėje sėdėjo Raimundas Alekna. Vėl į sostinės valdžios viršūnę TS-LKD tikisi sugrįžti šiemet, o į rinkimus juos veda antrą kadenciją vicemero pareigas einantis Valdas Benkunskas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė naujienų portalui tv3.lt sakė, kad nors iš pirmo žvilgsnio V. Benkunskas iki šių rinkimų buvo mažai kam žinomas politikas, jis savivaldybės taryboje jau ne vieną kadenciją.
„Patirties miesto valdyme yra. Čia kyla klausimas dėl asmenybės patrauklumo, nes kandidatas mažiau matytas, mažiau girdėtas. Net ir Vilniaus lygmeniu jis nebuvo pats matomiausias veidas“, – teigė I. Petronytė-Urbonavičienė.
Pasak jos, konservatoriai Vilniuje tikisi, kad rinkėjus suvilios V. Benkunsko ir jo komandos solidumas, patirtis dirbant savivaldybės taryboje, o tai nusvers menką ligšiolinį matomumą.
Pašnekovės nuomone, pasirinkta strategija „meras be cirkų“ tradiciniams konservatorių rinkėjams Vilniuje tiks, tačiau klausimas, ar tai patrauks svyruojančius rinkėjus.
„Kad laimėtum mero rinkimus, reikia gerokai daugiau balsų, negu renka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Tie papildomi balsai, kuriuos reikia atkovoti iš kitų partijų rėmėjų, arba išsikovoti asmenybės patrauklumu, abejotina, ar bus pasiekti vien tik per solidumo liniją“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Politologė pastebėjo, kad paskutiniuose rinkimuose TS-LKD sąrašas surinkdavo daug daugiau balsų, nei partijos iškeltas kandidatas į mero postą, tad „mero be cirkų“ žinutė, anot I. Petronytės-Urbonavičienės, gali padėti pritraukti tuos partijos rinkėjus, kurie ankstesniuose rinkimuose rinkdavosi kitų politinių jėgų iškeltus kandidatus į mero postą.
„Tiesiog reikia susirinkti tuos balsus, kuriuos konservatoriai renka kaip partija“, – sakė politologė.
„Iš kitos pusės, ką norisi pastebėti apie Vilnių ir konservatorius, tai konservatoriams Vilnius buvo kaip tokia užkeikta vieta. 2019 m. treti, 2015 m. irgi treti ir 2011 m. treti. Ta trečia vieta jau trejus rinkimus iš eilės. Toks noras perlipti šį barjerą turbūt irgi egzistuoja. Kartu, galima pastebėti, kad <...> paskutiniuose rinkimuose vyksta nežymus, bet augimas“, – pridūrė ji.
Benkunskas turi šansų tapti meru, nes yra konservatorius
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga taip pat išskyrė V. Benkunsko mažą žinomumą, tad jo pasirodymui didžiausią įtaką darys būtent priklausymas TS-LKD.
„Jeigu vertintume vadybiniu požiūriu, tai jis yra tinkamas kandidatas, pakankamai seniai yra savivaldoje, kelios kadencijos vicemero kėdėje. Bet jis mažai žinomas Lietuvoje, netgi mažai žinomas vilniečiams.
Jo žinomumas, tai, ką žmonės gali pasakyti apie jo darbus, apie jo viziją miestui, yra labai mažai. Tačiau, kaip vienos iš svarbiausių partijų Lietuvoje kandidatas, jis turi šansų“, – naujienų portalui tv3.lt sakė S. Spurga.
„Jie pasirinko tokį kandidatą, kuris nuosekliai ėjo tuo keliu, turi atitinkamą vadybinę patirtį ir, sunku paprieštarauti, kad jis negalėtų eiti į merus“, – pridūrė jis.
Teks atsakyti už neįgyvendintus darbus?
V. Benkunskas dažnai mėgsta sakyti, kad savivaldybėje vicemerai pasiskirstę kuruojamomis sritimis. Yra ne vienas darbas, kuris nėra įgyvendintas būtent tose srityse, kurias kuruoja konservatorius: energetika ir sportas.
Vilniaus kogeneracinė jėgainėje biokuro blokas visu pajėgumu turėtų veikti tik nuo 2023–2024 metų šildymo sezono pradžios, nors Kaune ir Klaipėdoje tokios jėgainės veikia ne vienerius metus, o Vilniaus jėgainei žalia šviesa suteikta dar 2016 metais.
Taip pat neatnaujinta daugybė šilumos punktų, kurių modernizavimas leistų sutaupyti apie 15 proc. šilumos energijos.
Vilniuje iš viso renovuota tik beveik 9 proc. daugiabučių namų, nors jų renovacija leidžia sutaupyti apie 62 proc. šilumos energijos. Vilnius yra įtrauktas į Europos Sąjungos žaliųjų miestų misiją ir iki 2030 m. turi pasiekti klimato neutralumą, tačiau šį šildymo sezoną degina taršų mazutą.
Sostinės sporto srityje gerokai vėluoja Lazdynų baseino, nacionalinio stadiono, lengvosios atletikos maniežo ir irklavimo bazės projektai.
„Jis dirbo Vilniuje, daug metų buvo valdžioje ir tas pats šilumos ūkis ar stadionai kas ten bebūtų tai klaus ir jo, ar jis nejaučia jokios atsakomybės už tai? Tai mes dar nežinome, ar nebus tam tikrų skandalų ir skandalėlių ir bandymų juos padaryti“, – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbėjo MRU politologė Rima Urbonaitė.
„Ir tai, kad konservatoriai nesugeba kandidato eilę rinkimų, galime kalbėti nuo Rolando Pakso laikų, tai jie nesugeba surasti nieko patrauklaus vilniečiams ir nuolat suranda kokį nors partinį kandidatą, kuris to kandidatavimo nusipelnė partijai, bet neužsidirbo pagal visuomenės nuostatas. Tas visiškai akivaizdu ir tai kad Vilniaus mero posto konservatoriams nėra svarbus dalykas“, – sakė komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus.
„Kortas Mykolas Majauskas Valdui Benkunskui gali gerokai pamaišyti ir klausimas ar nebus taip, kad kandidatas į metus be cirkų taip ir liks netampęs meru realiai ir bijau, kad gali likti užklijuotos etiketės ir klausimas, ar reikėjo tas tokias etiketes klijuotis“, – pridūrė R. Urbonaitė.
Kaunas – vienas iš kritusių bastionų
Laikinoji sostinė konservatoriams dažniausiai yra itin sėkminga vieta rinkimuose. Išskyrus keletą atvejų, Seimo rinkimų metu čia dominuoja TS-LKD iškelti vienmandatininkai, konservatoriai ne kartą kontroliavo ir Kauno miesto tarybą, ir turėjo savo atstovą Kauno miesto mero kabinete.
Per pastaruosius tris dešimtmečius konservatorių skaičius Kauno miesto taryboje varijavo nuo 7 iki 20 atstovų. Paskutinį kartą konservatoriai Kauną kontroliavo 2015 m., kai miestui vadovavo šiuo metu Seime dirbantis Andrius Kupčinskas.
Bent jau savivaldos lygmeniu Kaunas, kaip konservatorių bastionas, krito 2015 m., kai lietuviai pirmą kartą merą rinko tiesiogiai.
Visvaldas Matijošaitis ir jo rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ 2015 m. išstūmė konservatorius nuo sosto, o 2019 m. it cunamis išplovė apskritai bent kokias opozicijos užuomazgas Kauno miesto taryboje.
Konservatoriai liko vienintelė opozicinė frakcija taryboje su 8 nariais, bet jų pastangos oponuoti V. Matijošaičiui yra gana donkichotiškos, kadangi jo kišenėje – 32 „Vieningo Kauno“ frakcijos nariai.
Šiuose rinkimuose TS-LKD meta Vytauto Juozapaičio kortą – Seimo narys, operos solistas, profesorius. Ar jam pavyks sustabdyti V. Matijošaitį?
Juozapaitis kelia klausimų
S. Spurgos teigimu, Kaune konservatoriai renkasi visiškai kitokio tipo kandidatą, nei Vilniuje.
„Tai yra žinomas veidas, Seimo narys ar ne trečią kadenciją. Bet jis nelabai turi vadybinės patirties.
Ji reikalinga ne tik tam, kad suvoktum, kaip funkcionuoja miestas, kaip funkcionuoja jo daugelis tarnybų, bet ir nuo to, kad reikia suburti savo komandą, suburti komandą iš Kaune gyvenančių žmonių.
Nekalbant apie tai, kad Vytautą Juozapaitį daugiau žinome pasisakantį švietimo, kultūros temomis, su tuo dirbantį Seimo narį“, – kalbėjo MRU docentas.
„Šitas kandidatas kelia tam tikrų klausimų“, – pridūrė jis.
„Tai, kad Kaune konservatoriai iškėlė Juozapaitį, yra strateginio mąstymo trūkumas“, – griežtai pasisakė V. Dumbliauskas.
Politologo nuomone, V. Juozapaičio kandidatūra nėra konkurencinga, tad pasipriešinti V. Matijošaičiui nepavyks.
„Beviltiška, vis tiek Juozapaitis nelaimės, tai kam kelti? Gal būtų geriau iškėlę kokį jauną kaunietį konservatorių ir padarę jam reklamą. Tai būtų pagalba jaunam politikui. Rinkimai yra ir reklama, o Juozapaičiui reklamos nereikia“, – įsitikinęs MRU docentas.
Juozapaitis gali suvienyti Matijošaičio priešininkus?
„Juozapaitis Kaune buvo išrinktas į vienmandatę, tai jis nėra visiškai atsietas nuo Kauno, pabrėžia, kad Kauno gyvenimą žino ir jį gyvena. Nėra, kad jis visiškai svetimas, iš šono pastatytas kandidatas. Veidas žinomas, galbūt ieškoma kažko, kas galėtų suveikti kaip atsvara Visvaldui Matijošaičiui“, – svarstė I. Petronytė-Urbonavičienė.
Pasak jos, 2019 m. rinkimai parodė, kad konservatoriai liko vienintele politine jėga Kaune, kuri gali priešintis „Vieningam Kaunui“ ir V. Matijošaičiui.
„Konservatoriai, kurie, kaip vieninteliai pagrįsčiau, su didesniu laimėjimo šansu, gali mesti tą pirštinę Matijošaičiui, stato ant kandidato, kuris gali būti patrauklus kaip asmenybė: vienmandatininkas, žinomas, ilgą laiką matytas kultūros sferoje, bet ir politikoje nebe naujokas.
Toks asmenybės pasirinkimas yra galimybė stipriau pasipriešinti Matijošaičiui. Svarbu pažymėti, kad neatsitiktinai Juozapaitis save pristato kaip telkiančią asmenybę, kviečia telktis tuos, kuriems nepatinka Matijošaičio valdymo stilius“, – tvirtino I. Petronytė-Urbonavičienė.
„Juozapaitį bandoma parodyti kaip nekonfliktišką asmenybę, telkiančią, patrauklią. Šie argumentai parodo, kodėl jis pasirinktas kandidatu Kaune. Konservatorių gretose nėra tiek daug kandidatų, kurie būtų palankiau vertinami ir galėtų tą vienybės ir telkimo žinutę transliuoti sėkmingiau ar nuoširdžiau“, – pridūrė ji.
Turi šansą iššauti Klaipėdoje
Klaipėdoje, kaip ir Vilniuje, geriau sekasi liberalioms politinėms jėgoms. Tačiau Klaipėdos konservatoriai tik su pavydu galėdavo žvelgti į kolegas Vilniuje. Jei sostinėje konservatoriai galėdavo džiaugtis antra ar trečia didžiausia frakcija taryboje, tai šio amžiaus pradžioje uostamiesčio taryboje sėdėdavo vos po kelis konservatorius, o rinkimuose Tėvynės Sąjunga du kartus tenkinosi vos penkta vieta.
Visgi reikalai taisosi. 2015 m. tarp partijų užimta 2 vieta ir iškovoti 4 mandatai, 2019 m. – 3 vieta ir 6 mandatai. Prieš ketverius metus konservatoriai Klaipėdoje surinko 7,6 tūkst. balsų, o tai jiems buvo daugiau nei du dešimtmečius neregėtas rezultatas.
„Sunku labai prognozuoti Vilniaus miestą, Kauną net nenoriu į prognozes dėti, nes kol kas dėliojasi, kaip bebūtų keista, kad Matijošaitis turi labai daug perspektyvų, nepaisant visų besivelkančių šleifų.
Bet turime naują ir įdomią situaciją Klaipėdos miesto savivaldybėje. Konservatorių kandidatui šansai tikrai yra labai aukšti. Atsižvelgiant į tai, kad reikėtų išsklaidyti tą mitą, kad Klaipėda yra liberalus miestas.
Jis seniai nebėra liberalus miestas, jeigu skaičiuosime, kiek balsų atiduoda už konservatorių kandidatus miesto gyventojai, tai konservatorių kandidatas turi labai dideles perspektyvas“, – teigė G. Burbulytė- Tsiskarishvili.
TS-LKD į Klaipėdos miesto mero postą kelia Seimo nario Audriaus Petrošiaus kandidatūrą.
Panevėžiui parinko geresnį kandidatą, nei Kaunui?
Šiaulių konservatorių fortu negalime laikyti, kadangi nežiūrint sėkmingųjų 1995 m. ir 1997 m. rinkimų, čia didelė sėkmė kregždutės lydimos partijos neaplankė.
Visai kita situacija Panevėžyje. Nei vėjai, nei audros konservatorių neišvertė iš Aukštaitijos miesto valdžios viršūnės – 1995–2011 metais vykusiuose savivaldos rinkimuose tik pirma vieta ir didžiausia frakcija miesto taryboje. Konservatorius iš valdžios olimpo išvertė kitos stichinės jėgos – tiesioginiai mero rinkimai ir rinkimų komitetai.
Buvęs Tėvynės Sąjungos narys Rytis Mykolas Račkauskas džiaugėsi sėkme tiek 2015 m., tiek 2019 m., kai jo į priekį vedamas komitetas laimėjo daugiausiai vietų taryboje, o jis pats šventė pergalę mero rinkimuose.
Šiuose rinkimuose TS-LKD į kovą meta Seimo narį Bronislovą Matelį, kuris ilgus metus dirbo žurnalistu ir redaktoriumi Panevėžyje, nepriklausomybės pradžioje dirbo miesto taryboje. V. Dumbliauskas mano, kad B. Matelis yra geras konservatorių pasirinkimas.
„Matelis yra geras kandidatas, ypač palyginus su Juozapaičiu. <...> Protingas žmogus, gimęs ir dirbęs Panevėžyje, senas panevėžietis“, – komentavo politologas.
