Tačiau kai kurie švietimo bendruomenės nariai tokį siūlymą aštriai kritikuoja – Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas netgi vadina durnyste, kiti ekspertai mokslo metų trumpinimą vadina pleistro klijavimu ant žaizdos, kai švietimo sistemai reikalinga rimta operacija.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Pertraukos šurmulys ir koridorius tirštas po pamokos užplūdusių mokinių – tokius vaizdus mokyklose galima išvysti dar ir birželio pabaigoje. Tačiau šią tvarką Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga siūlo keisti ir mokslo metus trumpinti bent iki birželio 10.
Esą trūksta mokytojų, mokymosi procesas birželį vykstant brandoms egzaminas yra neproduktyvus, o ilgesni mokslo metai neatnešė norimų rezultatų – mokinių pasiekimai nepagerėjo.
„Yra nusikaltimas vaikus laikyti mokyklose, kai nevyksta sklandus ugdymo procesas. Rastų ir gerų stovyklų, galbūt galimybė atsirastų vaikams ir dirbti vasarą arba skaityti geriau knygas kažkur prie ežero ar važiuoti pas senelius“, – komentuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.
Intensyviai dirbti iki birželio galo nenori ne tik mokiniai, o ir dalis mokytojų. Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos istorijos mokytoja Auksė Michailinaitė pastebi, kad mokinių nusiteikimas ir darbingumas birželį stipriai krenta, tad, pasak jos, geriau mokytis trumpiau, bet kokybiškai.
„Man nėra nieko liūdniau negu paskutinę savaitę vaikščiojimas mokinių ir prašymas „o pažiūrėkim filmą vietoj pamokos“. Aš pavargstu per tokias pamokas labiau negu vesdama pamokas. Mano manymu, vis tiek turim į kokybę orientuotis ir į darbo neimitavimą“, – sako istorijos mokytoja A. Michailinaitė.
O kitiems mokytojams kyla abejonė ar jie spės išeiti programas, mat mokslo metai ir taip perkrauti:
„Esu dirbusi anksčiau. Ką tai reiškia? Reiškia, kad anksčiau prasidėjo tas nesimokymas jau gegužės mėnesį. Visi jaučia atostogas ir gyvena atostogų nuotaikomis“, – komentuoja anglų kalbos mokytoja Sigita Grinaveckienė.
Neranda bendro sutarimo
Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos mokiniai mokslo metus užbaigia 10 dienų anksčiau negu kitos mokyklos. Pasak progimnazijos direktoriaus, mokytis trumpiau ar ilgiau – neesminis klausimas.
„Nebeskaičiuoti tam tikrų valandų, o skaičiuoti tam tikrą kokybę, kada mes ją pasiekiame tais metais, tada gal ir užbaigsime tą darbą. Lanksčiau, liberaliau gal reikia žiūrėti“, – teigia progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.
Tiesa, anot direktoriaus, mokinių motyvacija mokytis birželį priklauso ir nuo mokyklos bendruomenės sąmoningumo – tai yra ir tėvų atsakomybė.
„Labai savavališkai kai kurie tėvai žiūri ir pagal savo patogumą ima sprendimus daryti. Ir tada, jeigu vaikai mato, kad dalį vaikų tėvai išvežė kažkur poilsiauti arba išvežė pas senelius, nes tai yra patogiau jiems, tai jie ir gi nebenori lankyti“, – sako R. Remeika.
Švietimo, sporto ir mokslo ministrė Raminta Popovienė teigia, kad siūlymas trumpinti mokslo metus vertas diskusijos, mat birželį pedagogai būna susitelkę į brandos egzaminus.
„Mokyklose, kur yra egzaminų centrai, tas yra labai trukdoma, stabdoma ugdymo procesui. Ir kartais tikrai yra nenormali ta situacija, kad pamokos tampa kaip laisvalaikis“, – sako R. Popovienė.
Tačiau Vilniaus vicemeras švietimo ir ugdymo klausimais Vytautas Mitalas tokius pokyčius, kurie gali nulemti vaikų pasiekimus dešimtmečiams vadina durnyste.
„Durnystė yra, kai dėl sistemos, o ne dėl vaikų yra sudėliojami visi sistemos elementai“, – teigia V. Mitalas.
Ant švietimo sistemos lipdomi pleistrai
Pasiūlymas trumpinti mokslo metus skamba keistai ir Kauno technikos universiteto fakulteto dekanui Ainiui Lašui. Pasak jo, pagrindinė tokio profsąjungos siūlymo priežastis – sumažinti mokytojų krūvį, mat kai kurie jų dirba po 1,5 etato.
„Ar nesveikiau yra tiesiog išlyginti, sumažinti krūvį bendrai ir pasakyti, žiūrėkit, gal net pratęsim tuos mokslo metus, bet krūvis bus tolygesnis. Ir jums bus geriau, ir geriau jausitės, ir moksleiviai geriau jausis“, – sako A. Lašas.
Dekanas kelia klausimą, o ką vaikai veiks ilgesnių atostogų metu.
„Mes čia susirūpinę dėl ekranizacijos reikalo, bet tuo pačiu mes trumpinam metus ir ką tie vaikai veiks, jie greičiausiai, kol tėvai dirbs, tiesiog sėdės prie ekranų.“, – komentuoja A. Lašas.
A. Lašas teigia, kad tokie pasiūlymai yra ant švietimo sistemos lipdomi pleistrai, nors jai reikia rimtos operacijos. Ministerija diskutuos dėl 5 dienomis trumpesnių mokslo metų. Jei tokį siūlymą priims, pokytis įsigaliotų kitąmet.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.







































































































































































































































































