raminta popovienė

Sustiprintą muzikinį ugdymą vykdančios Šiaulių „Juventos“ progimnazijai nesutinkant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymu keisti ugdymo įstaigos nuostatas, ministrė Raminta Popovienė teigia, kad progimnazija galėtų tapti kitos mokyklos filialu. Pasak jos, tokiu būdu ugdymo įstaiga galėtų išlaikyti joje esančius moksleivius ir mokytojus. „Situacija yra susidariusi dėl tam tikrų priėmimo tvarkų neatitikimo. Dabar ji yra kaip progimnazija, vykdanti formalųjį ugdymą.

Naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog svarstoma grįžti prie reikalavimo, kad formuojant vienuoliktą klasę joje galėtų būti 12–15 moksleivių, o ne 21, kaip numatyta dabar. „Variantus teiksime kelis, nes kaip ir minėjome, kad geriausias, optimaliausias moksleivių skaičius turėtų būti arba toks kaip buvo – 12, kalbėsime galbūt ir dėl 15-os“, – antradienį po susitikimo su premjeru Gintautu Palucku Vyriausybėje žurnalistams sakė R. Popovienė.

Prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vairo stojusi socialdemokratė Raminta Popovienė žada per sausį suformuoti savo politinio pasitikėjimo komandą ir surasti viceministrus, kurie bus atsakingi už bendrąjį ugdymą ir sporto politiką. „Planuoju turėti per sausio mėnesį“, – antradienį po susitikimo su premjeru Gintautu Palucku Vyriausybėje žurnalistams sakė R. Popovienė.

Naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė savo kadencijos metu prioritetą sako skirsianti mokyklų tinklo reformos peržiūrai bei vadovėlių trūkumo problemai. Anot jos, tai karščiausi klausimai, kuriems sprendimus reikia rasti kuo greičiau. „Pagrindinis tikslas yra lygios galimybės visiems gauti kokybišką ugdymą.

Naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog mokytojo profesija turėtų tapti ne prestižine, o gerbiama, mokytojams turi būti užtikrintos orios darbo sąlygos. „Praeitoms Vyriausybėms ir dirbantiems žmonėms nepavyko, kad ji (mokytojo profesija – BNS) taptų 2025-aisiais prestižinė. Ir aš nežinau, ar ir tas žodis toks dabar jau gerai skamba, ar jis tinka“, – interviu BNS penktadienį sakė R. Popovienė.

Naujoji švietimo ministrė Raminta Popovienė iki balandžio žada peržiūrėti tvarką, numatančią, jog vienuoliktą klasę galima formuoti tik tada, kai ją sudaro 21 mokinys. „Mūsų sprendimas (dėl minimalaus vaikų skaičiaus klasėse – BNS) tikrai bus, mes turime padaryti artimiausiu laiku, iki balandžio mėnesio ar dar greičiau Vyriausybės nutarimu“, – interviu BNS penktadienį sakė R. Popovienė. „Kitą savaitę sėdame dirbti šiuo klausimu, bus sudaryta darbo grupė“, – teigė ministrė.

Nuo Naujųjų metų mokytojo profesijai turint tapti prestižine, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė abejoja, kad ši „Idėja Lietuvai“ iniciatyva buvo įgyvendinta. „Šiandien mokytojai patiria labai daug iššūkių, turi daug įtampos, streso. Tas pavadinimas „prestižinė“ neatitinka šiandienos situacijos“, – Eltai teigė R. Popovienė. Visgi, ministrė dėl neįgyvendinto tikslo neskuba kritikuoti konservatorių Vyriausybės.

Mokytojų darbo apmokėjimo tvarka turi būti aiškesnė ir paprastesnė, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. „(Mokytojų – BNS) darbo apmokėjimo tvarką turėtume peržiūrėti, kad ji būtų aiški. (...) Ir paprastesnė galbūt“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ penktadienį sakė ministrė.  Anot jos, pedagogų bendruomenė akcentuoja, kad mokytojai, turėdami vienodą darbo krūvį ir turėdami tą pačią kvalifikaciją, skirtinguose miestuose gauna skirtingus atlyginimus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė antradienį susitiko su šešių švietimo darbuotojams atstovaujančių profesinių sąjungų vadovais. Anot ministerijos pranešimo, per susitikimą trumpai apžvelgti profesinėms sąjungoms rūpimi klausimai: pedagogų, mokslo darbuotojų darbo sąlygos, mokytojų pritraukimas ir išlaikymas, įtraukiojo ugdymo organizavimas ir finansavimas, tolesnis bendradarbiavimas su ministerija.

Reikšdama nuogąstavimus dėl ugdymo turinio kaitos ir švietimo sistemos struktūrinių reformų Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų taryba kreipėsi į atsakingas šalies institucijas.

Kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministres, socialdemokratė Raminta Popovienė mano, jog susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda įtikino šalies vadovą savo kompetencijomis ir pasiruošimu dirbti Vyriausybėje. „Tikrai susitikimas ir pokalbis buvo labai konstruktyvus, manau, kad pristačiau tai, ką tikrai esu dirbusi, ką patyrusi pati iš savo praktikos.

Prezidentas Gitanas Nausėda iš kandidatės į švietimo ministres Ramintos Popovienės tikisi atskirties švietime sumažinimo. „Prezidentas visuomet pabrėžia, kad svarbiausias siekinys yra kokybiškas, socialiai teisingas, kiekvienam vaikui vienodai prieinamas švietimas“, – antradienį žurnalistams Prezidentūroje sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Jolanta Karpavičienė.

Kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministrės postą socialdemokratė Raminta Popovienė sako, kad tarp prioritetinių darbų mato mokytojų atlyginimų didinimą, įsiklausymą į bendruomenių rūpesčius. „Patys pirmieji prioritetiniai darbai, tie, kurie numatyti ir nacionaliniame partijų susitarime, tai ir mokytojų atlyginimų didinimas, ir tie darbai, kurie yra pradėti, bet juose yra problemos (...) – mokymo priemonių trūkumas, mokyklų tinklo klausimai“, – žurnalistams Seime sakė R. Popovienė.

Kauno rajono bendruomenė savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino, kad vakar įvyko neeilinis sutapimas – Šv. Valentino dieną Kauno rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje pasveikintas 100-tasis šių metų Kauno rajono kūdikis. „Sausio 31 dieną gimusi Odrė – Gerdos ir Lauryno Veikelių pirmagimė. Mažylės tėveliai juokavo, kad jų vos dviejų savaičių dukra jau pasiekusi daugiau, nei tėvai, tapo jubiliejiniu kūdikiu.

Visai Lietuvai puikiai žinomas aktorius bei TV3 laidos „Maisto kelias“ vedėjas Leonardas Pobedonoscevas ilgą karantino laikotarpį leido užsiimdamas nuo vaidybos itin atitolusia veikla – statybomis. Įsirenginėdamas sodybą Arklėnų kaime ir remontuodamas butą Paupyje, vyras pats mielai į rankas ima plaktuką ir pluša ištisas dienas.  Laimei, šią vasarą jis atrado dar vieną aistrą, kuri padėjo Leonardui prasiblaškyti ir ištrūkti iš užsistovėjusios rutinos.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Kauno mero Visvaldo Matijošaičio noras atsiriekti 99 geriausias Kauno rajono gyvenvietes subliuško dar pernai. Tačiau, matyt, V. Matijošaičio šūkis gali būti – be rajono nenurimsim. Pasirodo, Kauno meras turi naujų planų – Kauno rajone nori statyti tiltą.

Keičiant savivaldybių ribas reikės visų dalies teritorijos netenkančios savivaldybės gyventojų apklausos. Pokyčiams turės pritarti daugiau kaip pusė ir prie kitos savivaldybės jungiamos, ir liekančiosios teritorijos gyventojų. Seimas antradienį 78 balsais „už“, trims parlamentarams balsavus prieš ir 12 susilaikius priėmė tokią Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisą. Ji įsigalios pasirašius prezidentui Gitanui Nausėdai.

Kauno rajono gyventojai telkia pagalbą kovai prieš Kauno merą. Jie piktinasi, kad Visvaldo Matijošaičio užmojai prie miesto prijungti 13 turtingiausių rajono seniūnijų likusią rajono dalį visiškai nuskurdins. Kauniškiai surinko daugiau kaip 20 tūkt. parašų su reikalavimu padėti ir atvežė juos į Vilnių centrinei valdžiai. Prašymų nepalikti jų vienų prieš Kauno valdžią sulaukė ir Kaune viešėjęs prezidentas.

Naujas vaikų maitinimo modelis sukėlė nemažai diskusijų tiek visuomenės, tiek politikų tarpe. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija savo pranešime teigia, kad vaikų mitybą veikia milžiniški komerciniai interesai. „Deja, geri norai sveikai maitinti vaikus pradėti vykdyti skubotai kaip ir daugelis kitų dabartinės valdžios reformų.

Grupė Seimo narių siūlo kitus metus skelbti Laikinosios sostinės metais. Taip būtų paminimas šimtmetis nuo Kauno tapimo laikinąja Lietuvos sostine. „2019 metais sukanka 100 metų, kai 1919 metų sausio 2 dieną iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Lietuvos vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Respublikos Laikinąja sostine ir jau Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metinės buvo minimos jau Kaune“, – rašoma Seimo narių parengtame projekte.

Sprendimui trauktis iš koalicijos su valstiečiais paklusę socialdemokratai, neturintys reikiamų 7 narių, kol kas dirbs mišrioje Seimo narių grupėje, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Gintautas Paluckas. Tai jis pareiškė po to, kai socialdemokratas Mindaugas Bastys apsisprendė nedirbti nė vienoje socialdemokratų frakcijoje.

Skylant Socialdemokratų partijos frakcijai Seime vyksta šio pavadinimo dalybos. Partijoje likę socialdemokratai nutarė pradėti derybas su buvusiais bendražygiais dėl minėto frakcijos pavadinimo, tuo metu vadinamieji maištininkai nutarė geruoju jį atiduoti ir ketvirtadienį pakeitė frakcijos vardą. „Jie be reikalo šaukia, kad mes neatlaisviname frakcijos pavadinimo.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijoje kol kas lieka dirbti ir partijos nario bilietą turintys parlamentarai, ir palikę socialdemokratus dėl prieš partijos valią pasirašytos bendradarbiavimo sutarties su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Seimas pasisakė už tai, kad mokyklų vadovai į darbą būtų skiriami penkerių metų kadencijai ir šios kadencijos nebūtų ribojamos. Parlamentas antradienį svarstydamas prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas Švietimo įstatymo pataisas pritarė konservatoriaus Antano Matulo siūlymui, kuriuo atsisakoma mokyklų vadovų kadencijų ribojimo. Pritarus įstatymo projektą iš esmės keičiančiam siūlymui, jo svarstyme padaryta pertrauka.