Apie siūlomas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas trečiadienį spaudos konferencijos metu paskelbė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Spręsdami darbo jėgos trūkumo ir humanitarines problemas, privalome nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
„Mums reikalingi papildomi saugikliai, kad užkirstume kelią galimam piktnaudžiavimui“, – pridūrė ji.
Įpareigotų dirbti visą darbo laiką, ne daugiau nei pas tris darbdavius
Pataisomis darbdaviui siūloma nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti reikalavimą darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį.
Taip pat siūloma riboti darbą keliems darbdaviams – užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas tris darbdavius. Anot A. Bilotaitės, jei darbdavys pasikviečia į Lietuvą užsienietį, nes jam reikia daugiau darbo jėgos, pats darbdavys turi numatyti, kad užsienietis pas jį ir dirbs visą sutartyje numatytą darbo laiką.
„Kas vyksta – yra deklaruojama, kad atvyksta dirbti pas vieną darbdavį, bet, jei patikrini, pamatai, kad pas tą darbdavį, kuris už jį turi būti atsakingas, asmuo dirba tik vieną valandą per savaitę ir kitas valandas dirba pas kitus 10 darbdavių“, – sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Jos teigimu, didžiausią piktnaudžiavimas stebimas vežimo ir statybų sektoriuose.
„Pavežėjų atvejai yra dar kiti – kad leidimą gyventi šalyje darbo pagrindu turintys užsieniečiai dar išsiima individualios veiklos leidimus ir laisvu nuo darbo metu dirba pavežėjais. Tai yra legalu, bet vėliau tiesiog paaiškėja, kad tame darbe, kuriam paprašė leidimo gyventi, dirba valandą per savaitę, o iš tikrųjų likusį laiką dirba pavežėju. Tai tokiu būdu ir apeinamos tos migracijos procedūros“, – aiškino E. Gudzinskaitė.
Jei paaiškės, kad užsienietis dirba ne visą sutartyje numatytą darbo laiką, taip pat jei nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, kai tokia pareiga numatyta Lietuvos teisės aktuose, bus pagrindo neišduoti arba panaikinti jo leidimą gyventi.
Lietuvoje siūloma leisti dirbti tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams, atsisakyti galimybės dirbti į šalį atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza.
Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūloma nustatyti naują kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu, apskaičiavimo formulę, kurią, anot A. Bilotaitės, vėliau pristatys SADM.
Pasak A. Bilotaitės, artimiausiu metu šios pataisos keliaus į Vyriausybę, o jai pritarus, pavasario sesijoje įstatymo pakeitimai turėtų būti pateikti Seimui.
Atvyksta mažiau Baltarusijos ir Rusijos piliečių
E. Gudzinskaitė taip pat pažymi, kad pernai Seimo įtvirtintos nacionalinės sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl atvykimo į Lietuvą pastebimai mažina šių valstybių piliečių srautus.
„Sugriežtintos priemonės duoda rezultatų, todėl, kad pastaraisiais mėnesiais Baltarusijos piliečių atvykstančių į Lietuvą skaičius auga daug lėčiau nei praėjusiais metais. Be to, pradėjo mažėti šalyje gyvenančių Rusijos piliečių“, – sakė E. Gudzinskaitė.
„Pernai dėl saugumo priežasčių buvo panaikinti 197 leidimai gyventi Baltarusijos ir 25 leidimai gyventi Rusijos piliečiams. Dėl saugumo neišduotas 951 leidimas šalyje gyventi Baltarusijos ir 163 leidimai Rusijos piliečiams“, – pridūrė departamento vadovė.
Kaip praneša VRM, šiuo metu įmones ir užsieniečius Lietuvoje tikrina Migracijos departamento darbuotojai, policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), taip pat Darbo, Mokesčių inspekcijos ir kitos institucijos.
„Per šių metų sausio-vasario mėn. visoje šalyje patikrintas 641 užsienietis ir nustatyta 17 nusikalstamų veikų. 2023 m. už migracijos taisyklių nesilaikymą administracinė atsakomybė pritaikyta beveik 6000 asmenų“, – skelbia ministerija.
Akcentuojama, kad nuo pernai sustiprinta ir užsieniečių kontrolė – už piktnaudžiavimus migracijos taisyklėmis pernai atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi arba jis panaikintas iš viso 6112 asmenims. O per 2 šių metų mėnesius – 1807 asmenims, skelbia VRM.
Pasieniečių vadas: Lietuva susidūrė su beprecedente antrine migracija
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) kartu su Lietuvos policija, Migracijos departamentu, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybine darbo inspekcija ir savivaldybėmis pernai įvykdė daugiau nei 200 užsieniečių ir įmonių patikrinimų, sako pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
„Buvo suorganizuoti 245 reidai, kai buvo tikrinamos įvairios įmonės, Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Reidų metu nustatyta virš 20 neteisėtai Lietuvos teritorijoje esančių asmenų, taip pat kiti administracinės teisės pažeidimai.
Šiais metais suorganizuotas 21 reidas. Patikrinta virš 600 asmenų. Planuojama, kad šiais metais tokių reidų bus organizuojama daug daugiau“, – kalbėjo VSAT vadovas.
Praėjusiais metais Lietuva susidūrė su beprecendente antrine migracija iš Latvijos Respublikos teritorijos, kai neteisėti migrantai arba savo iniciatyva, arba buvo gabenami per Lietuvos Respublikos teritoriją į Lenkiją arba kitas Europos Sąjungos valstybes.
„Bendrų priemonių su mūsų kaimyninių valstybių sienos apsaugos tarnybų dėka nemažai tokių asmenų buvo sulaikyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir perduoti Latvijos Respublikos pasienio pareigūnams. Pernai tokių asmenų Latvijos sienos apsaugos tarnybos pareigūnams buvo perduota 1085, šiemet – 18“, – teigė R. Liubajevas.
Jis taip pat pažymėjo, kad nuo praėjusių pasieniečiai atlieka sustiprintus asmenų ir transporto priemonių patikrinimus pasienio kontrolės punktuose.
„Rusijos piliečių atžvilgiu ši priemonė taikoma nuo Laikinojo ribojamųjų priemonių įstatymo įsigaliojimo, o Baltarusijos piliečių atžvilgiu nuo praėjusių metų vasaros. Tokių patikrinimų metu nustatyti piliečiai, kurie galimai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai. Iš viso į Lietuvos teritoriją nuo 202 m. neįleista buvo 1370 Rusijos piliečių ir daugiau nei 1000 Baltarusijos piliečių“, – sakė VSAT vadas.
Nuo praėjusių metų Lietuvoje uždaryti keturi – Lavoriškių, Raigardo, Šumsko ir Tverečiaus – pasienio kontrolės punktai.
Nuo kovo 1 d. uždraudžiamas pėsčiųjų ir dviratininkų vykimas per Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus, draudžiamas keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas Kenos ir Kybartų geležinkelio pasienio kontrolės punktuose ir iki 50 proc. apribojamas leidimų skaičius reguliarų tarptautinį keleivių vežimą autobusais vykdantiems Baltarusijos ir Lietuvos vežėjams.
Išaugo užsieniečių Lietuvoje skaičius
Pasak ministerijos, pernai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą – šiandien šalyje gyvena virš 227 tūkst. užsieniečių. Tai sudaro 8,1 proc. visų Lietuvos gyventojų.
Darbo pagrindu atvykstančių dirbti užsieniečių Lietuvoje šiuo metu virš 114 tūkst. 2023 m. priimta 16 tūkst. sprendimų uždrausti atvykti užsienio piliečiams į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Per pirmuosius šių metų mėnesius priimti 244 tokie sprendimai.
Iš užsienio šalių į Lietuvą atvykusių darbuotojų skaičius per 2023 metus išaugo 65 proc. iki 142 tūkst., daugiausia jų – iš Baltarusijos, remdamasi darbdavių pranešimais trečiadienį skelbia Užimtumo tarnyba.
Didžioji dalis dirbančių užsieniečių metų pradžioje buvo piliečiai iš trečiųjų šalių – 131,4 tūkst., arba 65,5 proc. daugiau nei prieš metus, tuo metu Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių dirbo 10 tūkst., arba 66,7 proc. daugiau.
Daugiausiai atvykėlių metų pradžioje buvo iš Baltarusijos – 47,7 tūkst., arba beveik 1,6 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Ukrainiečių skaičius augo 37 proc. – iki 44,8 tūkst., uzbekų – 3,7 karto iki 6,6 tūkst., kirgizų – 2,2 karto iki 5,6 tūkst.
Daugiausia Lietuvoje dirbančių ES piliečių yra iš Rumunijos (2,9 tūkst.), Latvijos (2,4 tūkst.) ir Lenkijos (1,5 tūkst.), Bulgarijos (1 tūkst.) ir Italijos (300).
