Pakeitimai numato dezinformacijos apibrėžimą, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už jos skleidimą, galimybę institucijoms reaguoti greičiau.
Taip pat atsakomybę už automatizuotų „SIM spiečių“ – įrenginių, kurie naudoja didelį kiekį SIM kortelių tam, kad galėtų nukreipti ar priimti telefono skambučius bei tekstinius pranešimus, naudojimą dezinformacijai skleisti.
Be kita ko, pareigą socialinėms platformoms bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis ir šalinti pavojingą turinį.
Pasak pataisas ruošusios D. Ulbinaitės, paketu siekiama institucijoms suteikti realius įrankius atremti informacines atakas bei kriminalizuoti melagingos informacijos sklaidą, kuria siekiama pakenkti šalies nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai.
„Gindamiesi nuo geopolitinių grėsmių ir Kremliaus provokacijų bei įvairių hibridinių atakų, mes uždarėme sienas, mes didiname gynybos biudžetą, tačiau informaciniame kare, kuriame jau seniai esame, neturime net būtiniausių teisinių įrankių“, – kalbėjo politikė.
„Šiandien taisome padėtį, atliepdami iš Konstitucijos kylantį įpareigojimą kriminalizuoti dezinformaciją, nes tai yra nusikaltimas“, – tikino ji.
Pristatomas teisėkūros paketas apima Visuomenės informavimo, Informacinės visuomenės paslaugų, Elektroninių ryšių įstatymus bei Administracinių nusižengimų ir Baudžiamuosius kodeksus.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, viešosios teisės katedros vedėjas Johanas Baltrimas teigė, jog pakeitimuose „pavyko paruošti puikiai subalansuotas formuluotes, kurios turi sąlygas prisidėti prie pasvertos, proporcingos gynybos informacinio karo fronte“.
Anot Žurnalistų etikos inspektoriaus Dainiaus Radzevičiaus, ypač svarbu turėti poveikio priemones, kad būtų galima kuo greičiau sustabdyti melagingos informacijos platinimą.
Tuo metu Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkės pavaduotojas Darius Kuliešius teigė palaikantis iniciatyvą stiprinti valstybės informacinę erdvę.
„Iš savo pusės prisidėjome dirbdami kartu ir siūlydami elektroninių ryšių ir administracinių nusižengimų kodekso pataisas tam, kad būtų uždrausta naudoti (...) SIM botams ir „SIM spiečiams“ reikalingą techninė įranga“, – sakė jis.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, praėjusiais metais šalyje užfiksuota beveik 3,9 tūkst. kibernetinių incidentų – 63 proc. daugiau nei 2023-aisiais, taip pat išaugo sisteminių pažeidžiamumų skaičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
