Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praeitą savaitę nekilnojamojo turto projektų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ tikino, kad statybos projektų vadovui siūlo 5 tūkstančių eurų atlyginimą „į rankas“.
Tiesa, Lietuvoje, net ir siūlant 5 tūkst. eurų atlyginimą į rankas, darbdaviams vis tiek tenka gerokai pasistengti ieškant tinkamų darbuotojų – tokie specialistai patys darbo nesiūlo ir įprastų skelbimų neseka, todėl įmonės vis dažniau juos vilioja per „galvų medžioklę“.
Darbo portalo CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė kalbėjo, kodėl aukštos kvalifikacijos specialistai retai reaguoja į darbo skelbimus.
„Kandidatų skaičius ir jų aktyvumas priklauso nuo specialisto paklausos rinkoje, įmonių konkurencijos, reputacijos, vietovės ir siūlomų papildomų naudų“, – įvertino ji.
Kodėl žmones ne visada vilioja didelis atlyginimas?
Ekspertė pasidalijo, kas gali lemti, kad darbuotojų kartais nevilioja itin didelis darbo užmokestis.
„Kandidatavimo srautai labai priklauso nuo pareigų srities ir lygio. Reikia įvertinti, kiek tokio lygio specialistų yra rinkoje. Koks jų judėjimas darbo rinkoje, ir kodėl jie keičia darbą.
Taip pat reikia atsižvelgti, kiek įmonių konkuruoja dėl aukštos kvalifikacijos specialistų. Žinoma, kiek įmonė sulauks kandidatų, priklauso ir nuo pačios įmonės dydžio, žinomumo, reputacijos.
Taip pat svarbu, kokioje vietovėje įsikūrusi įmonė. Ką be atlyginimo įmonė siūlo kandidatui, koks yra papildomų naudų krepšelis“, – teigė pašnekovė.
Kaip darbo portalo CV-Online marketingo vadovė pasakojo, kandidatai įvertina patį darbo pobūdį, kandidatui keliamus reikalavimui ir pasveria, ar siūlomas atlygis atitinka atsakomybės lygį bei darbo sudėtingumą.
Taigi, pasak R. Karavaitienės, ne vien atlyginimas lemia, kaip greitai bus surastas darbuotojas, ypatingai, jei ieškoma paklausių specialistų, kur iš esmės, ne įmonės renkasi sau kandidatus, o kandidatai renkasi sau tinkamą įmonę.
Skirtingos darbo sritys sulaukia įvairių kandidatų
Ekspertės manymu, darbo rinkoje kandidatų skaičius skiriasi pagal sritį: rinkodaros ir vadybos sritys sulaukia daug kandidatų, o inžinerijos ir technologijų – mažai dėl didelės paklausos ir riboto specialistų skaičiaus.
„Pavyzdžiui, rinkodaros, komunikacijos, organizavimo, valdymo srities darbo pasiūlymai aukštos kvalifikacijos specialistams sulaukia gausaus kandidatų kiekio.
Tuo metu – inžinerinės, technologinės pozicijos negali pasigirti itin gausiu kandidatavimu.
Tai iš esmės atspindi darbo rinkos sudėtį bei paklausos ir pasiūlos netolygumus. Inžinerinių, technologijų srities darbuotojų paklausa itin aukšta, o tokių kandidatų kiekis rinkoje ribotas“, – pastebėjo ji.
Pasak R. Karavaitienės, geri specialistai jau turi gerą darbą ir tam, kad pradėtų dairytis kito, neretai neturi priežasčių. Pasirodo, aukštos paklausos specialistai yra dažniausiai medžiojami, jų ieškoma aktyvios ir tiesioginės paieškos būdu.
Tiesa, labai retai kada pakanka vien paskelbti darbo pasiūlymą ir tikėtis, kad į jį iš karto atsilieps daugybė puikių kandidatų. Tenka pasitelkti daugiau įrankių, kanalų, būdų kaip surasti tą gerą specialistą, jį sudominti, pasiūlyti darbą. Dėl struktūrinio darbuotojų trūkumo įprastinė pasyvi darbuotojų paieška gali ir neduoti trokštamo rezultato.
Darbo paieška neapsiriboja vien skelbimais
R. Karavaitienės teigimu, įmonės, ypač ieškančios aukštos paklausos specialistų, supranta, kad darbuotojų paieška neapsiriboja skelbimais, todėl taiko ir tiesioginę paiešką, kad pasiektų net pasyvius kandidatus.
Pasak ekspertės, įmonės, kurios perprato naujas darbo rinkos taisykles, jau žino ir supranta, kad darbuotojų paieška vienu skelbimu viename portale nesibaigia, tai tik pirmieji žingsniai ir vienas iš darbuotojų paieškos elementų. Tiesioginė darbuotojų paieška itin dažnai taikoma aukštos paklausos – žemos pasiūlos pozicijose.
Anot ekspertės, tiek darbdaviai, tiek patys kandidatai turi lūkesčius savo darbdaviams, todėl nenuostabu, kad darbo rinka susiduria su iššūkiais.
„Ne tik darbdaviai turi lūkesčių kandidatams, bet ir kandidatai bei darbuotojai turi lūkesčių įmonėms. Kandidatai renkasi ne tik sau tinkamą darbą, bet ir darbdavį.
Darbo rinka susiduria su nemenkais iššūkiais: senstančia ir mažėjančia populiacija, struktūriniu darbuotojų trūkumu, įgūdžių atotrūkiu (perkvalifikavimu ar naujų įgūdžių mokymusi), paklausos ir pasiūlos skirtumais, regioniniais skirtumais, pasikeitusiais kandidatų lūkesčiais ir panašiai“, – akcentavo R. Karavaitienė.
Ji taip pat pabrėžė, jog nors darbo užmokestis yra labai svarbus aspektas, jis nėra vienintelis, į kurį būsimas darbuotojas atkreipia dėmesį.
„Darbuotojų pritraukimas ir išlaikymas pastaraisiais metais darbdaviams yra vienas iš pagrindinių iššūkių.
Kandidatai darbą vertina ne tik pagal darbo funkcijas ir už tai gaunamą atlygį, bet ir darbo turinį, įdomumą – prasmę, darbo krūvį, asmeninio ir profesinio gyvenimo balansą, lankstumą, karjeros galimybes ir t.t.
Atlyginimas, žinoma, itin svarbu, bet ne tik jis“, – savo vertinimą pateikė CV-marketingo darbo vadovė.
Kaip ieško darbuotojų už 5 tūkst. eurų algą?
„Hanner“ vadovas praeitą savaitę naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad žmonės, kurie gauna 5 tūkst. eurų į rankas, darbo skelbimų neskaito.
Anot jo, jie dirba nuo ryto iki vakaro ir juos darbdaviai gali rasti tik specialiai samdydami kitus žmones, kurie ieško tokių darbuotojų, seka rinkoje, kam geriausiai sekasi, ir asmeniškai kalbina.
„Yra toks žargonas „galvų medžioklė“. Taip ieškomi tie aukštesnio lygio specialistai. Tik taip galima surasti tokius žmones. Tokių dirba ir pas mus, ir kitose kompanijose.
Tai yra tiesiog žmonės, kurie dirba savo darbą ir jį gerai išmano, taigi jiems nėra reikalo skaityti darbo skelbimų. Per darbo skelbimus mes ieškome žmonių į paprastesnes pozicijas“, – aiškino A. Avulis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
