Komiteto pirmininkas Ričardas Juška akcentavo, kad pritarus dabartiniam projekto variantui, didelė atsakomybė kristų ant Vyriausios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pečių. Tad jis siūlė kreiptis į Vyriausybę ir Finansų ministeriją, siekiant išsiaiškinti galimas papildomo VTEK finansavimo galimybes. R. Juška pridūrė, jog reikėtų susitikimo ir su siūlymo autoriumi Laurynu Kasčiūnu.
„Išvada parašyta vasarą, kalbama apie biudžetą, biudžetas tvirtinamas rudenį ir lėšų numatytų nėra. Požiūris nesuprantamas“, – trečiadienį vykusio posėdžio metu kalbėjo R. Juška.
Pastarajam antrino ir VTEK pirmininkas Gediminas Sakalauskas.
„Nėra aptariamas nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių klausimas. VTEK pridedamos naujos funkcijos, bet finansavimas stringa jau labai seniai“, – įstatymo projekto spragas komentavo G. Sakalauskas.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) atstovė Vilmantė Grencienė posėdžio metu akcentavo, jog kilo klausimų ir dėl to, ką reikėtų nurodyti minimoje deklaracijoje bei kas užtikrintų šios pareigos vykdymą.
„Visa kontrolė tektų VTEK, duomenys yra pakankamai jautrūs ir komisija nėra visiškai pajėgi užtikrinti nuostatos įgyvendinimą. Įgyvendinimas labai komplikuotas šiai dienai“, – jai antrindamas kalbėjo VTEK pirmininkas.
Reaguodamas į kilusius klausimus, R. Juška siūlė suorganizuoti susitikimą tarp komiteto narių, siūlymo iniciatoriaus L. Kasčiūno ir VDAI, VTEK.
Praėjusių metų Seimo pavasario sesijoje po pateikimo buvo pritarta Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigiamoms Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisoms, numatančioms prievolę valstybės politikams, pareigūnams, tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, teisėjams, valstybės ir savivaldybių įmonių vadovams viešai paskelbti galimas sąsajas su verslais, bendradarbiaujančiais su Minsko ir Maskvos režimams pavaldžiais juridiniais asmenimis.
Įstatymo pakeitimu siūloma, kad asmenys, deklaruodami savo viešuosius ir privačius interesus, nurodytų informaciją apie su jais susijusius juridinius asmenis, vykdančius veiklą su Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis. Šiuo metu įstatyme tokio reikalavimo nėra numatyta – t. y., Seimui priėmus įstatymo projektą, teikiant privačių interesų deklaraciją bus privaloma nurodyti galimas sąsajas su valstybėmis agresorėmis.
