Pasak komiteto pirmininko Ričardo Juškos į posėdį planuojama pakviesti Finansų ministerijos atstovus ir kitus suinteresuotus asmenis.
VVSK pirmininkas tikina, kad įstatymą gali tekti grąžinti tobulinti. Remdamasis specialistų vertinimu jis akcentuoja, kad šio įstatymo projekto tikslų pasiekti neįmanoma, mat to neleistų padaryti ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR).
R. Juška akcentavo, kad pritarus dabartiniam projekto variantui, didelė atsakomybė kristų ir ant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pečių.
Praėjusių metų Seimo pavasario sesijoje po pateikimo buvo pritarta Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigiamoms Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisoms, numatančioms prievolę valstybės politikams, pareigūnams, tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, teisėjams, valstybės ir savivaldybių įmonių vadovams viešai paskelbti galimas sąsajas su verslais, bendradarbiaujančiais su Minsko ir Maskvos režimams pavaldžiais juridiniais asmenimis.
Įstatymo pakeitimu siūloma, kad asmenys, deklaruodami savo viešuosius ir privačius interesus, nurodytų informaciją apie su jais susijusius juridinius asmenis, vykdančius veiklą su Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis. Šiuo metu įstatyme tokio reikalavimo nėra numatyta – t. y., Seimui priėmus įstatymo projektą, teikiant privačių interesų deklaraciją bus privaloma nurodyti galimas sąsajas su valstybėmis agresorėmis.
Klausimas svarstymui buvo perduotas VVSK.
Seime panašios iniciatyvos dėl verslų, tęsiančių veiklą Rusijoje, kilo ir anksčiau. Liberalas Raimundas Lopata kartu su grupe parlamentarų registravo rezoliuciją „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo”, kuria siūlė įpareigoti verslininkus ir įmones, kurie turi komercinių interesų Rusijoje, užsiregistruoti specialios komisijos viešajame registre ir pagrįsti, kodėl jie tęsią savo veiklą karą prieš Ukrainą pradėjusioje šalyje.
Tuo metu Rusijos verslininkams siūlyta neleisti ir įsigyti bei turėti nekilnojamojo turto Lietuvoje be specialaus Vyriausybės leidimo, taip pat raginta svarstyti nekilnojamo turto įsigijimo Lietuvoje apribojimus Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims.
