Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Zoja – vilnietė, bet vos tik atšyla orai, skuba į savo sklypelį Rokantiškių soduose. Ten stengiasi praleisti kuo daugiau laiko.
„Dabar, kai aš pensininkė, man svarbiausia gyvenime – sodas. Jis man duoda gyvenimą, aš vasarą turiu čia važiuoti, dirbti, vaikščioti“, – kalbėjo Zoja.
Moteris kasmet užsiaugina įvairiausių daržo gėrybių.
„Pasodinta česnakas, svogūnas bus, bus aguročių, agurkai bus“, – vardijo moteris.
Netoli Zojos sklypą turintis Andrėjus daržovių beveik neaugina.
„Žolės pasodinta, gėlės, supynės, baseinas, pirtis. – Bulvių neauginat? – Ne, neapsimoka dabar. Ko čia už tas kapeikas vargt“, – tikino kolektyvinio sodo gyventojas.
Esą prieštarauja Konstitucijai
Kaip sako Andrėjaus kaimynas, irgi Andrėjus, dauguma žmonių šiuose soduose nebe sodininkai, o tiesiog gyventojai.
„Dabar, atrodo, iš 300 sklypų, 250 jau namai, sodų beveik neliko. Jau dabar kaip privačių namų rajonas“, – kalbėjo vyras.
Tačiau dalis politikų užsimojo tarsi kaime, bet jau beveik miestietiškai gyvenančius sodų gyventojus paversti miestiečiais. Grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį teismą, kad šis išaiškintų, ar XXI a. darnaus miesto principų neatitinkantis teritorijų reguliavimas soduose dera su Konstitucija.
„Čia yra sovietinis reliktas, kuris yra vietoj daržų virtęs gyvenamaisiais kvartalais ir valdomas ne pagal dabartinę Konstituciją. Yra centrinė valdžia, yra savivalda, o čia atsiranda kažkas, kur valdoma visiškai skirtingai“, – dėstė Aplinkos apsaugos komiteto narys Simonas Gentvilas.
Pirmieji kolektyviniai sodai Lietuvoje atsirado prieš 75-erius metus, iš pradžių valdžia leido statyti namelius iki 20 kvadratinių metrų, prasidėjus šaltajam karui, leistiną plotą padvigubino, neva kad būtų kur žmonėms evakuotis.
Dabar Lietuvoje yra apie 220 tūkst. sodo sklypų ir apie 1,4 tūkst. pačių sodo bendrijų. Aplinkos ministerija jau parengė įstatymo projektą, kad jų nebeliktų.
„Pagal tą projektą kaip ir dingtų sodininkų bendrijų įstatymas, visa pagrindinė kalba eitų apie bendro naudojimo objektus, jų valdymą“, – paaiškino aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas.
Valdžia naikinti sodų bendrijas panoro neva dėl gausybės skundų, kad pirmininkai blogai dirba.
„Sodų bendrijų pirmininkai turi perteklines galias, kurių dažnai nei meras, nei administracijos direktorius savivaldoje neturi ir jų niekas nekontroliuoja“, – teigė S. Gentvilas.
Kyla pasipriešinimas
Bet vos tik prakalbo apie sodų naikinimą, sulaukė pirmininkų pasipriešinimo.
„Tose teritorijose jie tvarkosi puikiai, valdymas tų bendrijų yra skaidrus, geras ir jūs tik čia nelįskit pas mus į sodus, nes tai yra vos ne mūsų prigimtinė teisė“, – kalbėjo K. Žuromskas.
„Jeigu jie nori būt sodininkais, tegul būna. Kitom bendrijom, net daug tokių bendrijų, tikrai nesvarbu, kaip jas vadinsit, sutvarkykit gatvę, galit mus išbraukt, bet sutvarkykit, atveskit vandenį ir kanalizaciją“, – dėstė Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis.
O patys gyventojai, jei pirmininkas geras, ir permainų nenori.
„Bendrija vis tiek geriau žmonėms, pas mus yra pirmininkas, yra valdyba, susirinkimai. Mes sprendžiam, ką darysim, ar šviesą pravesti, ar kelią remontuoti“, – vardijo kolektyvinio sodo gyventoja Zoja.
Valdžia atkerta – jei sodai virs miesto dalimi, ši ir kelius prižiūrės, ir vandentiekį įrengs. Į šiuos plotus gviešiasi ir statybininkai, kurie čia mato galimybę statyti daugiabučius. Vis dėlto pasipriešinimo sulaukusi valdžia nuo sodų naikinimo susilaiko, pirmiausia žada išsiaiškinti, kiek ten sodininkų liko, o kiek gyvena nuolat.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.





































































































































































































































































