VUL Santaros klinikų Širdies ir kraujagyslių vaizdinių tyrimų skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė konstatavo, kad arterinė hipertenzija yra šio amžiaus rykštė.
„Tai yra civilizacijos liga, kurią mes mokame už ilgą gyvenimą“, – apibendrino ji.
Pasak gydytojos, padidinto kraujo spaudimo liga yra labiausiai paplitusi širdies ir kraujagyslių liga.
„Jei pateiktume nedidelės statistikos, imant amžiaus grupę nuo 30 iki 79 metų pasaulyje arterinė hipertenzija serga beveik 1,3 mlrd. asmenų. Ir žinome visai nelinksmą statistiką – dar 2013 m. mokslininkai paskelbė tyrimų rezultatus, kad minėtoje amžiaus grupėje tik mažiau nei pusė asmenų žino, kad jų kraujospūdis yra padidintas.
Iš tų žinančių mažiau nei pusė gydosi ir tik 13 proc. besigydančių pasiekiame tikslinį kraujo spaudimą. Tik galima įsivaizduoti, koks tai yra ledkalnio fenomenas – ką mes matome virš vandens, tai tik mažoji dalis sergančiųjų“, – nuotolinės konferencijos metu pasakojo gydytoja.
Ligos – „nebyliosios žudikės“
Pasak jos, arterinė hipertenzija, kaip ir dislipidemija, ne veltui vadinamos „nebyliosiomis žudikėmis“.
„Dauguma pacientų padidinto kraujospūdžio nejaučia. Kai nejaučia, tai ir nediagnozuojama, nesikreipi, nežinai, kad sergi. Tuo metu padidintas kraujo spaudimas daro savo blogąjį darbą.
Žinome, kad yra tiesinė priklausomybė tarp padidinto kraujospūdžio ir tokių komplikacijų kaip infarktas, insultas, vainikinių arterijų liga, periferinių arterijų liga, širdies nepakankamumas, lėtinė inkstų liga“, – kalbėjo S. Glaveckaitė.
Ji pridūrė, kad yra nustatyta, jog kiekvienam sistolinio kraujospūdžio padidėjimui 20 mmHg ar diastolinio – 10 mmHg, rizika mirti nuo insulto arba išeminės širdies ligos, infarkto padvigubėja.
Per aukštas kraujospūdis pažeidžia taip vadinamus organus-taikinius – siaurėja, kinta arterijos, ne tik visos stambios, bet ir smulkios, pavyzdžiui, inkstų arterijos.
Tiesa, nors daugumai asmenų, turinčių padidintą kraujospūdį, simptomų nėra, dalis gali dažniausiai jausti galvos skausmą pakaušyje, viršugalvyje.
„Kiti pažymi, kad net lyg kartais sunku mąstyti, gali būti nuovargis, kažkoks diskomfortas krūtinėje, kai kraujospūdis labai aukštas, gali jausti stiprų širdies plakimą. Dėl to net gali varginti nemiga. Požymiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, jei dažnai kraujuoja iš nosies ar akių junginėje vystosi kraujosrūvos. Bet tai nebūna dažnai, geriausia yra kraujospūdžio matavimas“, – vardijo profesorė.
Koks yra idealus kraujospūdis?
Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė, virš 90 proc. visų sergančiųjų diagnozuojama pirminė arterinė hipertenzija. Tai reiškia, kad nėra nustatoma vienos priežasties, kodėl atsiranda ši liga.
„Manoma, kad yra kompleksinis įvairių genetinių, aplinkos veiksnių veikimas, dar labai svarbūs yra ir amžiniai pokyčiai“, – vardijo kardiologė.
Vienas rizikos veiksnių yra ir šeiminė anamnezė, tai yra jei kažkas šeimoje sirgo arterine hipertenzija.
„Tai yra civilizacijos liga, kurią mes mokame už ilgą gyvenimą.“
Yra išskiriamas sistolinis (vadinamas viršutinis) ir diastolinis (apatinis) kraujospūdis.
„Jie abu yra svarbūs ir abiejų jų padidėjimas didina komplikacijų riziką arba organų-taikinių pažaidą. Sistolinis kraujospūdis yra tas, kai susitraukdama širdis sistolės metu išstumia kraują į aortą ir kitas arterijas, jis yra aukštesnis. Diastolinis spaudimas yra tas, kuris lieka arterijose tarp susitraukimų, jis yra mažesnis“, – aiškino pašnekovė.
Arterinė hipertenzija yra diagnozuojama, kai gydytojo kabinete ji kartotinai matuojant viršija sistolinis 140 mmHg ir/ar diastolinis 90 mmHg. Pažymima, kad arterinei hipertenzijai diagnozuoti pakanka vieno kurio padidėjusio rodmens.
Padidintas pulsas – papildomas rizikos veiksnys
Padidėjusio kraujospūdžio liga gali būti trijų laipsnių. Pirmo laipsnio liga nustatoma, kai sistolinis kraujospūdis yra 140–159 mmHg ir (ar) diastolinis 90–99 mmHg, antro laipsnio, kai sistolinis spaudimas yra 160–179 mmHg ir (ar) diastolinis – 100–109 mmHg, trečio laipsnio, kai sistolinis spaudimas siekia 180 mmHg ir daugiau ir (ar) diastolinis yra 110 mmHg ar didesnis.
Paklausta, ar pulso dažnis šiuo atveju yra svarbus, gydytoja teigė, kad jei žmogui jau sergant arterine hipertenzija širdies susitraukimo dažnis yra virš 80 kartų per minutę laikomas papildomu rizikos veiksniu, didinančių organų-taikinių pažaidos riziką.
Tiesa, nors daugumai asmenų, turinčių padidintą kraujospūdį, simptomų nėra, dalis gali dažniausiai jausti galvos skausmą pakaušyje, viršugalvyje.
„Yra toks fenomenas, kad dažnėjant pulsui kraujospūdis kiek mažėja ir atvirkščiai – jei pulsas labai retas, kraujospūdis kompensatoriškai didėja. Į pulsą reikia atkreipti dėmesį gydant arterinę hipertenziją, bet dažnesnis pulsas gali būti dėl visokių priežasčių – ir anemija, ir skydliaukės ligos“, – pastebėjo S. Glaveckaitė.
Baltojo chalato ar slaptoji hipertenzija?
Gydytoja kartu papasakojo ir apie įdomią būklę – baltojo chalato hipertenziją.
„Tai vadinama tokia situacija, kai atėjus pas gydytoją į kabinetą kraujospūdis yra aukštas, tuo metu matuojant namų sąlygomis arba užkabinus aparatą, kuris jį monitoruoja parą, jis yra normalus. Nuo 30 iki 40 proc. žmonių turi baltojo chalato hipertenziją ir tai dažniausiai moterys, dažnai vyresnio amžiaus, nerūkančios“, – kalbėjo profesorė.
Pasak jos, baltojo chalato hipertenzija šiek tiek didina kardiovaskulinių ligų riziką, bet ne tiek, kiek maskuota arba slaptoji hipertenzija:
„Tada situacija yra atvirkštinė, kai atėjus pas gydytoją kraujospūdis yra normalus, tuo metu namie matuojant jis yra aukštas. Tokio asmens rizika prilygsta įprastinei – pastovią hipertenziją turinčio žmogaus. Tai nustatoma apie 15 proc. pacientų, ji dažniau yra jaunesniems vyrams, fiziškai aktyviems, rūkantiems, vartojantiems alkoholį, nerimastingiems, patiriantiems daug streso darbe.“
Kodėl dažnai „šokinėja“ spaudimas
Paklausta, kaip tokiais atvejais yra diagnozuojama liga, jei kraujospūdis pakyla tik gydytojo kabinete, kardiologė patikino, kad vieną kartą pamatavus spaudimą dar niekas nesprendžiama.
„Klinikinėje praktikoje konsultuojant pacientus santaros klinikose, nepabijosiu pasakyti, turbūt kas antram, o, būna dienų – ir kiekvienam pasitaiko baltojo chalato fenomeną, kai atėjus po nemiegotos nakties, išgyvenant dėl konsultacijos, jos išvadų kabinete išmatuojame aukštą kraujospūdį.
Vienas kraujospūdžio išmatavimas gydytojo kabinete skubant ir susinervavus tikrai nerodo tikrosios hipertenzijos. Taigi nepuolame diagnozuoti, matuojame darome kartotinai, ne vieno vizito metu. Visada pacientų prašoma išsimatuoti kraujospūdį namuose ir atnešti matavimus, pagal juos paprastai skiriame gydymą“, – aiškino S. Glaveckaitė.
Tiesa, neretai sergant arterine hipertenzija kraujo spaudimas gali „šokinėti“. Gydytojos teigimu, nors kraujospūdis negali būti vienodas skirtingu paros laiku, keičiantis metų laikams, bet viena didžiausių spaudimo šokinėjimo priežasčių yra vaistų režimo nesilaikymas.
„Mūsų pacientai neretai galvoja, kad jei šiandien spaudimas visą savaitę vartojant vaistus yra 130/80 mmHg, 125/75 mmHg, juos vartojant toliau spaudimas dar labiau nukris. Tai – netiesa, vadinasi, gydymas kaip tik yra optimalus ir negalima nuspręsti nevartoti kurio nors vaisto“, – įspėjo kardiologė.
Kraujospūdžio matavimo abėcėlė
Gydytoja taip pat priminė, kaip teisingai reikėtų matuoti kraujospūdį. Visų pirma, matuoklis turi būti validuotas ir su tinkamai parinkta manžete.
„Jei manžetė žastui bus per maža, išmatuosime per didelį kraujospūdį. Jei manžetė per didelė, bus atvirkštinis rezultatas. Labai svarbu, kad būtų žasto manžetė – riešines manžetes naudojame retais atvejais, kai sunku parinkti žasto manžetę dėl itin didelių apimčių“, – aiškino ji.
Matuojant kraujospūdį namuose rekomenduojama tą daryti nuo 3 iki 7 dienų, išvedant vidurkį iš dviejų matavimų. Pasak kardiologės, geriausi yra tie aparatai, kurie automatiškai minučių intervalais panaudoja du ar tris kartus.
„Pirmo matavimo paprastai nežiūrime, o iš kitų išvedame vidurkį ir pagal tai vertiname, ar pacientas serga padidinto kraujospūdžio liga, arba sprendžiama, kaip pavyksta ligą gydyti“, – pasakojo S. Glaveckaitė.
Vien gyvensenos korekcijos priemonėmis kraujospūdį galima sumažinti 5–6 mmHg. Jei pacientas labai nutukęs, tai iš viso galimybės labai didelės.
Kraujospūdis matuojamas ryte ir vakare, labai svarbu prieš tai 3–5 minutes pasėdėti ramiai, pusvalandį žmogus turėtų būti nerūkęs, nesportavęs ir nevalgęs:
„Turi būti komfortiška temperatūra, rami aplinka, žmogus turi sėdėti atsipalaidavęs, nesukryžiavęs kojų, manžetė turi būti širdies lygyje, paprastai matuojama ant darbinės rankos arba ant tos, kur išmatuojamas aukštesnis kraujospūdis. Matuodamas kraujospūdį pacientas būtinai turi būti atsirėmęs į kėdės atkaltę.“
Pašnekovė pabrėžė, kad labai svarbu tinkamai pasiruošti konsultacijai – sąžiningai atlikti matavimus ir atsinešti juos užrašytus, mat tai padeda daug efektyviau paskirti gydymą.
Gyvensenos įpročiai – ne mažiau svarbu nei vaistai
Pasak gydytojos, nors dažnai kalbama tik apie vaistus kaip svarbiausią kraujo spaudimo koregavimo priemonę, bet gyvensenos korekcija taip pat yra labai svarbi.
„Vien gyvensenos korekcijos priemonėmis kraujospūdį galima sumažinti 5–6 mmHg. Jei pacientas labai nutukęs, tai iš viso galimybės labai didelės. Kilogramas netekto kūno svorio sumažina kraujospūdį 1 mmHg. Tai, įsivaizduokite, jei sugebama sumažinti svorį 30 kg, koks yra kraujospūdžio pokytis“, – kalbėjo S. Glaveckaitė.
Nors kai kurie žmonės, turėdami padidintą kraujospūdį, baiminasi lankytis sporto klubuose ar apskritai sportuoti, gydytoja padrąsino to nevengti:
„Geriausias fizinis krūvis yra dinaminis, kai daugmaž dirba visos raumenį grupės, geriausia judėti gamtoje. Daliai pacientų po fizinio krūvio kraujospūdis būna mažesnis, nes jie būna įsitempę, turi daug atsakomybių, o išėjus pasivaikščioti į gamtą su šuniuku ar vaikais atsipalaiduoja.“
Tiesa, prie tam tikrų būklių – turint aortos išsiplėtimą, sergant vožtuvų ligomis – žmonėms nerekomenduojama eiti į sporto klubą ir kilnoti labai sunkių svarmenų. „Keliant štangą, kuri sveria labai daug, kraujospūdis tuo metu gali padidėti net iki 300 mmHg. Tai toks krūvis nėra labai naudingas“, – sakė gydytoja.
Pašnekovė pabrėžė, kad taip pat būtina riboti druskos vartojimą. „Tai – labai stiprus įrankis mažinant kraujospūdį, ypač jei jis sunkiai koreguojamas. Dažnai atsekame, kad pacientas visiškai neriboja druskos ir tai yra viena sunkaus hipertenzijos gydymo priežasčių“, – sakė S. Glaveckaitė.
Be to, ji užsiminė, kad daug žadanti atrodo medicinos ateitis.
„Tikiu, kad arterinės hipertenzijos gydymo ateitis yra šviesi. Šiuo metu yra tiriami vaistai, kurie veikia genų lygmenyje ir kurie leidžiami į poodį kas 6 mėnesius. Manyčiau, kad po 10–20 metų gydysimės tokiais vaistais ir nereikės kasdien gerti tablečių“, – ateities gydymo galimybes apžvelgė kardiologė.
