Šie ir kiti klausimai – su Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi.
Daugelyje Europos Sąungos šalių kilo nepasitenkinimas dėl vakcinos stokos, kaltinama Europos Komisija (EK). Ar pripažįstate, kad EK padarė klaidų dėl vakcinos įsigijimo?
Aš manau, kad anaiptol. Komisija buvo pati pirmoji, kuri ėmėsi iniciatyvos. Pirmiausia, prisiminkime tą etapą, kai prezidentė ėmėsi iniciatyvos konsoliduoti visus įmanomus resursus. Ir prisijungė ne tik valstybės narės, bet ir įžymūs žmonės, kurie aukojo pinigus bendram fondui, kad tie pinigai būtų panaudoti vakcinos kūrimui.
Vėliau Komisija pirmoji ta, kuri ėmėsi iniciatyvos pasirašyti bendras sutartis, jos pasirašytos šešios. Tomis sutartimis yra garantuojama 2 mlrd. vakcinų Europos Sąjungai, o tai reiškia galimybę vakcinuoti visus ES piliečius.
Tad aš manau, kad Komisija šiuo atveju kaip tik buvo priekyje visų įvykių. O dabar vakcinos trūkumas labiausiai yra susijęs su jos gamybos pajėgumais.
Mes galime palyginti. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje pradėta skiepyti jau gruodžio pradžioje, Izraelis pradėjo skiepyti irgi anksčiau ir greičiau nei Europos Sąjunga. Kodėl tokie skirtumai ne ES naudai?
Pirmiausia dėl Izraelio. Tai yra du nepalyginami masteliai. Jei ES skiepytų vieną šalį narę ir visas vakcinas gautų viena šalis narė, tai be jokios abejonės ir mes būtume labai greiti. Šiuo atveju visos šalys narės vakciną gauna tuo pat metu ir vyksta skiepijimas, nesukuriant konkurencijos viduje.
Kalbant apie Didžiąją Britaniją, jie pritaikė išimtis tvirtinant vakciną. Europos vaistų agentūra ir taip dirba labai greitais tempais, tačiau didėjant žmonių gretoms, kurie skeptiškai vertina vakcinas, būtų neatsakinga neatsižvelgti į procedūras, kurios užtikrina vakcinos saugumą.
Plačiau žiūrėkite „Dienos komentare“ viršuje.