„Teko iš esmės peržiūrėti tuos projektus, kurie buvo patekti anksčiau. Pirma priežastis, kad į įstatymų projektus nebuvo įtraukti poreikiai tiems dalykams, kurie įstatymais jau buvo įtvirtinti. Pavyzdžiui, pensijų indeksavimas, dėl kurio buvo nuspręsta 2019 m. pabaigoje, ir reikalingos lėšos nebuvo suplanuotos“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Taip pat biudžete neatsirado papildomų lėšų kovai su Covid-19 pandemija.
„Didžiausias iššūkis, problema ir pokytis, kurie yra nuo pirminio biudžeto projekto, yra susijęs su Covid-19 situacija. Lėšų biudžeto projektuose buvo numatyta tik tiek, kiek buvo reikalinga apmokėti sąskaitas už gruodžio mėnesį. Kaip paaiškėjo, net ir tam nepakankamai.
Bet ir pačioms priemonėms, kurių, akivaizdu, reikia ilgiau – ir verslo paramos, ir ligos, motinystės išmokų mokėjimui. Vien dėl tų pokyčių, kurie yra susiję su Covid-19 situacijos valdymu, iš esmės teko viešųjų finansų deficitą ateinantiems metams padidinti beveik 2 proc. punktais nuo BVP“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybė siūlo didinti kitų metų valstybės asignavimus 1,137 mlrd. eurų, o didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.
