Apie tai premjerė kalbėjo sekmadienį surengtoje spaudos konferencijoje.
Premjerė pabrėžia, kad Lietuvos pozicija visad buvo tokia, kad Lietuva yra už plačiausias sankcijas atjungiant institucijas nuo SWIFT.
„Institucijos yra SWIFT dalis, ne valstybės. Už tai per jas ta sankcija taikoma. Tos sankcijos taip pat turėtų pilnai apimti ir Baltarusijos fiannsines institucijas tiek dėl to, kad Baltarusija yra karo dalis, agresorius“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak jos, nepritaikius sankcijų Baltarusijai, kuriamos sąlygos Rusijai apeiti nustatytas sankcijas.
Šimonytė: nerimą keliančių ženklų Lietuvoje nepastebėta
Premjerė I. Šimonytė sako, kad situacija Lietuvoje išlieka stabili, per pastarąją parą nerimą keliančių ženklų nepastebėta.
„Dirbame, ką dirbome ne vieną dieną, telkiame pagalbą Ukrainai“, – sako I. Šimonytė.
Dar šeštadienį naktį Lietuvos karinė parama pasiekė Ukrainą. Plačiau iniciatyvų I. Šimonytė sako negalinti komentuoti.
Karo užklupti žmonės bėga iš Ukrainos. Pasak premjerės, Lietuva dirba su Lenkų kolegomis ir derisi, kuo Lietuva galėtų padėti. Tikėtina, kad reikės ir europinių sprendimų dėl didesnio ES įsitraukimo.
„Lietuva remia Ukrainą, įskaitant ir ginklais. Didelių detalių nepateiksiu dėl saugumo sumetimų. Vyriausybės tokio pobūdžio sprendimų yra ir, tikėtina, kad dar bus“, – sako I. Šimonytė.
Ji aiškino, kad paramą Ukrainai yra bandoma struktūruoti.
„Atsiranda vis daugiau šalių, kurios prisijungia, reikia procesą pradėti valdyti ir koordinuoti, tam yra naudojami logistiniai taškai, per kuriuos tas yra daroma, kad būtų mažiau chaoso“, – teigė I. Šimonytė.
Ar galimas scenarijus, kad Lietuva nutrauktų visus santykius su Rusija?
Premjerė I. Šimonytė šypsosi, kad Vyriausybė visos savo kandencijos metu diskutuoja apie vienokias ar kitokias sankcijas.
„Reikėjo išmokti, kad ekonominės sankcijos yra tai, ką ES nustato bendru sutarimu. Galbūt jos ne visą laiką yra pilnos, ne visada yra lengvai susitariama. Pats paprasčiausias ir lengvaisuias būdas neturėti prekybinių saitų su valstybėmis agresorėmis yra tiesiog neturėti prekybinių saitų.
Esu dėkinga visiems verslams, kurie tokius sprenidmus priėmė, įskaitant dalį politikuojančių verslininkų, kurie apie tai paskelbė vakar“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, ekonominių sankcijų įvedimu turėtų būti siekiama gauti maksimalų efektą, o ne visiškai nubausti iki paskutinio saldainio.
„Daug svarbiau, kad verslai apsisprendžia tokio pobūdžio santykių neturėti ir tokiomis prekėmis neprekiauti“, – sakė I. Šimonytė.
Jos vertinimu, atsisakyti rusiškos produkcijos, nėra sudėtinga.
Lukašenkai kalbant apie sutartis su Rusija dėl ginklų, Šimonytė tai laiko gąsdinimu
Premjerė I. Šimonytė sako, kad Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimai apie planuojamus naujus sutarimus su Rusija dėl papildomų ginklų yra gąsdinimas.
„Tai – sudėtinių bendrų pastangų grasinti ir gąsdinti dalis. Apie kokį nors matomą (ginkluotės – BNS) judėjimą neturiu jokių komentarų, – sekmadienį spaudos konferencijoje sakė Vyriausybės vadovė. – Tą vertinčiau kaip bandymą grasinti Vakarams.“
Rusijai ketvirtą dieną puolant Ukrainą, autoritarinis lyderis A. Lukašenka sekmadienį pareiškė stiprinantis Baltarusijos gynybinius pajėgumus. Jis taip pat sakė besiderantis su Rusija dėl ginklų sistemų dislokavimo, su kuriomis „nenorės kovoti nei lenkai, nei lietuviai“.
Apie tai pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
„Planai Baltarusijos gynybai parengti. Artimiausiu metu – jau žinome, kokios papildomos technikos mums reikia – sutarsime su Putinu ir iš Rusijos perdislokuosime čia atitinkamus papildomus ginklus, kurie gali padaryti tokią nepriimtiną žalą, kad nei lenkai, nei lietuviai nenorės su mumis kariauti“, – Minske žurnalistams sakė jis.
Autoritaras pažymėjo, kad Baltarusijos kariai šiuo metu yra kareivinėse savo dislokacijos vietose, tačiau esant reikalui yra pasiruošę reaguoti į galimus iškvietimus per kelias valandas.
I. Šimonytės teigimu, Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos vadovas „ne taip retai leidžia sau kalbėti už Rusijos Federacijos valdžią.“
Nausėda: apie Rusijos atjungimą nuo SWIFT: tai gali įvykti greičiau, nei tikimės
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijos atjungimas nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT gali įvykti greičiau, nei tikimės, tačiau tam Europos Sąjungos šalys turi tinkamai pasiruošti.
„Manau, kad žvelgiant į tai, kaip klostosi įvykiai, tai gali atsitikti greičiau, nei mes šiandien tikimės“, – šeštadienį per spaudos konferenciją Vilniuje teigė šalies vadovas, tačiau tikslaus sprendimo laiko nenurodė.
„Tiesiog reikia tam pasiruošti, kad tas procesas nepadarytų dar ir didelių nuostolių mums patiems, kad jis tikrai būtų tikslingai nukreiptas į agresorių. Ir tikrai tai bus jam pakankamai skaudu“, – pridūrė jis.
Pasak G. Nausėdos, į Ukrainą įsiveržusi Rusija šiuo metu sparčiai atskiriama nuo likusio pasaulio.
„Šito ji tikrai nenorėjo. (...) Šiandien ji tiesiog atribojama paties pasaulio nuo savęs, atribojama visomis prasmėmis ir tai yra tikrai sunkus procesas, kurį priimti Rusijos visuomenei gali būti gana sudėtinga“, – kalbėjo prezidentas.
Ukrainos vyriausybė įnirtingai ragina ES atjungti Rusiją nuo SWIFT, tačiau tokį žingsnį buvo nelinkusios žengti kelios bloko narės – pirmiausia Vokietija, turinti mokėti Maskvai už tiekiamas gamtines dujas.
Anot Lietuvos prezidento, šis požiūris keičiasi: „Kolegų matymas ženkliai pasikeitė. (...) Jau ir Vokietija rengiasi SWIFT'o atjungimui ir stengiasi kompensuoti antrines šio sprendimo pasekmes.“
Jis šį klausimą Berlyne aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu).
Kiek anksčiau šeštadienį premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad griežtų prieštarautojų dėl Rusijos bankų atjungimo nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT nebėra.
Prezidentas per spaudos konferenciją taip pat teigė, kad dalis žmonių tikėjosi griežtesnių sankcijų karą su Ukraina pradėjusiai Rusijai, tačiau „turbūt visada bus taip, kad tos fronto paribyje esančios valstybės nori griežtesnių veiksmų agresoriaus atžvilgiu nei tos, kurios yra kiek toliau.“
Šią savaitę Vakarai įvedė du sankcijų paketus Kremliui, juose – ribojimai Rusijos finansų, energetikos, susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos suvaržymai, ribojimai eksportui, jo finansavimui.
Be kita ko, į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukta apie 400 asmenų, taip pat įšaldytas prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtas.
Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į ją, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.
