Apie tai G. Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo spaudos konferencijoje.
Landsbergis: Jei anksčiau buvo siunčiamos mintys ir maldos, tai dabar „Stinger“ ir „Javelin“
G. Landsbergis pastebi, kad nuotaika pasaulyje keičiasi gana greitai.
„Jei anksčiau buvo siunčiamos mintys ir maldos, tai dabar „Stinger“ ir „Javelin“ į Ukrainą. Kas dieną prisijungia naujos valstybės. Toliau dirbame, stengiamės, kiek jėgos leidžia“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Sekmadienį vakare turėtų vykti užsienio reikalų tarybos posėdis. Jame bus tariamasi dėl papildomų sankcijų.
Į Baltarusiją atvykus Rusijos delegacijai dėrėtis su Ukraina, G. Landsbergis šį žingsnį vertina kaip Rusijos pasimetimą.
„Kapituliacijos nėra, miestai laikosi, Kijevas nepaimtas, kiti didieji miestai taip pat. Akivaizdu, kad derybinis siūlymas šiek tiek nesukuria norimo efekto. Atvažiavimas šalia Ukrainos, bet į prieš Ukrainą kariaujančią šalį, o Baltarusija yra karo dalyvis, agresorius kaip ir Rusija, aišku, tai yra spaudimo priemonė, bet tai nėra rimtas pasiūlymas deryboms“, – sakė G. Landsbergis.
Šimonytė: nerimą keliančių ženklų Lietuvoje nepastebėta
Premjerė I. Šimonytė sako, kad situacija Lietuvoje išlieka stabili, per pastarąją parą nerimą keliančių ženklų nepastebėta.
„Dirbame, ką dirbome ne vieną dieną, telkiame pagalbą Ukrainai“, – sako I. Šimonytė.
Dar šeštadienį naktį Lietuvos karinė parama pasiekė Ukrainą. Plačiau iniciatyvų I. Šimonytė sako negalinti komentuoti.
Karo užklupti žmonės bėga iš Ukrainos. Pasak premjerės, Lietuva dirba su Lenkų kolegomis ir derisi, kuo Lietuva galėtų padėti. Tikėtina, kad reikės ir europinių sprendimų dėl didesnio ES įsitraukimo.
„Lietuva remia Ukrainą, įskaitant ir ginklais. Didelių detalių nepateiksiu dėl saugumo sumetimų. Vyriausybės tokio pobūdžio sprendimų yra ir, tikėtina, kad dar bus“, – sako I. Šimonytė.
Ji aiškino, kad paramą Ukrainai yra bandoma struktūruoti.
„Atsiranda vis daugiau šalių, kurios prisijungia, reikia procesą pradėti valdyti ir koordinuoti, tam yra naudojami logistiniai taškai, per kuriuos tas yra daroma, kad būtų mažiau chaoso“, – teigė I. Šimonytė.
Ar galimas scenarijus, kad Lietuva nutrauktų visus santykius su Rusija?
Premjerė I. Šimonytė šypsosi, kad Vyriausybė visos savo kandencijos metu diskutuoja apie vienokias ar kitokias sankcijas.
„Reikėjo išmokti, kad ekonominės sankcijos yra tai, ką ES nustato bendru sutarimu. Galbūt jos ne visą laiką yra pilnos, ne visada yra lengvai susitariama. Pats paprasčiausias ir lengvaisuias būdas neturėti prekybinių saitų su valstybėmis agresorėmis yra tiesiog neturėti prekybinių saitų.
Esu dėkinga visiems verslams, kurie tokius sprenidmus priėmė, įskaitant dalį politikuojančių verslininkų, kurie apie tai paskelbė vakar“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, ekonominių sankcijų įvedimu turėtų būti siekiama gauti maksimalų efektą, o ne visiškai nubausti iki paskutinio saldainio.
„Daug svarbiau, kad verslai apsisprendžia tokio pobūdžio santykių neturėti ir tokiomis prekėmis neprekiauti“, – sakė I. Šimonytė.
Jos vertinimu, atsisakyti rusiškos produkcijos, nėra sudėtinga.
Karas Ukrainoje
Portalas tv3.lt primena, kad Rusija dar ketvirtadienį ryte užuoplė Ukrainą.
Sekmadienį Rusijos pajėgos įžengė į antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą šalies šiaurės rytuose, susirėmimai tęsiasi, sekmadienį pranešė Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas.
„Priešo lengvoji technika prasiveržė į Charkivo miestą, įskaitant jo centrinę jo dalį“, – parašė O. Sinjehubovas socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtą Rusijos invazijos Ukrainoje dieną.
„Ukrainiečių ginkluotosios pajėgos likviduoja priešą“, – pridūrė jis.
Dar šeštadienį Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Kanada šeštadienį susitarė dėl virtinės naujų sankcijų Maskvai, išskaitant kai kurių bankų atribojimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, stiprindamos atsaką į Rusijos pradėtą įsiveržimą į Ukrainą.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) nurodė kad Europos Sąjunga koordinuoja veiksmus su JAV, Jungtine Karalyste ir Kanada dėl naujų sankcijų Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimui, tokiu būdu išpildydamos vieną pagrindinių Ukrainos prašymų.
U. von der Leyen kalbėjo po vaizdo pasitarimo su JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Kanados lyderiais.
Šio naujos priemonės „paralyžiuos Putino gebėjimą finansuoti savo karo mašiną“, pabrėžė EK vadovė
U. von der Leyen sakė pateikianti pasiūlymus ES lyderiams, kurie dar galėtų prašyti pakeitimų, kad sumažintų priemonių poveikį savo ekonomikoms.
Bankai, kuriems taikomi nauji suvaržymai, yra „visi tie, kuriems jau taikomos tarptautinės bendrijos sankcijos, taip pat kitos institucijos – jeigu bus būtina“, sakoma Vokietijos vyriausybės atstovo Steffeno Hebestreito (Štefeno Hebestreito) pranešime.
„Tokiu būdu siekiama atkirsti šias institucijas nuo tarptautinių finansų srautų, o tai smarkiai apribotų jų veiklą pasaulyje“, – pridūrė jis.
Sąjungininkai taip pat susitarė imtis priemonių, turinčių neleisti Rusijos centriniam bankui „naudotis tarptautinėmis finansinėmis operacijomis rubliui stiprinti“, informavo S. Hebestreitas.
Be to, turtingiems Rusijos piliečiams, susijusiems su V. Putino vyriausybe, ir jų šeimų nariams taip pat nebebus leidžiama naudotis vadinamųjų „auksinių pasų“ sistema Europos šalių pilietybei įgyti.
JAV ir ES įkurs darbo grupę, turinčią „užtikrinti spartų sankcijų įgyvendinimą ir įšaldyti asmenų, kuriems taikomos sankcijos, jų šeimos narių ir įmonių turtą“.
Ukraina primygtinai prašė visus Rusijos bankus atsieti nuo SWIFT finansinės sistemos, leidžiančios lengvai ir saugiai kasdien pervesti milijardus dolerių tarp daugiau kaip 11 tūkst. bankų ir kitų finansinių institucijų visame pasaulyje.
Sąjungininkai abipus Atlanto vandenyno šią galimybę svarstė 2014 metais, kai Rusija užgrobė ir aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir ėmėsi remti prokremliškus separatistus Rytų Ukrainoje. Rusija tąsyk pareiškė, kad jos atsiejimas nuo SWIFT prilygtų karo paskelbimui. Sąjungininkai šio sumanymo atsisakė, bet vėliau visuomet buvo kritikuojami dėl per švelnaus atsako į Rusijos agresiją.
Bandydama išvengti šios grėsmės ateityje, Rusija ėmėsi kurti savą finansinių pervedimų sistemą, bet ne itin sėkmingai.
Anksčiau pašalinimas iš SWIFT sistemos jau buvo itin veiksmingai panaudotas prieš Iraną, kai šis buvo nubaustas dėl savo branduolinės programos.
Vis dėlto visų Rusijos finansų institucijų pašalinimas iš SWIFT galėtų taip pat pakenkti kitoms ekonomikoms, įskaitant JAV ir svarbią sąjungininkę Vokietiją.
ES finansų ministrai anksčiau šeštadienį pavedė Europos Komisijai ir Europos Centriniam Bankui (ECB) išnagrinėti galimas SWIFT atjungimo pasekmes, pareigūnams baiminantis nenumatyto poveikio ES ekonomikai.
Naujausias Vakarų apsisprendimas atsieti nuo šios sistemos tik dalį bankų suteikia Europai ir JAV erdvės prireikus griežtinti baudžiamąsias priemones Rusijai.
Bene netikėčiausia priemonė prieš V. Putiną buvo Vakarų galybių susitarimas apriboti Rusijos centrinio banko galimybes prieiti prie savo didžiulių užsienio valiutos atsargų.
Manoma, kad šios atsargos sudaro daugiau kaip 600 mlrd. JAV dolerių (532 mlrd. eurų). Didelę dalį jų sudaro lėšos, gautos už Rusijos parduotus energijos išteklius.
„Tai įšaldys jo operacijas. Ir centriniam bankui taps neįmanoma perkelti savo turto“, – sakė U. von der Leyen.
