Apie tai, kas ateityje laukia Vokietijos ir kaip gali pakrypti šalies santykiai su Rusija, su Lietuvos ministre pirmininke kalbėjosi su TV3 žurnalistu Vladimiru Laučiumi.
Dėl Rusijos kariaujamo energetinio karo juodi debesys kaupiasi virš Vokietijos. Kaip jūs manote, kokia bus ši žiema Vokietijai? Ar Vokietija negrįš po šios žiemos prie Willy Brandto, Gerhardo Schroderio ir Angelos Merkel laikų idėjos, kad su Rusija reikia draugauti ir prekiauti?
Aš neįsivaizduoju, kas turėtų atsitikti, kad būtų galima kažkaip sau paaiškinti, jau nekalbant apie kitus, kad su Rusija galima draugauti ir prekiauti. Man labai sunku įsivaizduoti tokias aplinkybes. Kiek aš bendrauju su Vakarų politikais, vyriausybių ir institucijų vadovais, bendras vertinimas yra toks: Putinas nuėjo taip toli, kad jis iš esmės tą tiltą, kuriuo galbūt pagal Sun Tzu teoriją jam būtų kas nors leidęs atsitraukti, jis pats ir sugriovė. Ir dabar įsivaizduoti, kad Europa kažkaip galėtų grįžti prie business as usual ar kažkas panašaus į tai, labai labai sunku ir sakyčiau, kad neįmanoma.
Yra momentinio šoko baimė. Kai tu staiga pamatai, kad tavo dujų vamzdis užsipildo 20 proc., žinoma, tam tikro nerimo esama. Bet bent jau ką matome iš Vokietijos politikų komunikavimo, neatrodo, kad būtų labai didelio noro, signalizuojami kažkokie labai dideli lūkesčiai, viltys ar mintys, kad galima būtų grįžti prie kažkokių kitų sprendimų negu kad kuo greičiau atsiriboti nuo Rusijos tiekiamų dujų ir pereiti prie kitų alternatyvų.
Žinoma, tas nėra labai lengva. Mes patys atrodome kaip labai geras pavyzdys, mus labai dažnai giria. Bet vis tiek turime būti sąžiningi – mūsų sprendimai dėl tų pakeitimų buvo priimti 2009–2010 metais, kai prasidėjo trečiasis paketas ir dujų sektoriaus pertvarka. Kad mes dabar galime tuo naudotis, tiesiog puiku, kad mūsų politikai buvo tiek įžvalgūs, kad tuos sprendimus savo laiku priėmė. Kitoms valstybėms, kurios nebuvo tokios įžvalgios, kažko kito tikėjosi, dabar tuos sprendimus padaryti ir įgyvendinti per 1–2 metus, taip, kaip buvo tikimasi, įmanoma. Bet juk matome, kad Rusija bando manipuliuoti situacija čia ir dabar.
Sakyčiau, kad šių metų ruduo ir žiema, pagal tai, kaip atrodo dabar situacija, bus nelengva, bet ji yra valdoma. Ateinančiais metais, priklausomai nuo to, kaip atrodys situacija karo lauke, gali būti įtampų ir daugiau.
Kad Vokietija iš esmės pakeitė savo kursą, priklauso nuo visuomenės daromo spaudimo, visuomenės nuomonės. Ta nuomonė gali pasikeisti, kai žmonės ims šalti savo butuose. Dabar, kai Vokietijos politikai sako padėsiantys buitiniams vartotojams išlaukti sunkią žiemą, bet nukentės verslas. Verslas sako „gerai“, bet tada 400 tūkst. darbo vietų bus prarasta. Ir vėl grįžtame prie visuomenės spaudimo.
Taip, bet vis dėlto mes suprantame, kad ilgalaikiai sprendimai vis tiek bus įgyvendinti. Jeigu tai yra laikinas šokas, galima vertinti panašiai kaip COVID-19 krizę. Buvo laikinas šokas, daug uždarytų verslų. Buvo valstybės pareiga remti savo gyventojus, darbuotojus, įmones. Ta pareiga Vokietija fiskalinės erdvės tikrai turi galimybę pasinaudoti. Natūralu, kad ir Lietuvoje yra tokio galbūt, kad jeigu bus šitaip ir iš karto viskas į radikalias pozicijas susidėlioja. Bet man atrodo, kad konsensuso kultūra ten yra pakankamai stipri ir tie sprendimai bus.
Visą pokalbį išgirskite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
