Šimonytės ir Latvijos premjero Karinio spaudos konferencija:
Per susitikimus su Latvijos prezidentu Egilu Levitu, Saeimos vadove Inara Mūrniece, premjeru Krišjaniu Kariniu I. Šimonytė aptarė strateginių dvišalių santykių plėtros galimybės, ES ir NATO darbotvarkių, COVID-19 pandemijos valdymo ir kelionių piliečiams palengvinimo klausimai, pranešė Vyriausybė.
Premjerė taip pat aptarė Astravo atominės elektrinės grėsmes visiems ES piliečiams, strateginių transporto ir energetikos projektų įgyvendinimo klausimus.
Per susitikimus kalbėta ir apie vieningą atsaką į agresyvius Baltarusijos ir Rusijos veiksmus, paramą Ukrainai, Rytų partnerystės iniciatyvos stiprinimą, Kinijos keliamus iššūkius.
Aptarė Astravo AE klausimą
Premjerų susitikime aptartas ir Astravo AE pagamintos elektros patekimas į Lietuvą per Latvijos biržą, nors Latvija yra įsipareigojusi baltarusiška elektra neprekiauti. Lietuvos Energetikos ministerija taip pat yra apkaltinusi Latviją, kad šios prekybos metodika dirbtinai kelia elektros kainą vartotojams ir iškraipo Europos Sąjungos rinką.
K. Karinis teigė, kad svarbu atsiminti, kad Latvijos vyriausybė yra priėmusi aiškų nutarimą, kuris draudžia prekiauti baltarusiška elektra.
„Kas yra įmanoma, tai prekyba su Rusija per tiesioginį bendrą sujungimą, tačiau jis yra gerokai mažesnis nei tiesioginiai sujungimai tarp Baltarusijos ir Lietuvos“, – tvirtino Latvijos premjeras.
Jis teigė, kad jam sunku komentuoti Energetikos ministerijos kaltinimus, kurių nėra girdėjęs.
„Dar kartą pabrėžiu ir kartoju – Latvijoje nėra galimybės prekiauti baltarusiška elektra. Pirmiausia, fiziškai yra kliūtis, Latvija neturi elelktros tarpinės jungties su Baltarusija. Taip pat prekybos aspektu, tokios elektros rinkoje negali būti. Jei taip yra, tai yra trečiosios šalies elektra, ji gali būti iš Rusijos su atitinkamu kilmės sertifikatu“, – aiškino K. Karinis.
Latvijos premjero teigimu, elektros kainą diktuoja rinka, nes tai nėra Latvijos vyriausybės kompetencijos ar interesų sritis.
„Žinau, kad pastaruoju metu Latvijoje elektros kainos kyla, pas kaimynus gali būti panašiai. Paaiškinti galima, kad Šiaurės Europoje ekonomika atsigauna po kovido ir yra išaugusi elektros paklausa“, – pasakojo K. Karinis.
Premjerė I. Šimonytė tikino, kad politinis situacijos vertinimas yra toks pats ir Lietuvos, ir Latvijos vyriausybės.
„Astravo AE yra nesaugi, ji kelia grėsmę, jos elektros neturi būi ES ar Baltijos šalių rinkose, išskyrus techninį srautą, kuris dar yra reikalingas. Mūsų absoliučiai matomas interesas yra sinchronizacijos projektas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji tikino, kad Baltijos šalys sutaria, kad šis projektas turi būti spartinamas kuo labiau.
„Man yra labai svarbu, kaip Lietuvos vyriausybės vadovei, įsitikinti, kad politiškai mes neturime jokių skirtingų požiūriu šita tema. Mūsų sutarimas, kad tuos klausimus, kurie susiję su srautų dalykais ir kitais techniniais klausimais, turinčiais kartais ir politines pasekmes, artimiausiu metu turėtų susitikti ir aptarti skirstomųjų tinklų, infrastruktūros ir energetikos ministerijų žmonės“, – sakė I. Šimonytė.
„Šiame susitikime aš gavau tvirtą patikinimą, kad mes kaip politikai, kaip vyriausybių vadovai, kaip ministrai matome situaciją absoliučiai vienodai. Astravo AE yra nesaugi, ji kelia grėsmę ne tik Lietuvai, nors yra arčiausiai Lietuvos sienų, bet taip pat ir regionui. Visos priemonės, dėl kurių yra tariamasi ir mūsų formate, ir taip pat ES formate, yra mūsų bendrai sutariamos“, – tvirtino I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, siekis yra sutarti visoms Baltijos šalims priimtiną metodiką, kurią tikimąsi, kad sutars šalių ministerijų atstovai, o tai pavyks pasiekti per racionaliai trumpiausią laiką.
Iš Baltijos valstybių buvo atimta 50 metų vystymosi
„Tai ne pirmas mano vizitas Rygoje, bet pirmas ministro pirmininko pareigose. Labai svarbu, kad po truputį galime grįžti prie gyvų susitikimų.
Žinoma, ne kartą turėjome progų diskutuoti klausimus, kurie aktualūs mūsų abejoms vyriausybėms, ir Baltijos ministrų tarybos formate, ir kituose formatuose, kur susitinkam nuotoliu, galime pasidalinti įvairiomis aktualijomis. Tačiau asmeniniai susitikimai <...> manau, kad yra labai svarbūs ir labai naudingi“, – po susitikimo kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak premjerės, simboliška, kad jai tenka lankytis Rygoje birželio mėnesį, nes šis mėnuo istoriškai labai simboliškas visoms trims Baltijos šalims, nes birželį prasidėjo sovietinė okupacija.
„Tai įvykiai, kurie iš mūsų istorijų iškirpo 50 darnaus vystymosi metų. 50 metų, per kuriuos Baltijos valstybės galėjo nubėgti pirmyn daug toliau, negu dalis net ir Vakarų Europos valstybių.
Tikrai užtikrinti savo žmonėms aukštesnį gerbūvį, daug aukštesnį pragyvenimo lygį, daug geresnę infrastruktūrą, daug aukštesnės kokybės paslaugas. Ir daugybę kitų dalykų, kuriuos turime kurti per trumpą laiką mūsų žmonėms, siekiant ir aspiruojant, kad tai įvyktų kuo greičiau, o politikams stengiantis tai padaryti“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė dėkojo Latvijos vyriausybei ir už priimtus sprendimus dėl kelionių palengvinimo, kas reiškia, kad latviai ir lietuviai galės lengviau keliauti tarp dviejų valstybių.
Anot I. Šimonytės, pastarąjį pusmetį didžiąją dalį darbotvarkės apėmė tokie klausimai, kaip koronaviruso situacijos valdymas, vakcinavimas, kur vyko daug bendradarbiavimo tarp valstybių.
„Tai yra tokie einamojo momento klausimai. Yra klausimai, kurie, turbūt, yra daug labiau svarbūs mūsų ateičiai ir mūsų strateginiai pozicijai, apie kuriuos šiandien galėjome pakalbėti. Nesvarbu, ar tai projektai, kuriuos mes kartu įgyvendiname.
Kaip žinia, tai yra dideli projektai, ir didelės vertės, ir didelio sudėtingumo, dėl to, reikalauja labai sutelkto visų trijų valstybių institucijų darbo. Bet taip, ir bendresnė geopolitinė situacija, mūsų saugumas bei gynyba, tos grėsmės, kurios nieku neišnyko, nepaisant to, kad Baltijos valstybės yra tokios saugios, kokios niekada nebuvo. Vėlgi, geopolitinė aplinka šiandien yra labai komplikuota ir to nereikia bijoti apsakyti“, – tvirtino I. Šimonytė.
Premjerė dėkojo Latvijos vyriausybei, kaip ir kitų ES narių vyriausybėms, kurios išreiškė labai stiprią paramą Lietuvai po „Ryanair“ lėktuvo incidento. I. Šimonytė su K. Kariniu aptarė ir situaciją prie Lietuvos bei Lenkijos pasienių su Baltarusija, kur situacija yra įtempta dėl migrantų srautų.
Lietuvos Vyriausybės vadovė vizito metu taip pat pagerbė žuvusiuosius už Latvijos laisvę ir Latvijos okupacijos aukas – padėjo gėlių prie Laisvės paminklo Rygoje. Kiek vėliau penktadienį I. Šimonytė pagerbs sovietinės okupacijos aukų atminimą prie Latvijos Okupacijos muziejaus memorialo.
Per dvi vizito dienas I. Šimonytė lankėsi Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje, susitiko su Latvijos lietuvių bendruomene.
