Tuo tarpu konservatorius Linas Slušnys gana skeptiškai vertino šį siūlymą. Pasak jo, Seimo procesai neretai tęsiasi 1 ar net 2 mėnesius, o sprendimai ekstremalios padėties metu turi būti greiti. Savo ruožtu politologas B. Ivanovas pritarė, kad aktyvesnis Seimo įsitraukimas valdant pandemiją būtų „neprošal“ – ne tik neprieštarautų politinei logikai, bet ir didintų visuomenės pasitikėjimą valdžios priimtais sprendimais.
Nori sustiprinti Seimo galias – pateikė įstatymo projektą
„Galimybių pasas yra kreivas sprendimas, tą mes matome. Bet visai tragikomiškai skamba tai, kad Seimas net neturi juridinės galios jo atšaukti. Parlamentinėje demokratinėje šalyje žmogaus teisių ribojimai turi būti reguliuojami tik įstatymu <...>, tačiau kol kas konstitucinė doktrina negalioja galimybių pasui. Kaip atsitiko, kad galimybių pasas yra virš įstatymo?“ – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė T. Tomilinas.
Dėl šios priežasties Seimo demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ kartu su S. Skverneliu ir T. Tomilinu priešakyje pateikė siūlymą keisti Civilinio saugos įstatymo nuostatą, kuri esant ekstremaliai padėčiai leidžia Vyriausybei priimti sprendimus be Seimo patvirtinimo.
Pateiktame įstatymo projekte sakoma: „Jei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją <...> nustatyti laikini ribojimai dėl asmens judėjimo laisvės, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo, tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, <...> ribojimus <...> tvirtina ir (ar) tęsia Lietuvos Respublikos Seimas.“
T. Tomilinas portalui tv3.lt komentavo: „Pateikiau įstatymo projektą, kuris šią situaciją keičia iš esmės – Civilinės saugos įstatymo pataisas. Jos dabar yra užregistruotos, laukiame Teisės departamento išvados. Tikiuosi, kitą savaitę jau Seimas galės svarstyti.“
„Yra labai konkretūs juridiniai pagrindai, kaip įvestas galimybių pasas. Civilinės saugos įstatymo 8 straipsnis numato asmens teisių ribojimą dėl pandemijos, ligų protrūkių ir kitų ekstremalių situacijų. <...> Tačiau pandemija tęsiasi ilgai ir ekstremali padėtis yra jau nuo pernai kovo. Ir tai yra vienintelis pagrindas galimybių pasui egzistuoti“, – dabartinę situaciją paaiškino T. Tomilinas.
Seimo narys pasisakė už tai, kad ir Seimas galėtų įsitraukti į sprendimų priėmimą tuomet, kai nuo ekstremalios padėties įvedimo yra praėję nemažai laiko.
„Pandemijos reiškinys jau nebėra toks ekstremalus ir nėra toks naujas, kad mes negalėtume įvesti ir Seimo filtro tokiems sprendimams. Mūsų sumanymas yra įvesti Civilinės saugos įstatyme normą, kad būtent asmens teisių ribojimai kas pusę metų būtų tvirtinami Seime, panašiai kaip yra daroma su karo padėtimi. Jeigu dabar mus užpultų koks nors kaimynas, tai netgi tokiu visiškai ekstremaliu atveju vis tiek Seimas spręstų, kokias teises būtų galima apriboti. Kai mus užpuolė virusas, suprantama, kad Vyriausybė ėmėsi operatyvios veiklos. Viskas tvarkoje, bet laiko praėjo jau gana daug. Visuomenė yra de facto įsitraukusi į šį procesą, o Seimas – visai ne. Ir tai nėra normalu“, – svarstė T. Tomilinas.
L. Slušnys: svarstymas Seime gerokai užtruktų
Valdančiosios daugumos, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Linas Slušnys sakė nepritariantis T. Tomilino siūlymui.
Galimybių paso ir kitų panašių ribojimų svarstymas Seime gerokai užtruktų, todėl galiausiai priimami sprendimai paprasčiausiai nebebūtų aktualūs, sakė parlamentaras.
„Tai yra bandymas turbūt daugiau įtraukti Seimą – iš vienos pusės tai nėra labai blogai. Iš kitos pusės, žinant Seimo mechanizmą, kad kiekvienas pasiūlymas reikalauja didelio proceso, tai gali trukdyti greitesniems sprendimams. Net ir Vyriausybei kartais neužtenka ar paros, ar dviejų, kad priimtų sprendimus. Seime tai gali trukti ir mėnesį, ir du. Kartais kai kurie dalykai gali nebetekti prasmės“, – tv3.lt kalbėjo L. Slušnys.
Konservatoriaus teigimu, tiesiogiai Seime aptarti galimybių pasus nėra prasmės. Tai būtų perdėtas smulkmeniškumas, pandemijos valdymo veiksmų narstymas po vieną kaulelį.
Be to, L. Slušnys paprieštaravo T. Tomilino teiginiu, kad Seimo narių rankos surištos, kai Vyriausybė sprendžia, kaip valdyti pandemiją.
„Galimybių pasas ir panašūs sprendiniai yra tikrai Vyriausybės ir vykdomosios valdžios reikalas. Lygiai taip pat aš nesutinku su T. Tomilinu, kad Seimas neturi galios. Turi. Jeigu labai norėtume, mes galime surengti Vyriausybės klausymus, išklausyti argumentus ir pateikti sprendimus, kad vieną ar kitą dalyką reikia atšaukti, pakeisti. Į tai Vyriausybė turi reaguoti“, – sakė TS-LKD frakcijos narys.
Situacija politologo akimis: Vyriausybė privalo atsiskaityti Seimui
Politologas Bernaras Ivanovas įvertino T. Tomilino iniciatyvą kaip gana logišką žingsnį. Jo teigimu, Vyriausybė nėra aukščiau Seimo – ji turi būti atskaitinga už savo sprendimus.
„Žiūrint iš politologinio taško, ši tema paliečia bazinius Konstitucijos skirsnius ir žmogaus teises. <...> Tad Seimo įtraukimas yra logiškas, nes Seimo narys gauna tiesiogiai mandatą, yra tiesiogiai išrenkamas. O Vyriausybės niekas nerenka, Vyriausybę formuoja Seimas“, – tv3.lt nuomonę sakė politologas.
B. Ivanovas davė gyvenimišką pavyzdį, kaip atrodo hierarchiniai ryšiai tarp parlamento ir ministrų kabineto: Seimą palygino su namų šeimininku, o Vyriausybę – su samdomu aptarnaujančiu personalu.
„Paprastai tariant, jūs, kaip šeimininkas, savo namuose samdote tarnus arba aptarnaujantį personalą. O dabar aptarnaujantis personalas neįleidžia į namus paties šeimininko. <...> Žinoma, kad aptarnaujantis personalas [Vyriausybė – aut. past.], kuris neturi tiesioginio mandato, įgaliojimų, turi atsiklausti šeimininko [Seimo – aut. pas], kuris turi tiesioginį tautos įpareigojimą veikti. Įstatymų leidžiamajai valdžiai atsiskaito įstatymų vykdomoji valdžia – tai politinė logika“, – dėstė mintis pašnekovas.
Portalas tv3.lt domėjosi, ar įtvirtinus T. Tomilino ir Demokratų frakcijos siūlomas įstatymo pataisas, būtų kiek apribotos Vyriausybės galios.
B. Ivanovas atsakė: „Vyriausybės galių čia niekas neriboja.“ Jis pastebėjo, kad dar nuo praeitos S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės laikų, atrodo, Seimas yra nustumiamas į antrą planą, kai reikia priimti sprendimus.
Politologas priminė, kad ekspremjeras S. Skvernelis buvo iškėlęs policinės valstybės idealą ir kad tuo metu mėginta išaukštinti Vyriausybės galias.
„Čia buvo anos Vyriausybės idėja. Ją maksimaliai plėtė, o visi, kas su tuo nesutiko, buvo arba išjuokiami, arba su jais nesiskaitoma. Jau dabar pamiršome truputėlį, ką išdarinėjo ana Vyriausybė. Ji ėmėsi išskirtinai drastiškų veiksmų, <...> pradėjo nepagrįstą vykdomosios valdžios kursą net į tironiją tam tikra prasme, ypač įstatymų leidžiamosios valdžios ignoravimą. Vektorius užduotas ir iš inercijos, ir šita Vyriausybė tame formate šiek tiek veikia. Todėl reikia vis tik Seimui vadžias trūktelėti“, – įžvalgomis dalijosi B. Ivanovas.
Pašnekovas apibendrino, kad aktyvesni Seimo veiksmai valdant pandemiją yra būtini: „Reikia Seimo didesnio įsitraukimo ir tai nebūtų mūsų Vyriausybei į minusą. Nepamirškime, pas mus yra parlamentinė respublika. Ne prezidentinė, kurioje veikia visiškai nepriklausoma vykdomoji valdžia, kuri niekam neatsiskaito. Tai reikia ir turėti omenyje.“
Seimo įsitraukimas didintų visuomenės pasitikėjimą
Taip pat B. Ivanovas pažymėjo: jei ekstremalią padėtį valdytų ne tik Vyriausybė, o žodį tartų ir Seimas, visa tai teigiamai paveiktų visuomenę. Pirmiausia, tai valdžios sprendimams duotų daugiau svarumo, t. y. legitimumo.
„Įstatymai veikia valstybėje dėl sąmoningumo. <...> 70–80 proc. visuomenės laikosi įstatymų ne todėl, kad bijo ar jiems gresia kažkokios sankcijos. Laikosi dėl sąmoningumo. Sąmoningumas grindžiamas valdžios legitimumo samprata. Visuomenė priima, kad valdžios sprendimai yra teisėti, legitimūs, ir su tuo sutinka, matydami logiką, institucijas, kurios dalyvauja skaidriai priimdamos sprendimus. Šia prasme Seimo platesnis įsitraukimas padėtų kovoti su paskutiniu metu išryškėjusia sąmoningumo problema“, – tv3.lt sakė politologas.
B. Ivanovas aptarė, kodėl kyla visuomenės nepasitenkinimas pandemijos valdymu.
„Manau, pagrįstai sakoma, kad Vyriausybė šiek tiek įsijaučia ir per daug prisiima atsakomybės sau. Tokiu būdu visuomenė gali pradėti abejoti, kiek visi sprendimai iš tikrųjų yra legitimūs, pagrįsti, nes juk viską daro viena grandis valdžios. <...> Jeigu tame procese dalyvautų ir Seimas, tai padėtų stiprinti pačią silpniausią dabar vietą, be kurios žlunga viskas. Galima bet kokius sprendimus priimti, bet jei legitimumo nebus – jie bus tiesiog popierius. Daugelis dalykų dabar neveikia, nes yra tylus visuomenės sabotažas dėl sąmoningumo stokos. O Seimas galėtų šią problemą bent jau pajudinti“, – svarstė jis.
Pašnekovas nurodė, kaip reikėtų didinti Lietuvos gyventojų sąmoningumą. Pasak jo, tai yra valdžios atstovų pagrindinė užduotis, todėl jie privalo sprendimus priimti kiek įmanoma skaidriau.
„Visuomenė atsigręžusi pamatytų, kad vis dėlto ne viena institucija, ne vienas pareigūnas viską sprendžia, bet yra kolektyvinė institucija, mūsų deputatai. Galėtų patys Seimo nariai aktyviau veikti, važiuoti į apygardas, bendrauti su rinkėjais. Reikia bendravimo, reikia aiškinimo, reikia darbo, o ne kažkokio dirigavimo keisto. Visuomenė – ne orkestras“, – teigė B. Ivanovas.
Nuomonės dėl galimybių paso išsiskiria
Jeigu įsigaliotų siūlomos Civilinės saugos įstatymo pataisos, įvesta galimybių paso tvarka būtų papildomai svarstoma Seime.
Portalas tv3.lt teiravosi, kaip pats T. Tomilinas vertina galimybių paso reikalavimą ir ką siūlytų keisti. Parlamentaras nedvejojo, kad gyventojams, neturintiems imuniteto nuo COVID-19, suvaržymai turėtų būti švelnesni.
„Yra neįmanoma sureguliuoti žmonių gyvenimo idealiai. <...> Koks reguliavimas bebūtų, vis tiek atsiras spragų, taikymo ydų. Aš esu už tai, kad testavimas būtų nemokamas. Kad vienintelis apsunkinimas nesiskiepijusiam žmogui būtų pareiga testuotis, bet jokiu būdu ne piniginė prievolė. Ne piniginis gąsdinimas ir prievarta. Tai yra nelygybės ir visiško diskomforto sukėlimas žmogui. Pareiga testuotis turėtų išlikti, bet nemokama“, – tv3.lt sakė T. Tomilinas.
Tuo metu L. Slušnys sakė, kad galimybių pasas gali būti traktuojamas kaip žmogaus teisių klausimas. Tik, šiuo atveju, L. Slušnys ir T. Tomilinas stovėtų skirtingose pusėse.
Seimo narys kėlė retorinių klausimų: „Kieno yra pirmesnė žmogaus teisė? Ar teisė būti sveikam, neužkrėstam ir gauti visas sveikatos priežiūros paslaugas saugiai, laiku ir vietoje? Ar žmogaus teisė užkrėsti, apsunkinti kitų žmonių teisę gauti paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje? Negi žmogaus teisė gulėti reanimacijoje po tris–keturias savaites, žmogaus teisė į mirtį yra aukštesnė?“
Kalbant apie žmogaus teises, reikia nepamiršti, kad yra dvi medalio pusės, papildė L. Slušnys.
„Mūsų pozicija yra žmogaus teisė į sveikatą, kad jis galėtų saugiai gauti sveikatos, švietimo, socialines paslaugas. Atsakingas žmogus, kuris tai supranta ir stengiasi dėl saugumo, jis vertas eiti į priekį labiau nei tas, kuris vadovaujasi sąmokslo teorijomis, įvairiomis nuomonėmis, niekuo nepagrįstomis. Deja, nemanau, kad šito žmogaus teisė yra aukštesnė“, – apibendrino L. Slušnys.
Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvoje nuo rugsėjo 13 d. taikomas galimybių paso reikalavimas. Šį dokumentą privalo pateikti klientai, norėdami pasinaudoti įvairiomis paslaugomis: lankydamiesi grožio salonuose, sporto klubuose, aukštosiose mokyklose, nebūtinojo vartojimo prekių parduotuvėse bei prekybos centruose, kurių plotas viršija 1,5 tūkst. kvadratinių metrų ir t. t.