Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione šiuo metu uostytojais-išminuotojais tarnauja 8 šunys. Dauguma iš jų yra belgų aviganių veislės.
„7 šunys yra belgų aviganiai ir 1 vokiečių aviganis“, – sako bataliono išminuotojas kinologas vyr. seržantas Vygantas Kazlovas.
„Jie yra skirtingos veislės šunys ir mes negalime palyginti belgų aviganio su vokiečių aviganiu. Uosto ir vienas, ir kitas, bet belgų aviganis yra greitesnis, šoklesnis“, – paaiškina pašnekovas.
Kinologams – tarsi šeimos nariai
Pagrindinis šių šunų darbas – ieškoti sprogmenų. Tam šunys treniruojami nuo mažens.
„Mes perkame šuniukus, prasitestuojame, ar mums tinka, ir tada nusipirkę juos ruošiame. Paruošimas trunka 2 metus, kol šuo pradeda dirbti“, – pasakoja V. Kazlovas.
Šie šunys nėra tik kolegos tarnyboje – kariams jie tarsi šeimos nariai, nes keturkojai gyvena pas kinologus namuose.
„Šunys gyvena su mumis namuose, atvažiuoja į darbą. Darbe būna voljeruose. Šunys dirba, ilsisi voljeruose ir su mumis grįžta namo“, – sako V. Kazlovas.
Anot vyr. seržnato, šuo tarnauja vidutiniškai 9–10 metus, priklausomai nuo jo fizinių duomenų. Dažniausiai šunys lieka tarnyboje iki gyvenimo galo.
„Nustatyta nėra, bet mes žiūrime pagal šuns fiziologinį amžių. Vieni 8 m., kiti – 9, 10, 11 m. 11 m. jau yra maksimumas“, – komentuoja V. Kazlovas.
Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione išminuotojų-kinologų grandis buvo pradėta formuoti 2015 m. Bataliono kinologai su tarnybiniais šunimis Lietuvoje yra dirbę popiežiaus vizito, NATO viršūnių susitikimo, aukšto rango pareigūnų apsilankymų, įvairių ceremonijų metu.
Dirbo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse
Pernai vasarą kinologai V. Kazlovas ir Živilė Braukienė su tarnybiniais šunimis Gilze ir Karma vyko į Prancūziją, kur kartu su kitų šalių kinologais turėjo vykdyti sprogstamųjų medžiagų paiešką ir padėti kolegoms iš Prancūzijos užtikrinti saugų pasirengimą vasaros olimpinėms žaidynėms.
Paryžiuje kinologai praleido mėnesį. Jie pripažino, kad dėl itin įtempto grafiko jie ne tik nespėjo pajusti šventės laukimo džiugesio, pasigrožėti Paryžiaus architektūra ar įsiamžinti prie populiarių lankytinų objektų.
Karių teigimu, dienas Paryžiuje galima apibūdinti trimis žodžiais „treniruotės-darbas-miegas“, o laisvų dienų buvo vos pora, kurias norėjosi skirti poilsiui.
Vygantas ir Živilė pasakojo, kad vos tik atvykus ir kartu kitų šalių kinologais apsigyvenus Paryžiaus Sen Žermeno priemiestyje įrengtoje bazėje, iš karto prasidėjo treniruotės bei šunų supažindinimas su naujomis sprogstamosiomis medžiagomis. Jų pastaruoju metu dažnai randama po įvairių incidentų ar įvykių.
Lietuvos kinologų šunys išsiskyrė iš kitų
Treniruotėms buvo skirtos dvi dienos, o trečią jau buvo vykstama į užduotis. Jas teko vykdyti įvairiose vietose: tikrinti gatves, tiltus, oro uostą ir jo sandėlius, transportą, stadionus, maniežus, olimpinį kaimelį, Senos upės pakrantę bei joje stovinčius laivus, takus, kuriais turėjo būti nešama olimpinė ugnis ir žinoma, Trokadero aikštę, kurioje vyko žaidynių atidarymo ceremonija.
„Kiekvieną dieną keldavomės 3, retkarčiais 4 val. ryto, išsivedžiodavome šunis ir priklausomai nuo išvalyti paskirto objekto vykdavome iki jo su palyda arba kolonomis po 4-6 kinologų automobilius. Atvykę į vietą pasiskirstydavome misijos rajonus ir pradėdavome darbą.
Iš pradžių teritoriją patikrindavome mes su šunimis, po mūsų eidavo išminuotojai ir viską patikrindavo dar kartą (nukirpdavo spynas, atidarydavo skydines ir pan.), tada būdavo išstatoma apsauga, o mes dirbdavome toliau. Ir taip iki 18 val. Po to grįždavome į bazę, vakarienė, susirinkimas kitos dienos veiklai aptarti ir nuo 21 val. laisvas laikas“,– pasakojo kariai.
Lietuvos kinologai Paryžiuje dirbo ir dalijosi žiniomis su kinologais iš Belgijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Vengrijos, Prancūzijos. Šių šalių profesionalai taip pat dirbo su savo šunimis, tačiau paaiškėjo, kad lietuvių keturkojai itin drausmingi ir profesionalūs.
„Faina palyginti mūsų šunis su kitais, matyti, kad esame pasiekę labai aukštą lygį, prancūzų susižavėjimą stebint kaip nuosekliai, susikoncentravę, gražiai Gilzė su Karma dirba, nes yra kitų šalių kinologų, kurių šunys išsiblaškę, laksto, yra pernelyg aktyvūs, o ieškant sprogstamųjų medžiagų to tiesiog negali būti“,– džiaugėsi kinologai.
Padėti vykdyti sprogmenų paieškos užduotis į Prancūziją kinologai vyko Prancūzijos ambasados Lietuvoje kvietimu. Kariams kol kas tai buvo pirmoji parama užsienio valstybei.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
