Šiauliuose įsikūrusios vienos geriausių Lietuvos mokyklos direktorius įvardijo didžiausią švietimo problemą

TAIP PAT SKAITYKITE:

Be gailesčio pliekia nueinančią valdžią: „Palieka ištisą minų lauką“

Skelbia geriausiųjų TOP: šios mokyklos paruošia geriausiai

Skelbia naujausius universitetų reitingus: aiškėja geriausi

Šiauliuose įsikūrusios Juliaus Janonio gimnazijos auklėtiniai egzaminuose rodo pačius geriausius rezultatus. Nors mokykla specialiai neatsirenka talentingesnių mokinių, gimnazijos mokiniai valstybinių brandos egzaminų metu aplenkia daug kitų šalies įstaigų, kuriose mokosi specialiai atrinkti patys talentingiausi vaikai. 

„Turime srautinį mokymąsi, kur į srautus mokiniai paskirstomi pagal jų gebėjimus vienam ar kitam dalykui. Tai yra susiję tiek gamtos mokslais, fizika, chemija, biologija, tiek su lietuvių, tiek su matematika ir su anglų kalba“, – pasakoja gimnazijos direktorius Saulius Vaivada. 

Pagal chemijos egzamino rezultatus ši gimnazija užima 5 vietoje visoje šalyje. Mokiniams sekasi ir lietuvių, anglų kalbos, matematika bei kiti dalykai. Nors rezultatai džiugina, mokyklos vadovas neslepia, kad įstaigos bendruomenė pavargo nuo nesibaigiančių reformų. 

„Didžiausia problema: nuolatinės reformos, kaita, kurios įneša labai daug sumaišties, nes dėl tų reformų kaitos atsiranda, kad ir vadovėlių kas nors nespėja išleisti, kyla neaiškumai dėl valstybinių brandos egzaminų, įneša labai daug sumaišties, papildomos įtampos visai mokyklos bendruomenei“, – sako S. Vaivada.

Vardina problemas

„Švietime buvę valdantieji palieka ištisą minų lauką, kurį aspektą bepakelsi, visur laukia nuožmūs iššūkiai“, – teigia „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas.

Mokyklų pasiekimus pristatęs G. Sarafinas vardina ilgą sąrašą problemų, kuriose skęsta šalies ugdymo įstaigos: „Nors nuo naujų ugdymo programų įsigaliojimo jau praėję kone pusantrų metų, dalis vaikų svarbių disciplinų mokosi be vadovėlių“. 

Daug sumaišties vis dar kelia egzaminai, žinių patikrinimai, įtraukusis ugdymas. Žurnalo redaktorius abejoja ir tūkstantmečio mokyklų idėja: 

„Tikslas buvo su šia programa, skiriant 210 milijonų, pagerinti mokinių pasiekimus, o dabar daugiausia pinigų investuojam į aktų sales, sporto stadionus, sensorinius kabinetus – į vadinamą geležį“, – teigia G. Sarafinas. 

Po kritikos strėlių buvusiems valdantiesiems, ekspertų akys jau krypsta į naująją valdžią, kuri žada nelipti ant to paties grėblio. 

„Ne viską reikia atšaukti, kai ką reikia įgyvendinti, reikia tam skirti išteklių, reikia tam skirti politinį dėmesį, tam reikia susitarti ir su švietimo bendruomenėmis. Kaip pavyzdys, aprūpinimas ugdymo priemonėmis. Jeigu plane numatyta vadovėliais aprūpinti pagal atnaujintą ugdymo programą iki 2029 metų, mes manome, kad tai yra per ilgas laikotarpis“, – sako premjeras Gintautas Paluckas. 

Naujoji Vyriausybė taip pat žada atverti daugiau duomenų švietimo ekspertams, kad šie galėtų daryti tikslesnes įžvalgas apie ugdymo kokybę.

Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.