Moteris teismo prašė, kad pardavėjas jai grąžintų sumokėtus 3290 eurų, o pats pasiimtų automobilį. Ieškovė taip pat siekė prisiteisti iš atsakovo patirtas išlaidas: 582 eurus, kuriuos išleido įregistruojant automobilį bei už teiktas konsultacijas ir pretenzijas.
Sugedo po mėnesio
Moteris nurodė, kad 2021-ųjų rugpjūtį tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas už 3290 eurų pardavė, o ji nusipirko transporto priemonę „Hyundai Santa Fe“.
Pavažinėjus automobiliu apie mėnesį ir nuvažiavus apie 3000 km, automobilis nebeužsivedė ir šiuo metu stovi autoservise. Nustatyta, kad sugedo jo variklis, sudegė stūmokliai, dėl ko varikliui reikia kapitalinio remonto arba keitimo kitu.
Anot moters, parduotas automobilis turėjo paslėptų trūkumų, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Automobilio defektai laikytini esminiu sutarties pažeidimu.
Atsakovas P. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirkėjams buvo atskleisti parduodamo automobilio „Hyundai Santa Fe“ trūkumai ir defektai, kad nėra traukos, variklis trūkčioja, degė variklio gedimą signalizuojanti lemputė, įlenktas kėbulas, variklis apsipylęs tepalu, važiuojant dūmijo, tačiau vis tiek automobilis pirkėjai tiko.
Atsakovas pažymėjo, kad automobilį pardavė už ženkliai žemesnę kainą, nei rinkoje kainuoja tos markės ir tų pačių metų automobiliai.
Pirmosios instancijos sprendimas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu šiaulietės ieškinį atmetė. Mažo to, iš moters teismas atsakovui priteisė 1,7 tūkst. eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nustatė, kad ieškovė įsigijo 2006 m. gamybos naudotą automobilį, kurio rida sandorio sudarymo metu buvo apie 265 tūkst. km. Nustatė, kad pirkti automobilio ieškovė atvyko su dviem asmenimis, kurių vienas yra dirbęs automobilių servise, t. y. neginčijamai turintis mechanikos žinių ir didesnį supratimą apie automobilį, jo techninę būklę, nei statistinis pirkėjas, neturintis tokio darbo patirties.
Prieš pasirašant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjai ne tik vizualiai apžiūrėjo automobilį, tačiau jį ir išbandė atlikdami bandomuosius važiavimus. Teismas nurodė, kad pirkėjai, matydami automobilio trūkumus ir įvertinę tai, kad jis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį tik patyrus nemažų investicijų, nusprendė sudaryti jo pirkimo sutartį ir sumokėti visą automobilio kainą, prieš tai nepatikrinę jo autoservise.
Teismas sprendė, jog nors nurodytos aplinkybės nereiškia, kad ieškovė ir su ja buvę asmenys buvo nepakankamai atidūs ar rūpestingi, tačiau tokiu atveju ieškovė turi prisiimti riziką, kad vėliau gali paaiškėti automobilio trūkumai, kurie pirkimo–pardavimo metu negalėjo būti žinomi ne tik pirkėjui, bet ir pačiam pardavėjui.
Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad tam tikri automobilio trūkumai gali paaiškėti tik jį patikrinus specialistams, turintiems specialių žinių ir tokiam patikrinimui reikalingas sąlygas bei priemones, pirkėjas, pirkdamas 16 metų naudotą ir daugiau kaip 265000 km nuvažiavusį automobilį, negali pagrįstai tikėtis, kad už vėliau paaiškėjusius visus jo trūkumus, kurie nebuvo žinomi ankstesniam savininkui, visais atvejais atsakingas bus automobilio pardavėjas.
Tai nebūtų proporcinga pirkėjo teisių gynimo priemonė, nes sukeltų neadekvačius teisinius padarinius sąžiningam pardavėjui. Po automobilio pirkimo, jis buvo pristatytas į autoservisą, kur jam buvo atlikta kompiuterinė diagnostika, o diagnozuoti gedimai buvo pašalinti, po ko automobilis grąžintas ieškovei, kuri jį intensyviai eksploatavo, t. y. nuvažiavo apie 3000 km.
Teismas pažymėjo, kad minėta aplinkybė, suponuoja išvadą, kad atsakovas automobilio pardavimo metu taip pat nežinojo ir negalėjo žinoti apie po pardavimo atsirasiančius variklio trūkumus, kadangi to negalėjo numatyti net automobilį remontavęs specialių žinių, patirties ir įgūdžių turintis asmuo. Nurodė, kad variklio trūkumai galėjo atsirasti dėl ilgalaikės automobilio eksploatacijos, o byloje nėra duomenų, kad pardavėjas, sąmoningai juos žinodamas, nuslėpė nuo pirkėjos.
Teikė apeliacinį skundą
Nepalankaus teismo sprendimo sulaukusi moteris pateikė apeliacinį skundą. Juo ieškovė prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti ieškovės naudai pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Moteris pabrėžė, kad sutartyje jokie automobilio defektai nepažymėti ir neaprašyti, jokių duomenų apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose būtų dalyvavusi transporto priemonė, taip pat konkrečius jos trūkumus, nurodyta nebuvo.
Sutartyje yra tik abstrakčiai nurodyta „su defektais ir trūkumais supažindinta“, tačiau iš sutarties turinio yra visiškai neaišku, su kokiais konkrečiais defektais ir trūkumais ji buvo faktiškai supažindinta.
Pardavėjo nesąžiningumą, anot moters, patvirtina ir teismui pateiktas automobilio skelbimo, paskelbto www.autoplius.lt turinys, kuriame matyti, kad už 3600 eurų parduodamas „Hyundai Santa Fe“ pagamintas 2006 m., kuris yra „be defektų“. Taigi, atsakovas viešai tvirtino, kad automobilis defektų neturi.
Apžiūrint automobilį atsakovas tik nurodė, kad reikia pakeisti sklendę, taip pat prie trūkumų buvo defektas/daužimas galinėje automobilio dalyje. Nors pirkėjui ir nėra nustatyta pareiga patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga pirkėja, dėjo visas pastangas, kad patikrintų perkamo automobilio kokybę.
Šią aplinkybę patvirtina būtent tai, kad į automobilio apžiūrą jį atvyko ne viena, o su savo draugais. Nors jie nėra automobilių specialistai – ekspertai (tokių duomenų byloje surinkta nėra), tačiau turėdami šiek tiek daugiau gyvenimiškos patirties sutiko pagelbėti ieškovei apžiūrint automobilį.
Šie liudytojai patvirtino, kad vizualiai apžiūrint automobilį buvo matoma, jog automobilio galas įlenktas, o variklis apsitepalavęs bei degė lemputė automobilio prietaisų skydelyje. Atsakovas dėl šių defektų paaiškino, kad yra sugedusi sklendė, kurią reikia pakeisti. Tokios sklendės remontas kainuoja apie 500 eurų, todėl atsakovas sumažino kainą 300 eurų.
Apie jokius kitus automobilio defektus, anot moters, atsakovas jos neinformavo ir automobilio apžiūros metu jie nebuvo tokie akivaizdūs, kad juos galima būtų pastebėti neardant automobilio ar jo dalių (variklio).
Atsakovas apeliacinėje instancijoje toliau prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą bei priteisti 1 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidas.
Jis pabrėžė, kad automobilio trūkumų niekada neslėpė. Nors automobilio pardavimo skelbimą internete įkėlė ne jis pats, o trečiasis asmuo, tačiau skelbimo pastabose buvo parašyta, kad platesnė informacija apie automobilio būklę nurodys telefonu bei pridėjo daug nuotraukų, kuriose akivaizdžiai matyti automobilio defektas.
Pokalbio metu buvo paminėta apie automobilio trūkumus, o būtent, kad ėjo dūmai iš duslintuvo, degė variklio lemputė, maža trauka, automobilis daužtas. Ieškovė su liudininkais iki pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo fiziškai apžiūrėjo parduodamą automobilį, juo pravažiavo, ir patvirtino, kad šie automobilio defektai jiems buvo žinomi.
Vyras pridūrė, kad dėl automobilio defektų automobilis buvo parduodamas už mažą kainą – 3 290 eurų. Be to, dar buvo pridėta žieminių padėvėtų padangų komplektas. Pažymėtina, kad tokios markės automobilis tų pačių metų yra 40 proc. brangesnis, kaina siekia nuo 5 500 eurų iki 6 500 eurų. Taip pat, kad automobilis turėjo akivaizdžių ieškovei žinomų trūkumų įrodo ir tarpusavio susirašinėjimai sms žinutėmis su atsakovu.
Šių argumentų pakako, kad Šiaulių apygardos teismas paliktų pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir papildomai iš ieškovės priteistų 1 tūkst. eurų atsakovo bylinėjimosi išlaidoms apmokėti. Ši nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.
